Persijos įlankos karas

Persijos įlankos karas
Iš viršaus pagal laikrodžio rodyklę: Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų naikintuvai F-15 Eagle skrenda virš degančių Kuveito naftos laukų; Britų kareiviai, dalyvaujantys operacijoje; kameros vaizdas iš bombonešio; Mirties greitkelis; amerikiečių tankas
Data 1990 m. rugpjūčio 2 d. – 1991 m. vasario 28 d. Vieta Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija, Izraelis Rezultatas Galutinė koalicijos pergalė Irakas pasitraukia iš Kuveito Dideli Irako ir Kuveito infrastruktūros nuostoliai
Konflikto šalys
Kuveitas  Jungtinės Amerikos Valstijos  Jungtinė Karalystė  Saudo Arabija  Prancūzija  Kanada  Egiptas  Sirija  Kataras  Jungtiniai Arabų Emyratai Remia  Argentina  Australija  Bangladešas  Belgija  Čekoslovakija  Marokas Omanas  Ispanija  Italija  Danija[1]  Norvegija  Pakistanas  Naujoji Zelandija  Nigeris  Nyderlandai  Lenkija  Graikija  Pietų Korėja  Vengrija  Senegalas  Siera Leonė  Filipinai Kurdai	Irakas
Vadovai ir kariniai vadai
George H. W. Bush Dick Cheney Colin Powell Margaret Thatcher John Major François Mitterrand Hosni Mubarak Mohamed Hussein Tantawi	Saddam Hussein
Pajėgos
956 600[2]	650 000 kareivių
Nuostoliai
Koalicija: 190 žuvo nuo priešo ugnies, 44 žuvo nuo draugiškos ugnies. Bendrai: 234 žuvo 458 sužeista[3] Kuveito: 200 [4]	20 000–35 000 žuvo 75 000+ sužeista
Kuveito civilių netektys: 1 000 žuvo Irako civilių netektys: 3 664 žuvo Kitų šalių civilių netektys: 2 Izraelio civiliai žuvo, 297 sužeista 1 Saudo Arabijos civilis žuvo, 65 sužeista

Persijos įlankos karas arba Pirmasis Persijos įlankos karas – karinis konfliktas prasidėjęs 1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakui užpuolus Kuveitą ir pasibaigęs Irako sutriuškinimu po tarptautinės koalicijos pajėgų puolimo 1991 m. žiemą.

Kuveito užpuolimą ir okupaciją bei aneksiją pasaulinė bendruomenė beveik vienbalsiai pasmerkė. Greičiausiai į įvykius reagavo JAV per penkias dienas į Saudo Arabiją nusiuntusi 200 000 karių. Šiame pirminiame karo etape didelės JAV ir jos sąjungininkų pajėgos išsilaipino Saudo Arabijoje siekdamos apginti šią šalį nuo galimo Irako puolimo. Iškart kartu su Jungtine Karalyste JAV ėmėsi iniciatyvos Saugumo Taryboje gauti pritarimą jėgos prieš Iraką panaudojimui.

Jungtinės Tautos parėmė tarptautinių pajėgų kūrimą kovai su Iraku – tarp 1990 m. rugpjūčio ir lapkričio mėn., daugiausia JAV iniciatyva, buvo priimtos 12 su Irako įvykdyta Kuveito okupacija susijusių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. JAV aktyvų dalyvavimą kare lėmė ir tai, kad Persijos įlankos krizės metu gerokai padidėjo naftos kainos – tarp 1990 liepos ir spalio mėn. naftos kaina išaugo du kartus. Persijos įlankos krizės užsitęsimas grėsė JAV ekonomikai dar sunkesnėmis infliacijos ir ekonominės depresijos pasekmėmis^[5]. Grėsmę dėl savo priklausomybės nuo Persijos įlankos šalių pajuto ir Vakarų Europos šalys, nes iš čia jos importuodavo apie 30 proc. naftos. 1990 m. lapkričio mėnesį JAV padvigubino savo kontingentą Saudo Arabijoje ir ėmė rengtis įsiveržimui ir Kuveito išlaisvinimui.

JTO Irakui paskelbė ultimatumą iki 1991 m. sausio 15 d. išvesti karius iš Kuveito, išsekus ultimatumu skirtam laikui, po dviejų dienų prasidėjo tarptautinių pajėgų karinė operacija – Irako bombardavimas ir puolimas prieš Iraką sausumoje. Kuveito išlaisvinimo operacija vadinosi „Audra dykumoje“, be JAV joje dalyvavo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Saudo Arabija, Egiptas ir kitos šalys (iš viso 28). 1991 m. vasario 28 d. JAV prezidentas George H. W. Bush paskelbė apie operacijos pabaigą ir Kuveito išvadavimą.