Rugpjūčio 2

Rugpjūčio 2 yra 214-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 215-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 151 diena.

(kol kas neįvestos)

Euzebijus – Steponas – Tautvilas – Guoda – Gustavas – Alfonsas

• 216 m. pr. m. e. – Kanų mūšis, kuriame Hanibalas sutriuškino Romos kariuomenę.
• 1650 – Abiejų Tautų Respublika sutartimi su Rusija įsipareigojo nepretenduoti į Maskvos sostą bei uždrausti knygas, žeminančias caro ir bojarinų garbę;
• 1945 – Potsdamo konferencijos nutarimu Karaliaučiaus kraštas (dab. Kaliningrado sritis) perduotas Sovietų Sąjungai.

• 1549 m. – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas (m. 1616 m.).
• 1785 m. – Jonas Oldakovskis, Vilniaus universiteto profesorius, teisės filosofas^[1] (m. 1821 m.).
• 1872 m. – Antanas Jurgeliūnas, Lietuvos gydytojas higienistas, daktaras (m. 1943 m.).
• 1875 m. – Mstislavas Dobužinskis, rusų ir lietuvių scenografas, grafikas, tapytojas (m. 1957 m.).
• 1885 m. – Jokūbas Mikelėnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas, ^[2]vienas žymiausių Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios veikėjų, ilgametis Bažnyčios Sinodo kolegijos vadovas Nepriklausomoje Lietuvoje ir išeivijoje (m. 1966 m.).
• 1903 m. – Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė. Viena žymiausių charakterinių šokių atlikėjų (m. 2000 m.).
• 1905 m. – Povilas Dilys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendantas (m. 1995 m.).
• 1910 m. – Stepas Jukna, aktorius (m. 1977 m.).
• 1917 m. – Jonas Zinkus, literatūros tyrinėtojas^[3] (m. 1990 m.).
• 1924 m. – Stasys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje, politikas, „Vilties prezidentas“ (m. 1994 m.).
• 1926 m.:
  • Albinas Elskus, lietuvių tapytojas, dailininkas vitražistas (m. 2007 m.).
  • Vladas Dargis, lietuvių spaudos ir radijo žurnalistas, redaktorius, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 2018 m.).
• 1931 m. – Lelija Bičiūnaitė, dailininkė^{[reikalingas šaltinis]}.
• 1932 m. – Joana Šimkutė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1937 m. – Leonas Valaitis, poetas ir žurnalistas^{[reikalingas šaltinis]}.
• 1938 m. – Aleksandras Velička, Lietuvos kalbininkas – germanistas, pedagoginių mokslų daktaras, VGTU docentas.
• 1939 m.:
  • Egmontas Georgas Jansonas, Lietuvos teatrologas, kritikas, žurnalistas (m. 2007 m.).
  • Petras Kizalas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis veikėjas.
• 1940 m. – Pranas Baltrėnas, Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Zita Kreivytė, Lietuvos dailininkė odininkė.
• 1943 m. – Andrius Kuliešis, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Antanina Tunaitienė, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Svetlana Statkevičienė-Bagdonaitė, kultūrologė, mokslų daktarė; lietuviškosios estrados dainininkė.
• 1948 m.:
  • Jonas Viktoras Kalvanas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas (m. 2003 m.).
  • Violeta Tursienė-Zališauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1950 m. – Kęstutis Latoža, Lietuvos futbolo treneris.
• 1951 m.:
  • Alfonsas Klimas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Genovaitė Žukauskienė, Lietuvos radiotechnikos inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė.
• 1952 m.:
  • Jonas Prapiestis, teisėtyrininkas penalistas, teisėjas, teisės pedagogas, politikas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisingumo ministras).
  • Jūratė Kadlerienė, gydytoja, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rokas Bernotas, lietuvių diplomatas, ambasadorius, chemikas, politinis veikėjas, buvęs LR užsienio reikalų (LR URM) viceministras.
  • Regina Maželytė-Taurinskienė, lietuvių grafikė, pedagogė (m. 2020 m.).
• 1953 m. – Vladas Buragas, rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas (m. 2017 m.).
• 1958 m. – Saulius Klimašauskas, Lietuvos biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1959 m. – Sigutis Obelevičius, pedagogas, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2024 m.).
• 1960 m. – Egidijus Motieka, Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1962 m. – Šarūnas Nakas, lietuvių kompozitorius, eseistas, kritikas, dirigentas, videomenininkas, festivalių rengėjas, radijo programų autorius.
• 1963 m. – Robertas Alfonsas Danys, Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius (m. 2008 m.).
• 1966 m. – Valerijus Simulik, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Vidas Dančenka, Lietuvos futbolo žaidėjas.
• 1983 m. – Algimantas Seselskis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1990 m. – Kazimieras Vasiliauskas, automobilių sporto lenktynininkas iš Lietuvos. 2009 m. sezone Formulės Palmer Audi čempionate užėmė 2 vietą, o naujai atkurtame Formulės 2 čempionate – 7. Šiuo metu dalyvauja antrame F2 sezone.

• 1589 m. – Henrikas Valua, paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589 m.) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas (g. 1551 m.).
• 1912 m. – Andrius Vištelis-Višteliauskas, poetas, publicistas, vertėjas^[4] (g. 1837 m.).
• 1927 m. – Vladislovas Stipulkovskis, inžinierius architektas (g. 1866 m.).
• 1935 m. – Juozas Angrabaitis, bibliografas, publicistas (g. 1859 m.).
• 1955 m. – Juozas Vailokaitis, Romos katalikų kunigas, leidėjas, verslininkas ir bankininkas (g. 1880 m.).
• 1959 m.:
  • Feliksas Mieliauskas, Lietuvos pedagogas, alpinistas. Vienas sportinio alpinizmo iniciatorių Lietuvoje, alpinizmo instruktorius (g. 1929 m.).
  • Gediminas Pranciškus Akstinas, Lietuvos pedagogas, alpinistas, vienas Lietuvos alpinizmo pradininkų (g. 1926 m.).
• 1965 m. – Vitas Manelis, Lietuvos agronomas ekonomistas, agronomijos daktaras (g. 1910 m.).
• 1984 m. – Alice Stephens-Salaveičikaitė, pedagogė, chorvedė, dainininkė (sopranas) (g. 1905 m.).
• 1987 m. – Antanas Spelskis, Lietuvos architektas, architektūros istorikas, habilituotas architektūros mokslų daktaras (g. 1918 m.).
• 1992 m. – Algimantas Kviklys, Lietuvos agronomas sodininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1936 m.).
• 1996 m. – Birutė Baltrušaitytė-Masionienė, lietuvių rašytoja, literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1940 m.).
• 1997 m. – Algirdas Žukauskas, mokslininkas energetikas, technikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas (g. 1923 m.).
• 2005 m. – Eugenija Macytė-Mikšienė-Jurkūnienė, Lietuvos tapytoja (g. 1907 m.).
• 2018 m. – Julijona Jakubynaitė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (g. 1925 m.).
• 2020 m. – Gintautas Akelaitis, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1949 m.).
• 2021 m. – Jolanta Kostkevičienė, lietuvių algologė (g. 1962 m.).
• 2022 m. – Jonas Gediminas Marčiukaitis, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1932 m.).^[5]
• 2023 m. – Ignacas Stasys Uždavinys, matematikas, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).^[6]

• 1610 – Henris Hadsonas įplaukė į Hadsono įlanką, manydamas, kad pasiekė Ramujį vandenyną.
• 1869 – Meiji reformomis Japonijoje panaikinta Shinōkōshō keturių klasių (samurajų, ūkininkų, amatininkų ir prekybininkų) sistema.
• 1870 – Londone atidarytas pirmasis požeminis geležinkelis Tower Subway.
• 1887 – užpatentuota spygliuota viela. Ji buvo skirta ganykloms aptverti.
• 1931 – A. Einšteinas paragino mokslininkus nevykdyti karinio darbo.
• 1944 – Makedonija paskelbta nepriklausoma šalimi. Respublikos diena.
• 1990 – Irakas įsiveržė ir okupavo Kuveitą.

• 1835 m. – Eliša Grėjus, amerikiečių išradėjas ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną (m. 1901 m.).
• 1868 m. – Konstantinas I, 1913–1917 m. ir 1920–1922 m. Graikijos karalius (m. 1923 m.).
• 1887 m. – Augustas Korkas, estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis (m. 1937 m.).
• 1925 m. – Chorchė Videla, faktinis Argentinos prezidentas 1976–1981 m., valdant karinei chuntai.
• 1939 m. – Wesley Earl Craven, JAV kino režisierius ir scenarijų autorius, labiausiai žinomas kaip siaubo filmų kūrėjas. Žymiausi jo darbai – Košmaras Guobų gatvėje ir Klyksmas.
• 1943 m. – Jeltjė van Nieuvenhoven, bibliotekininkė, Nyderlandų politinė veikėja.
• 1960 m. – Wendy Finerman, amerikiečių prodiuserė. Prodiusavo „Forestą Gampą“ (1994), „Ir velnias dėvi „Prada“ (2006).
• 1970 m. – Kevinas Patrikas Smitas, amerikiečių režisierius, aktorius, scenaristas, kino kompanijos „View Askew Productions“ įkūrėjas ir prodiuseris, komiksų kūrėjas.
• 1972 m. – Mohamed Al-Daeyea, Al-Hilal futbolo klubo ir Saudo Arabijos vyrų futbolo rinktinės vartininkas. Jis yra daugiausiai tarptautinių rungtynių už savo nacionalinę komandą sužaidęs futbolininkas (181 rungtynės 2006 m. birželio 7 d.).
• 1978 m. – Goran Gavrančić, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Kinijos Henan Construction klubo gynėjas.
• 1982 m. – Hélder Manuel Marques Postiga, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Panathinaikos FC klubo puolėjas.
• 1984 m. – Giampaolo Pazzini, Italijos futbolininkas, Sampdoria ir nacionalinės šalies rinktinės puolėjas.

• 1799 m. – Žakas Etjenas Mongolfjė, prancūzų išradėjas, kuris kartu su broliu Žozefu Mišeliu (Joseph-Michel) pirmą kartą į orą pakilo karšto oro pripildytu balionu^[7] (g. 1745 m.).
• 1922 m. – Aleksandras Grehamas Belas, škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas. Daug prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti (g. 1847 m.).
• 1923 m. – Vorenas Hardingas, dvidešimt devintasis JAV prezidentas. Vadovavo šaliai nuo 1921 iki 1923 m., nepilną kadenciją, nes mirė nuo širdies priepuolio, 57 metų amžiaus (g. 1865 m.).
• 1934 m. – Paul Ludwig Hans Anton von Beneckendorff und von Hindenburg, vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, politikas, antrasis Veimaro Respublikos (Vokietijos) Reichsprezidentas; politikas, 1933 m. paskyręs Hitlerį Reichskancleriu (g. 1847 m.).
• 1945 m. – Pietras Maskanis, italų kompozitorius, dirigentas. Vienas muzikos verizmo pradininkų (g. 1863 m.).
• 1963 m. – Abadžijev Džordži, Makedonijos rašytojas, istorikas (g. 1910 m.).
• 2004 m. – Abdulla Edriss Ebrahim, Libijos politikas, Pan-Afrikos parlamento narys.