Utu
Utu (šum. 𒀭𒌓 = UD – 'švytintis, diena'), vėliau Akade – Šamašas (akad. Šamaš – 'saulė') – sauliškasis senovės šumerų dievas, mėnulio dievo Nanos sūnus, Inanos (Ištar) brolis. Šumere jo sutuoktine laikyta Šerida (arba Sudanga), Akade – Aja, pasiuntinys – Bunenė.
Kasdien Utu keliauja dangumi, vakare dingsta, o ryte pakyla iš už kalnų. Paprastai jo kasdienei kelionei vartus atidaro du dievai–sergėtojai. Laikyta, kad naktį Utu keliauja per požemių karalystę, nešdamas šviesą, gėrimą ir valgį mirusiesiems. Utu, kaip visareginčios šviesos įsikūnijimas, laikytas ir teisėju, tiesos ir teisingumo viešpačiu. Jau nuo XXVI a. pr. m. e. randami įrašai – „Utu – mano teisėjas“. Utu laikytas ir orakulų sergėtoju. Saulės kaitra, pragaištingumas buvo priskiriami ne Utu, o Nergalui.
Utu kaip miesto globėjas buvo garbinamas Uruke, laikytas pirmosios Uruko dinastijos steigėju. Utu svarbus Uruko mituose apie Inaną ir Dumuzį (ten Utu – Dumuzio pagalbininkas), epuose apie Enmerkarą, Lugalbandą, Gilgamešą. Taip pat Uru garbintas Larsoje ir Sipare.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Мифы народов мира. Уту , В. К. Афанасьева – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
