1887 m.
Išvaizda
(Nukreipta iš puslapio 1887)
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1887 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nedatuoti
- Vilniuje susibūrė pirmasis Lietuvoje socialdemokratų būrelis.
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtadieniai |
- Sausio 5 d. – Rufas Balčiūnas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1984 m.).
- Sausio 19 d. – Fortūnatas Jonas Bagočius, teisininkas, Amerikos lietuvių spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1951 m.).
- Sausio 20 d.:
- Antanas Merkys, prieškario Lietuvos politikas, paskutinis prieškario ministras pirmininkas prieš sovietams perimant valdžią. Lietuvių tautininkų sąjungos narys (m. 1955 m.).
- Jonas Glemža, Lietuvos ekonomistas, politinis ir Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1988 m.).
- Bronius Stosiūnas, spaudos darbuotojas, literatas, visuomenės veikėjas, Šiaulių apskrities viršininkas.
- Sausio 22 d. – Ansas Šiušelis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
- Sausio 27 d. – Aleksandras Vitkauskas, aktorius (m. 1943 m.).
- Sausio 31 d. – Rapolas Skipitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas (m. 1976 m.).
- Vasario 4 d. – Stasys Šimkus, kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas (m. 1943 m.).
- Vasario 17 d. – Antanas Krutulys, kultūros veikėjas, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1979 m.).
- Vasario 19 d. – Tadas Balanda, Lietuvos diplomatas, teatro ir kultūros veikėjas (m. 1970 m.).
- Vasario 23 d. – Petras Sarpalius, smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (m. 1953 m.).
- Kovo 3 d. – Juozas Andžejauskas, pirmojo Lietuvos jūrų laivo „Jūratė“ kapitonas.
- Kovo 26 d. – Povilas Žadeikis, Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris (m. 1957 m.).
- Balandžio 13 d. – Stasys Mikelkevičius, Romos katalikų kunigas, Vilkaviškio vyskupijos kancleris (m. 1977 m.).
- Balandžio 19 d. – Adolfas Sruoga, vienas pirmųjų Lietuvos pašto vadovų (m. 1941 m.).
- Balandžio 24 d. – Stasys Čiurlionis, inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
- Balandžio 25 d. – Liudas Alseika, keliautojas, kraštotyrininkas, Lietuvos turizmo pradininkas.
- Balandžio 26 d. – Mikas Posingis, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje (m. 1951 m.).
- Balandžio 29 d. – Povilas Karazija, Lietuvos pedagogas, numizmatas, bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1955 m.).
- Gegužės 20 d. – Vincas Butauskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1980 m.).
- Gegužės 30 d. – Feliksas Daugėla, Lietuvos geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų (m. 1967 m.).
- Birželio 1 d. – Nikodemas Martinonis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1957 m.).
- Birželio 18 d. – Vladas Dubas, Lietuvos romanistas, literatūros tyrinėtojas, romanistas, laisvamanis (m. 1937 m.).
- Birželio 19 d. – Antanas Kazilevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1964 m.).
- Birželio 23 d. – Jonas Dilys, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius (m. 1973 m.).
- Birželio 29 d. – Petras Aravičius, Lietuvos valstybės veikėjas, teisininkas (m. 1942 m.).
Liepa
- Liepos 2 d. – Valentinas Gailius, evangelikų liuteronų kunigas, Klaipėdos krašto religinis veikėjas.
- Liepos 29 d. – Vytautas Legeika, gydytojas, visuomenės veikėjas.
- Rugpjūčio 25 d. – Kazys Šimonis, savamokslis lietuvių dailininkas, tapytojas, grafikas, poetas (m. 1978 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Vincas Greičius, pedagogas, vargonininkas, chorvedys (m. 1950 m.).
- Rugsėjo 13 d. – Aleksandras Jakaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1933 m.).
- Rugsėjo 20 d. – Jonas Tolišius, teisininkas, Klaipėdos krašto politinis veikėjas.
- Spalio 3 d. – Antanas Kvedaras, miškininkas, vienas pirmųjų Lietuvos aplinkosaugininkų (m. 1967 m.).
- Spalio 13 d. – Vladimiras Vladimirovičius Zubovas, Lietuvos agronomas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
- Spalio 17 d. – Juozas Orlauskis, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1970 m.).
- Spalio 18 d. – Adomas Lastas-Lastauskas, knygnešys, lietuvių rašytojas (m. 1961 m.).
- Spalio 22 d. – Kazimieras Rėklaitis, MIC, Romos katalikų vienuolis marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (m. 1962 m.).
- Spalio 27 d. – Albinas Iešmanta, pedagogas ir chorvedys (m. 1988 m.).
- Spalio 30 d. – Jadvyga Netupskaitė, lietuvių revoliucinė politinė veikėja (m. 1942 m.).
- Lapkričio 5 d. – Adolfas Mondeika, vargonininkas ir chorvedys (m. 1964 m.).
- Lapkričio 10 d. – Leonas Prūseika, teisininkas, LSDP veikėjas, JAV lietuvių socialdemokratų spaudos darbuotojas (m. 1961 m.).
- Lapkričio 14 d. – Stasys Dirmantas, geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
- Lapkričio 23 d. – Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas. Kandidatas į palaimintuosius (m. 1946 m.).
- Gruodžio 3 d. – Vaclovas Janavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1952 m.).
- Gruodžio 10 d. – Jeronimas Plečkaitis, mokytojas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1963 m.).
- Feliksas Valiukas, teisininkas, advokatas, Lietuvos revoliucinis-politinis veikėjas (m. 1919 m.).
- Kazimieras Mielkus, ūkininkas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas (m. 1965 m.).
- Viktoras Vailokaitis, mokytojas, visuomenininkas, kraštotyrininkas ir Šakių Zanavykų muziejaus įkūrėjas (m. 1956 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birželio 21 d. – Vladislovas Konstantinas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1809 m.).
- Birželio 30 d. – Konstantinas Grevinkas, Estijos geologas ir archeologas, mineralogijos daktaras (g. 1819 m.).
- Rugsėjo 27 d. – Mikalojus Akelaitis, iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas (g. 1829 m.).
Pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lapkričio 8 d. – Emilis Berlineris gavo patentą už gramofoną;
- Liudvikas Zamenhofas išleido pirmąją knygą apie esperanto Международный языкъ (Tarptautinė kalba).
Gimtadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausio 27 d. – Karlas Viljamas Blegenas, JAV archeologas (m. 1971 m.).
- Sausio 28 d. – Artūras Rubinšteinas, amerikiečių pianistas, išeivis iš Lenkijos[1] (m. 1982 m.).
- Sausio 31 d. – Karlis Miesniekas, latvių tapytojas (m. 1977 m.).
- Vasario 6 d. – Zigfrydas Meierovicas, buvo pirmasis Latvijos užsienio reikalų ministras (nuo 1918 m. lapkričio 29 d. iki 1925 m. sausio 25 d.), o vėliau Latvijos ministras pirmininkas (nuo 1921 m. birželio 19 d. iki 1923 m. sausio 26 d. ir nuo 1923 m. birželio 28 d. iki 1924 m. sausio 26 d.). Zigfrydas Meierovicas buvo Latvijos valstiečių sąjungos narys (m. 1925 m.).
- Vasario 9 d. – Vasilijus Čiapajevas, Rusijos 1917-1922 m. pilietinio karo vadas (m. 1919 m.).
- Balandžio 10 d. – Bernardo Alberto Houssay, prancūzų kilmės Argentinos psichologas. 1947 m. apdovanotas Nobelio medicinos premija (kartu su Carl Ferdinand Cori ir Gerty Cori) už tyrimus nustatant hipofizės įtaką reguluojant gliukozės kiekį (m. 1971 m.).
- Birželio 2 d. – Karlis Eglė, latvių literatūros tyrinėtojas, bibliografas (m. 1974 m.).
- Liepos 7 d. – Markas Šagalas, žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas (m. 1985 m.).
- Liepos 22 d. – Gustav Ludwig Hertz, vokiečių fizikas, 1925 m. Nobelio premijos laureatas[2] (m. 1975 m.).
- Liepos 28 d. – Marselis Diušanas, prancūzų - amerikiečių menininkas, vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose (m. 1968 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Augustas Korkas, estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis (m. 1937 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Ervinas Šriodingeris, austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę (m. 1961 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Janis Rudzutaks, latvių kilmės tarybinis partinis, profsąjungų ir valstybės veikėjas (m. 1938 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Karolis I, 1916-1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas (m. 1922 m.).
- Rugsėjo 10 d. – Giovanni Gronchi, politikas iš Italijos, kuris nuo 1955 iki 1962 m. buvo trečiasis Italijos Respublikos prezidentas. Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo kontroversišku ir nepavykusiu mėginimu į valdžią atvesti kairiąją politinę jėgą (m. 1978 m.).
- Rugsėjo 13 d. – Leopold Ružička, 1939 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1976 m.).
- Rugsėjo 23 d. – Gedertas Eliasas, latvių tapytojas. Latvijos dailės klasikas, profesorius, jaunųjų dailininkų ugdytojas, meno istorijos tyrinėtojas (m. 1975 m.).
- Spalio 6 d. – Charles-Edouard Jeanneret, šveicarų kilmės, prancūzų architektas ir rašytojas, Modernizmo architektūros pionierius (m. 1965 m.).
- Spalio 31 d. – Čiang Kai-ši, Kinijos Respublikos politikas ir kariškis (m. 1975 m.).
- Lapkričio 15 d. – Georgia O'Keeffe, Jungtinių Valstijų menininkė, garsiausia savo paveikslais. Tapytoja savo paveiksluose naudojo tiek abstrakčius, tiek ir konkrečius elementus. Konkretūs elementai galėjo būti atpažinti, kaip antai, nupieštos gėlės, akmenys, gyvūnų kaulai, peizažai. Abstraktūs tapytojos paveikslų elementai - spalvos ir formos nesudarė jokio realaus daikto (m. 1986 m.).
- Lapkričio 19 d. – James Batcheller Sumner, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (m. 1955 m.).
- Lapkričio 25 d. – Nikolajus Vavilovas, vienas žymiausių rusų mokslininkų -genetikas, botanikas, selekcininkas, geografas, TSRS Mokslų akademijos narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), TSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920-1940 m.), TSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.) (m. 1943 m.).
Nedatuota
- Šmuelis Josefas Agnonas, Izraelio rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas 1966 m. (m. 1970 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasario 15 d. – Aleksandras Porfirijevičius Borodinas, gruzinų kilmės rusų kompozitorius bei chemikas (g. 1833 m.).
- Gegužės 10 d. – Marianas Melchioras Antonis Langevičius, vienas 1863-1864 m. sukilimo Lenkijoje vadovų, nuo 1863 m. generolas (g. 1827 m.).
- Birželio 17 d. – Hugas Birgeris, Švedijos tapytojas. Nuo 1870 m. iki 1877 m. studijavo Stokholmo dailės akademijoje. 1877 m. jis gavo karališkąjį medalį už reikšmingiausią savo darbą Syndafallet (žmogaus kritimas). Birgerio darbas eksponuojamas Geteborgo dailės muziejuje ir Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme (g. 1854 m.).
- Birželio 18 d. – Konstantinas Grevingkas, Estijos mokslininkas geologas, tyrinėjęs Lietuvos geologinę sandarą (g. 1819 m.).
- Liepos 14 d. – Alfredas Krupas, vokiečių pramonininkas, išradėjas (g. 1812 m.).
- Lapkričio 16 d. – Franas Levstikas, slovėnų rašytojas, dramaturgas, kalbininkas, kritikas (g. 1831 m.).
Nedatuota
- Ivanas Nikolajevičius Kramskojus, rusų tapytojas, portretistas, menotyrininkas. Nuo 1857 iki 1863 m. studijavo Peterburgo meno akademijoje. Buvo Kilnojamųjų dailės parodų draugijos lyderis (1860-1880 m) (g. 1837 m.).