Kyjivas

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Kyjivas ukr. Київ

Paminklas Maidane Ukrainos nepriklausomybei

Kyjivas 50°27′00″ š. pl. 30°31′20″ r. ilg. / 50.45000°š. pl. 30.52222°r. ilg. / 50.45000; 30.52222 (Kyjivas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Kyjivo sritis

Įkūrimo data	V a. m.
Magdeburgo teisė nuo	1494 m.
Meras	Vitalijus Kličko

Gyventojų (2018 m.)	2 937 239
Plotas	847 km²
Tankumas (2018 m.)	3 468 žm./km²

Tel. kodas	+380 44
Tinklalapis	Kyjivo m. taryba
Miesto globėjas (-ai)	Arkangelas Mykolas

Kirčiavimas	Kýjivas, Ki̇̀jevas^[1]

Kyjivas, arba Kijevas (ukr. Київ)^[2] – Ukrainos sostinė. Didžiausias Ukrainos (septintas Europoje) milijoninis miestas, įsikūręs šiaurinėje šalies dalyje prie Dniepro upės.

Pavadinimo kilmė

Pagal „Būtųjų laikų pasakojimą“ (sen. rus. Повѣсть времѧньныхъ лѣтъ) Kyjivo pavadinimas kildinamas iš polianų genties kunigaikščio Kyjaus vardo – vieno iš trijų legendinių brolių, 482 m. įkūrusių Kyjivą.

Istorija

Vienas seniausių Rytų Europos miestų, įkurtas maždaug V a. ankstyvųjų rytų slavų teritorijoje. Vėliau miestas tapo rytų slavų centru, o X–XII a. – Kijevo Rusios politine ir kultūrine sostine. 1238 m. mongolų invazijos visiškai nuniokotas, miestas ilgam prarado svarbą ir liko tik provincijos sostine, valdoma gretimų valstybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau Abiejų Tautų Respublikos ir galiausiai – Rusijos. XIX a. pabaigoje, Rusijos imperijoje vykstant Pramonės revoliucijai, miestas išaugo.

1917 m. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, Kyjivas buvo neilgai gyvavusios Ukrainos Liaudies Respublikos sostine. Sovietmečiu tapo svarbiu pramoniniu miestu, nuo 1934 m. – Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sostine (pakeitė Charkivą). Per Antrąjį pasaulinį karą miestas smarkiai sugriautas; po karo miestui suteiktas sovietinis „miesto–didvyrio“ titulas.

Nuo 1991 m. nepriklausomos Ukrainos sostinė.

2004 m. lapkritį Nepriklausomybės aikštėje (vad. Maidane; ukr. Майдан Незалежності), kilo Oranžinė revoliucija – masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus, kurie baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos pergale. 2013 m. rudenį Maidane vėl kilo proeuropietiški protestai, privertę iš šalies pabėgti nušalintąjį prezidentą Viktorą Janukovyčių.

2004 m. Eurovizijoje nugalėjus Ruslanai, mieste pravesta 2005 m. Eurovizija. 2016 m. Eurovizijoje Ukrainos atlikėja Džamala vėl laimėjo Euroviziją, tad 2017 m. Eurovizija vėl organizuota Kyjive.

2022 m. miestas nukentėjo per Rusijos invaziją, vasario 24 – balandžio 4 d. rusai užpuolė Kyjivą, bet Ukrainos kariuomenė privertė juos atsitraukti. Kilo legenda apie Kyjivo vaiduoklį.

Geografija

Miestas Rytų Europoje, išsidėstęs abiejuose Dnipro upės krantuose, netoli Dnipro ir Desnos santakos.^[1]

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; žemyninis. Vidutinė metinė temperatūra yra +8° C, vidutinis metinis vėjo greitis yra 2,4 m/s, vidutinis metinis oro drėgnumas yra 75 %.

Kyjivo klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	11,1 (1991)	17,3 (1990)	22,4 (1990)	29,1 (1950)	33,6 (2007)	35,0 (1885)	39,4 (1936)	39,9 (1898)	33,8 (1898)	29,5 (1893)	23,2 (1926)	14,7 (2008)	39,9 (1898)
Vid. aukščiausia °C	−1,5	−0,2	5,0	13,6	20,4	23,6	24,9	24,4	19,2	12,1	4,4	0,4	12,2
Vid. temperatūra °C	–4,3	–3,3	1,3	8,9	15,1	18,3	19,5	18,9	13,8	7,9	1,8	–2,0	8,0
Vid. žemiausia °C	–7,0	–6,2	–1,8	4,9	10,1	13,4	14,6	14,1	9,5	4,4	–0,6	–4,3	4,3
Žemiausia °C	–31,1 (1950)	–32,2 (1929)	–24,9 (1964)	–10,4 (1931)	–2,4 (1900)	2,4 (1930)	5,8 (1904)	3,3 (1966)	–2,9 (1881)	–17,8 (1920)	–21,9 (1890)	–30,0 (1895)	–32,2 (1929)
Krituliai mm	38	37	36	49	53	75	85	56	58	37	51	46	621
Duomenys: Kyjivo klimatas^[3] 2022-06-17

Administracinis suskirstymas

2001 m. Kyjive buvo atlikta miesto administracinė reforma, kurios metu iš buvusių 14 rajonų buvo suformuota 10 rajonų – iš jų septyni dešiniajame Dnipro upės krante, o trys kairiajame krante. Jų ribos buvo išvestos per svarbiausias miesto gatves bei geležinkelio magistralėmis.

Kyjivo dabartinis administracinis padalijimas ir rajonų gyventojų skaičius 2013 m. duomenimis (rajono pavadinimas, įskaitant ukrainietiškai, plotas, gyventojų skaičius ir tankumas):

Kyjivo administracinio padalijimo 2011 m. planas:
**Dešiniakrantis Kyjivas**
Ш – *Ševčenkos rajonas*
Печ – *Pečerų rajonas*
Под – *Podolės rajonas*
Сол – *Solomiansko rajonas*
О – *Obolonsko rajonas*
Св – *Sviatošinsko rajonas*
Г – *Holosijiovsko rajonas*
**Kairiakrantis Kyjivas**
Дес – *Desnos rajonas*
Дн – *Dniepro rajonas*
Дар – Darnicio rajonas

Miesto rajonas:	Plotas km²:	Gyventojų skaičius tūkst.:	Gyventojų tankumas km²:
Dešiniakrantis Kyjivas:
Ševčenkos (Шевченківський)	25	229,0	8599
Pečerų (Печерський)	27	141,4	7225
Podolės (Подільський)	34	192,2	5640
Solomiansko (Солом’янський)	40	343,8	8485
Obolonsko (Оболонський)	110	315,8	2863
Sviatošinsko (Святошинський)	110	336,0	3274
Holosijiovsko (Голосіївський)	156	232,9	1449
Kairiakrantis Kyjivas:
Desnos (Деснянський)	148	359,5	2331
Dniepro (Дніпровський)	67	346,5	5195
Darnicio (Дарницький)	134	316,8	2396
Kyjivas:	847,67	2 888 470	3408

Ekonomika

Svarbus Ukrainos pramoninis centras. Hostomelio priemiestyje įsikūręs aviacinis mokslo-techninis kompleksas „Antonov“, kuriame pagamintas didžiausias ir galingiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 (sunaikintas per Antonovo oro uosto mūšį).

Ekonominiai rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	4398,3
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	11,5
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	17573,0
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	39
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	−13174,7
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	29946,5
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1865
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	369,3

Transportas

Kyjivas – vienas stambiausių Ukrainos transporto mazgų. Miesto tranporto sistemą sudaro 2 oro uostai, upės uostas, geležinkelis, automagistraliniai automobilų keliai, viešasis transportas (autobusai, troleibusai, tramvajai, metropolitenas).

Viešasis tranportas

Autobusai ir troleibusai

1925 m. gruodžio 10 d. įkurtas Kyjivo autobusų tinklas. Dabar autobusai kursuoja 86 maršrutais, yra 8 autobusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, Scania, Volvo.

1934 m. miestui tapus Ukrainos TSR sostine, įkurtas troleibusų tinklas. Po II pasaulinio karo nuolat plečiamas. Dabar troleibusai kursuoja 46 maršrutais, yra 4 troleibusų parkai. Populiariausios markės: LAZ, JUMZ, Kyiv, Škoda.

Autobusai ir troleibusai nuolat atnaujinami.

Tramvajus

Kyjivas buvo pirmas Rusijos imperijos miestas ir vienas iš pirmųjų Europoje, kuriame buvo atidarytas tramvajų tinklas. Pirmasis tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m. (linijos ilgis – 1,5 km). 1978 m. mieste buvo įrengta pirmoji TSRS greitojo tramvajaus linija.

2005 m. miesto tramvajų sudarė 509 vagonai; bendras bėgių ilgis 258,3 km. 2005 m. po Potono tilto rekunstrukcijos tramvajaus tinklas buvo padalintas į du skirtingus – dešiniojo ir kairiojo krantų.

2000 m. atidarytas naujas greitojo tramvajaus tinklas, kurį sudaro dvi linijos (bendras ilgis 18,5 km). 2007–2009 m. planuojamas infrastruktūros, transporto priemonių atnaujinimas.

Metropolitenas

Pagrindinis straipsnis – Kyjivo metropolitenas.

Kyjivo metropoliteno požeminė stotis ir traukinys

Išvystyta metropoliteno sistema. Nuo 1960 m. nutiestos 3 linijos (bendras ilgis >60 km), kurios turi 45 stoteles. Kasdien metro naudojasi ~1,7 mln. keleivių. Daug stotelių – kultūriniai ir istoriniai paminklai. Statoma ketvirtoji, projektuojama penktoji metro linijos.

Funikulierius

1905 m. gegužę pradėjo veikti Kyjivo funikulierius (keltuvas; ofc. Michailivo elektritrinis konotinis keltuvas). Ilgis – 222 m, kalno statumas – 18–20°, greitis – 2 m/s, vagono talpa – 100 žmonių.

Kyjivas buvo antrasis miestas Rusijos imperijoje, po Odesos, kuriame buvo įrengtas keltuvas.

Automobilių keliai

Per miestą driekiasi ilgiausias europinio tinklo kelias – E40 (Kalė–ideris); taip pat Kyjivas sujungtas su kitais miestais greitkeliais: M01,M05 E95 (su Odesa), M07 E373 (Kyjivas–Liublinas).

Geležinkelis

Svarbus geležinkelio mazgas. Centrinė miesto geležinkelio stotis – „Kyjivo Keleivinė“ (Київ-Пасажирський). Mieste yra Ukrainos Pietvakarių geležinkelio valdyba.

Iš Kyjivo driekiasi geležinkeliai 5 kryptimis; planuojamas Kyjivo aplinkkelio statymas, kuris sujungtų galines metro stoteles.

Aviacija

Žuljanų tarptautinis oro uostas (2013 m.)

Trys pagrindiniai oro uostai: 29 km į rytus nutolęs Boryspilio tarptautinis oro uostas, 7 km į pietvakarius nutolęs Žuljanų tarptautinis oro uostas ir krovininis Antonovo oro uostas.

Įmonė Antonov savo tikslams (bandomieji, tarnybiniai reisai; aviacijos šventės) naudoja Sviatošin aerodromą (ICAO: UKKT), civilinei aviacijai naudojamas miesto vakaruose esantis aerodromas „Žuvėdra“ (ICAO: UKKJ), sportinė aviacija ir sklandytojai bazuojasi „Buzovaja“ aerodrome (ICAO: UKXB).

Laivyba

1897 m. ant Dniepro kranto pastatytas Kyjivo upių uostas. Sovietmečiu vykdyti krovininiai ir keleiviniai (priemiesčių ir tolimojo susisiekimo) pervežimai. Jiems nebeapsimokant, upe rengiamos tik turistinės ir pramoginės kelionės.

Gyventojai

Kairiajame Dniepro upės krante esantys Kyjivo gyvenamieji rajonai (2010 m.)

Pozniakų parkas ir Kyjivo gyvenamieji kvartalai (2012 m.)

Demografinė raida tarp IX a. ir 2018 m.

IX a.

XII a.

1552 m.

1770 m.

1771 m.

1806 m.

1811 m.

50 000

100 000

6 000

20 000

17 000

27 200

23 300

1840 m.

1863 m.

1865 m.

1874 m.

1897 m.^sur.

1913 m.^sur.

1919 m.

44 700

68 400

71 365

116 774

247 723

595 000

544 369

1923 m.

1926 m.^sur.

1931 m.

1933 m.

1937 m.

1939 m.

1940 m.

422 975

512 088

586 000

608 000

775 850

846 724

930 000

1943 m.

1959 m.^sur.

1961 m.

1964 m.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1981 m.

180 000

1 104 334

1 174 000

1 292 000

1 631 908

2 144 000

2 248 000

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

2007 m.

2008 m.

2014 m.

2018 m.

2 587 945

2 611 327

2 660 401

2 700 000

2 740 233

2 868 702

2 937 239

Tautinė sudėtis

Kyjivo gyventojų pasiskirstymas pagal tautybes 2001 m. (skaičius, procentas):^[4]

Ukrainiečiai: 2 110 767 – 82,24%
Rusai: 337 323 – 13,14%
Žydai: 17 962 – 0,70%
Baltarusiai: 16 549 – 0,64%
Lenkai: 6 924 – 0,27%
Armėnai: 4 935 – 0,19%

Azerbaidžaniečiai: 2 567 – 0,10%
Totoriai: 2 451 – 0,10%
Gruzinai: 2 352 – 0,09%
Moldavai: 1 927 – 0,08%
Bulgarai: 1 524 – 0,06%

Arabai: 1 426 – 0,06%
Vokiečiai: 1 123 – 0,04%
Graikai: 901 0,04%
Uzbekai: 688 – 0,03%
Kinai: 505 – 0,02%

Kitos tautybės: 11 134 – 0,43%
Tautybė nenurodyta: 45 895 – 1,79%

Baltų kilmės tautų skaičius Kyjive, 2001 m.: 406 lietuviai, 369 latviai.

Švietimas ir kultūra

Yra 18 aukštųjų mokyklų, pvz. Nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Konservatorija, Mohylos akademija, Nacionalinis statybos ir architektūros universitetas. Daug licėjų, gimnazijų, mokyklų ir kitų švietimo įstaigų.

Yra 27 muziejai, 25 teatrai, teatro studijos.

Lankytini kultūros paminklai:

Aukso vartai (Золоті ворота),
Sofijos soboras,
Kijevo Pečorų lauros vienuolynas – gynybinis kompleksas (XI-XVIII a.).

Taraso Ševčenkos universitetas
Mohylos akademija
Politehnikos institutas (2014 m.)
Konservatorija
Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus

Žalieji plotai

Kyjivas – žalias miestas, garsėjantis kaštonais. Mieste yra du botanikos parkai, centre įsikūręs Kyjivo zoologijos sodas.

Sportas

Mieste įsikūrę krepšinio klubas BC Kyiv bei ledo ritulio klubas HC Sokil Kyiv. Pastatytas Olimpinis stadionas (talpa: 83 450), kuriame vyko Euro 2012 finalinės rungtynės.

Žymiausi futbolo klubai: