Donecko sritis
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Donecko sritis Донецька область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Ukraina | ||||||
Administracinis centras | Doneckas | ||||||
Rajonų | 18 | ||||||
Srities pavaldumo miestai | 28 | ||||||
Rajono pavaldumo miestai | 24 | ||||||
Oficialios kalbos | rusų[1][2] | ||||||
Įkūrimo data | 1938 m. birželio 8 d. | ||||||
Gubernatorius | Pavlas Kyrylenko Павло Кириленко | ||||||
Gyventojų | 4 622 900 | ||||||
Plotas | 26 517 km² | ||||||
Tankumas | 174 žm./km² | ||||||
Tel. kodas | 62 | ||||||
Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
Vikiteka | Donecko sritisVikiteka |
Donecko sritis (ukr. Доне́цька о́бласть) – pietryčiuose esanti Ukrainos sritis. Vakaruose ribojasi su Zaporožės, Dniepropetrovsko, šiaurėje – su Charkovo, šiaurės rytuose – su Luhansko sritimis, rytuose – su Rusija. Administracinis centras – Doneckas.
Didelė dalis srities nuo 2014 m. faktiškai valdoma Rusijos (pradžioje įkurta Donecko Liaudies Respublika, kuri 2021 m. prisijungė prie Rusijos).
Sritis įkurta 1932 m.
Geografija
Donecko sritis yra Ukrainos pietryčiuose. Srities plotas 26 517 km², tai sudaro 4,39 % Ukrainos teritorijos ir užima 11 vietą pagal užimamą plotą tarp šalies sričių.
Įsteigtas Šventųjų Kalnų nacionalinis gamtos parkas.
Vandens telkiniai
Per šią sritį teka daugiau nei 140 upių iš kurių 47 ilgesnės nei 25 km. Bendras upių ilgis 3000 km. Svarbiausia upė – Šiaurinis Donecas kurio ilgis 1053 km. (srities teritorijoje 100 km), plotis 60–80 m., vidutinis gylis 1,5 – 2 m.
Vandens tiekimui pagerinti, įrengtas 141 dirbtinis vandens telkinys.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos santykinai šaltos, vasaros karštos. Vidutinė sausio temperatūra nuo -5 iki -8 °C, liepos – nuo 21 iki 23 °C. Žiemą dažnos pūgos, vasarą – sausros. Vasarą būdingi stiprūs rytų ir pietryčių vėjai, smarkios liūtys.
Istorija
Srities teritorija kartu su Luhansko sritimi bei dalimi Dniepropetrovsko srities priskiriamo geografiniam-kultūriniam Donbaso regionui.
Donecko sritis įkurta 1938 m. birželio 8 d.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 76,85% pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Donecko sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Po Krymo krizės, 2014 m. balandžio 7 d. separatistai okupavo Donecko srities administracinį pastatą ir paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. 2014 m. gegužės 11 d. separatistai surengė referendumą dėl nepriklausomybės.
Administracinis suskirstymas
Sritį sudaro 18 rajonų. Joje yra 28 savivaldybės, 52 miestai, 131 miestelis (miesto tipo gyvenvietės) ir daugiau nei 1124 kaimai.
Didžiausi miestai
Miestas | Ukrainietiškas pavadinimas | Rusiškas pavadinimas | Gyventojų skaičius 2006 sausio 1 d. |
---|---|---|---|
Doneckas | Донецьк | Донецк | 993.519 |
Mariupolis | Маріуполь | Мариуполь | 479.959 |
Makijivka | Макіївка | Макеевка | 372.778 |
Horlivka | Горлівка | Горловка | 275.452 |
Gyventojai
2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 4 580 600 gyventojų ir tai sudarė beveik 10 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 90,3 %
- kaimo gyventojų − 9,7 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 56,8 %
- rusai – 38,22 %
- kiti (graikai, armėnai, baltarusiai, žydai) – 4,98 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 174,34 žm./km². Tai daugiausiai gyventojų turinti, tankiausiai apgyvendinta bei labiausiai urbanizuotas Ukrainos regionas.
Demografinė raida tarp 1863 m. ir 2007 m. | |||||||
1863 m. | 1915 m. | 1971 m. | 1995 m. | 2001 m.sur. | 2007 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
200 000 | 1 000 000 | 4 934 000 | 5 365 800 | 4 841 100 | 4 580 600 | ||
|
Ekonomika
Donecko sritis didžiausias pramonės regionas valstybėje. Srityje pagaminama apie 20 % visos Ukrainos pramoninės produkcijos. Labiausiai išvystyta akmens anglių kasybos (Donbaso akmens anglių baseinas), chemijos, kokso chemijos, metalurgijos, mašinų gamybos pramonė. Dėl pasenusios techninės įrangos anglies kasyklose nuolat pasitaiko sunkių incidentų ir nelaimingų atsitikimų. Patogi geografinė padėtis, tamprūs ekonominiai ryšiai ne tik šalies viduje bet ir su Rusija, priėjimas prie Azovo jūros ir gerai išvystyta transporto infrastruktūra sudaro palankias sąlygas srities ekonomikos plėtotei.
Srityje išgaunama ir pagaminama pusė šalies anglies, plieno, kokso.
Iš srityje išgaunamų gamtinių išteklių svarbiausia yra anglis, akmens druska, gyvsidabris, asbestas, grafitas. Srityje yra gausu žemės ūkiui labai tinkamų juodžemių, kai kur humuso sluoksnis siekia iki vieno metro. Kita vertus trūksta pakankamai natūralių vandens šaltinių žemei drėkinti.
Ekonomikos rodikliai
N | rodiklis | vienetai | 2006 |
---|---|---|---|
1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 8778,6 |
2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 22,9 |
3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 2900,6 |
4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 6,4 |
5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 5878 |
6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 13799,6 |
7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1280 |
8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 253,5 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.[3]
Susisiekimas
Donecko sritis turi gerai išvystyta infrastruktūrą. Sritį kerta dvi pagrindinės automobilių tranzito iš Kaukazo į Europą arterijos – automagistralės E40 ir E50. Srityje veikia du tarptautiniai oro uostai – Donecko bei Mariupolio. Mariupolyje, Novoazovske išsidėstę jūrų uostai. Gerai išvystytas tankus geležinkelio mazgas.
Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
---|---|---|---|---|---|
Kijevas – skp „Dovžanskyj“ | Slovjanskas, Debalcevė, Bachmutas | M03 | E40 E50 | Tarptautinis | |
Znamenka— skp „Izvarinė“ | Pokrovskas, Solydovė, Doneckas, | M04 | E50 E40 | Tarptautinis | |
Odesa – skp „Novoazovskas“ | Mariupiolis | M14 | E58 | Tarptautinis | |
Zaporožė— Doneckas | H15 | - | Nacionalinis | ||
Slovjanskas – Mariupolis | Kramatorskas, Družkivka, Doneckas | H20 | - | Nacionalinis | |
Starobilskas – Doneckas | Makijivka | H21 | - | Nacionalinis |
Švietimas ir kultūra
Srityje veikia filarmonija, planetariumas, 6 teatrai, 34 muziejai. Ukrainos čempionatuose atstovauja šios Donecko srities komandos: futbolo – Šachtar, Metalurh (abu Donecko), Mariupolio Marìupolʹ, krepšinio klubas BC „Doneck“, ledo ritulio klubas bei kiti.
Srityje pastatytas vienas geriausių šalies stadionų – Donbaso Arena.
Dėl didelio gyventojų užimtumo sunkiojoje pramonėje Donbaso regione ypatingai švenčiamos profesinės šachtininko, metalurgo ir kitos šventės.
Turizmas
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Donecko srityje sparčiai vystoma turizmo infrastruktūra Azovo jūros pakrantėje (ypatingai Bilosarajsko nerijoje, Jaltos, Novoazovsko miestuose). Taip pat turistų lankomas Sviatohirsko vienuolynas srities šiaurėje, Donecko miestas.
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ http://www.analitik.org.ua/news/446c3d1164405/
- ↑ http://www.rdu.org.ua/news.php?content=1171960500&path=main
- ↑ [ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]
Nuorodos
- Oficiali srities svetainė (ukr.,rus.k.) Archyvuota kopija 2012-12-01 iš Wayback Machine projekto.
|
|