Dailusis čiuožimas

Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kurioje dalyviai čiuožia ledu dailiojo čiuožimo pačiūžomis, skambant muzikai. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų bei šokio ant ledo varžybos. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo arenose. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Nugalėtojas nustatomas, sumuojant balus.

Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra trumpoji bei laisvoji programos, šokiuose ant ledo – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Varžybos paprastai baigiamos parodomąja programa, kurioje dalyvauja penkias pirmąsias vietas užėmę kiekvienos rungties čiuožėjai.

Pasauliniu mastu dailiajam čiuožimui kaip sportui vadovauja Tarptautinė čiuožimo sąjunga, kuri nustato taisykles ir rengia atitinkamas varžybas. Šiai organizacijai šiuo metu priklauso 63 narės – federacijos. Dailusis čiuožimas yra olimpinė sporto šaka – į Žiemos olimpinių žaidynių programą yra įtrauktos vyrų ir moterų pavienio čiuožimo, porų čiuožimo ir šokių ant ledo rungtys.

Be dailiojo čiuožimo varžybų dar vyksta įvairios šou programos, kurioms netaikomos Tarptautinės čiuožimo sąjungos taisyklės ir reikalavimai. ISU varžybose dalyvaujantiems čiuožėjams taikomi tam tikri apribojimai dalyvauti tokiose šou programose. Baigusiems sportinę karjerą čiuožėjams apribojimai dėl dalyvavimo tokiose šou programose nebetaikomi.

Į dailiojo čiuožimo Olimpinėse žaidynėse programą yra įtrauktos tokios šios sporto šakos rungtys:

• Moterų ir vyrų vienetų varžybos. Čiuožėjai atlieka trumpąją ir laisvąją programą. Programose turi būti taisyklėse numatyti privalomi elementai: šuoliai, jų kombinacijos, sukiniai, žingsnelių serijos (abiejose rungtyse), „kregždutės“ (moterų čiuožimo rungtyje).
• Porų varžybos. Čiuožėjai atlieka trumpąją ir laisvąją programą. Programose turi būti taisyklėse numatyti privalomi elementai. Be šuolių ir tam tikrų sukinių, kuriuos čiuožėjai atlieka atskirai sinchroniškai, pakėlimų, „kregždučių“ derinių, žingsnelių serijų programose dar būna šiai rungčiai specifiniai elementai.
• Šokiai ant ledo. Čiuožėjai atlieka privalomąjį šokį, originalųjį šokį ir laisvąjį šokį. Atlikdamos privalomąjį šokį visos poros šoka pagal tą patį šabloną, atlikdamos tuos pačius žingsnius pagal ISU nustatytą muziką. Originalusis šokis parengiamas iš anksto paskelbtu stiliumi, čiuožėjai pasirenka atitinkamą muziką ir atlieka nustatytus privalomus elementus: šokių ant ledo žingsnelius, pakėlimus, sukinius, tvizlus. Laisvasis šokis atliekamas pagal pačių čiuožėjų pasirinktą muziką, į jį turi būti įtraukti privalomi šokių ant ledo elementai. Šokių ant ledo žingsniai, pakėlimai, sukiniai skiriasi nuo kitų rungčių tokių elementų.

Dailiojo čiuožimo rūšys, neįtrauktos į Žiemos olimpines žaidynes:

• Sinchroninis čiuožimas. Sinchroninio čiuožimo komandą sudaro nuo 12 iki 20 žmonių grupė (vienoje komandoje gali čiuožti tiek vyrai, tiek moterys). Čiuožėjai ant ledo turi suformuoti tam tikras grupines figūras: ratus, stačiakampius blokus, linijas, susikirtimus iš kelių linijų.
• Privalomų figūrų rungtyje čiuožėjai ant ledo pačiūžų pavažomis turi išraižyti privalomas figūras, pvz., ratus, aštuonetus ir kt. Teisėjai vertina figūrų tikslumą, aiškumą, pasisukimų skaičių. Privalomos figūros iki 1990 m. buvo įtrauktos į moterų ir vyrų varžybas. Paskutinis privalomų figūrų čempionatas įvyko 1999 m. JAV. Šiuo metu ši dailiojo čiuožimo rungtis įtraukiama į kai kurias suaugusiųjų mėgėjų čiuožimo varžybas.

Kitos dailiojo čiuožimo rūšys, kurių nereglamentuoja ISU taisyklės ir kurios nėra įtrauktos į Žiemos olimpines žaidynes:

• Akrobatinis čiuožimas – tai ekstremalus čiuožimas, kada programoje demonstruojamos cirko meno, gimnastikos bei dailiojo čiuožimo kombinacijos.

• Ledo teatras – Europoje geriau žinomas kaip „baletas ant ledo“. Baleto ant ledo komandą sudaro tam tikras kiekis žmonių, reikalingų spektakliui parodyti. Čiuožėjai nėra suvaržyti privalomų elementų, dažniausiai dėvi įspūdingus kostiumus.
• Adagio čiuožimas – tokios rūšies čiuožimas dažniausiai demonstruojamas ledo šou renginiuose, kur čiuožėjų pora atlieka daug įspūdingų akrobatinių pakėlimų, bet neatlieka elementų, kurie yra privalomi čiuožiant olimpinėse čiuožimo rungtyse.

Šuoliai yra vienas svarbiausių dailiojo čiuožimo elementų.

Atlikdami šuolius, čiuožėjai pašoka nuo ledo aukštyn, kelis kartus greitai apsisuka ore ir viena koja nusileidžia ant ledo. Priklausomai nuo varžybų lygio, yra atliekami viengubi, dvigubi, trigubi, keturgubi šuoliai, jų kombinacijos ir junginiai.

Šuoliai yra dviejų tipų. Priklausomai nuo to, kaip čiuožėjas pakyla nuo ledo, gali būti šuoliai nuo pavažos dantukų ir nuo pavažos briaunos. Šuolių kryptis paprastai yra prieš laikrodžio rodyklę, tačiau kai kurių čiuožėjų šuolių kryptis yra pagal laikrodžio rodyklę. Vertinant, tai nelaikoma klaida.

Dailiajame čiuožime yra šeši pagrindiniai šuoliai.

Šuoliai nuo dantukų atliekami atsispiriant į ledą kitos kojos pačiūžos pavažos dantukais. Pagrindinis šių šuolių skirtumas – pavažos briauna ir koja, nuo kurios pradedamas šuolis. Yra trys šuoliai nuo dantukų:

1. Tulupas (angliškai „toe loop jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis dešiniąja koja ant išorinės pavažos briaunos, atsispiria kairiosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, ore apsisuka vieną, du, tris arba keturis kartus ir nusileidžia čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos.
2. Flipas (angliškai „flip jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairiąja koja ant vidinės pavažos briaunos, atsispiria dešiniosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, apsisuka ore atitinkamą skaičių kartų ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos.
3. Lutcas (angliškai „Lutz jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairiąja koja ant išorinės pavažos briaunos, atsispiria dešiniosios kojos pavažos dantukais ir pašoka į viršų, apsisuka ore atitinkamą skaičių kartų ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Šuolis pavadintas jo išradėjo Alois Lutz pavarde.

Šuoliai nuo briaunos atliekami atsispiriant ne nuo pavažos dantukų, bet atsispiriant atitinkama pavažos briauna. Šuoliai nuo briaunos irgi yra trys:

1. Salchovas (angliškai „Salchow jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis kairės kojos pavažos vidine briauna ir ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Pavadintas šuolio išradėjo Ulrich Salchow pavarde.
2. Ritbergeris (angliškai „loop jump“). Čiuožėjas čiuožia atbulomis dešinės kojos pavažos išorine briauna ir ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Išrado Werner Rittberger. Pavadinimas „ritbergeris“ dažniausiai naudojamas Europos šalyse.
3. Akselis (angliškai „Axel jump“). Vienintelis šuolis, kuris pradedamas čiuožiant į priekį. Čiuožėjas čiuožia kairės kojos išorine briauna, ja atsispyręs pašoka į viršų, ore apsisuka pusantro, du su puse arba tris su puse karto ir nusileidžia ant ledo čiuoždamas atbulomis ant dešiniosios kojos pavažos išorinės briaunos. Pavadintas išradėjo Axel Paulsen vardu. Akselis laikomas sudėtingiausiu šuoliu.

Pagal atliktą apsisukimų ore skaičių šuoliai skirstomi į viengubus, dvigubus, trigubus arba keturgubus. Kokius šuolius čiuožėjas sugeba atlikti, priklauso nuo čiuožėjo meistriškumo. Kuo daugiau apsisukimų, tuo šuolį yra sunkiau atlikti. Keturgubi šuoliai ir trigubi akseliai yra sunkūs šuoliai, juos atlieka aukšto meistriškumo čiuožėjai. Keturgubus šuolius į savo programas įtraukia vyrai, ir tik 2007 m. pasaulio čempionei Miki Ando yra pavykę tarptautinėse varžybose sėkmingai atlikti keturgubą salchovą. Trigubą akselį atlieka tik kelios čiuožėjos. Kokie šuoliai turi būti įtraukiami į programas, yra nustatyta ISU taisyklėse.

Be atskirai atliekamų šuolių čiuožėjai dar atlieka šuolių kombinacijas ir junginius. Atliekant šuolių kombinacijas, nusileidus po pirmojo šuolio, iš karto atliekamas kitas šuolis, neatliekant papildomų žingsnių ar pasisukimų. Atliekant šuolių junginius tarp šuolių gali būti įtraukiami jungiamieji elementai, pvz., žingsniai.

Be minėtų šuolių, yra ir kitokie šuoliukai, kurie atlieka jungiamojo šuolio vaidmenį ir paprastai būna pusiniai, pvz., pusinis ritbergeris, šuolis špagatu, jaunio šuolis.

• 
  Pasiruošimas šuoliui
  (Alban Preaubert)
• 
  Atliekamas šuolis
  (Andrei Lutai)
• 
  Nusileidimas ant dešinės kojos
  (Jamal Othman)

Sukiniai skirstomi į pavienio vyrų ir moterų bei porinio čiuožimo ir šokių ant ledo sukinius.

Vyrų ir moterų bei porinio čiuožimo sukiniai yra labai įvairūs. Atskirai išskiriami sukiniai per šuoliuką (angliškai „flying spin“), kuriuos atlikti yra sunkiau. Sukinio pavadinimas priklauso nuo čiuožėjo padėties, sukantis: stačiomis (angliškai „upright spin“), pritūpus (angliškai „sit spin“), „kregždute“ („camel spin“), atsilenkus atgal (angliškai „layback spin“). Atlikdamas sukinį, čiuožėjas turi išlaikyti sukinio centrą ir sukimosi ašį. Gali būti atliekami pavieniai sukiniai ir jų kombinacijos, pakeičiant koją ir kūno padėtį.

Porų čiuožime labai svarbu, kad sukiniai ir jų kombinacijos būtų atliekamos sinchroniškai.

Šokių ant ledo sukiniai skirstomi į paprastus ir kombinuotus. Paprastas sukinys atliekamas bet kokia padėtimi, abu partneriai tuo pačiu metu turi suktis ant vienos kojos. Atlikdami kombinuotą sukinį, abu partneriai vieną kartą pakeisti koją ir tęsti sukinį.

• 
  Sukinys pritūpus
  (Alban Preaubert)
• 
  Sukinys "kregždute"
  (Jamal Othman)
• 
  Sukinys stačiomis
  (Sasha Cohen)
• 
  Sukinys atsilenkus atgal
  (Angela Nikodinov)
• 
  Sukinys per šuoliuką į padėtį pritūpus
  (Jennifer Don)
• 
  Porinio čiuožimo sukinys
• 
  Šokių ant ledo sukinys

Pakėlimai atliekami porų ir šokių ant ledo varžybose. Porų varžybose vyras partnerę pakelia virš galvos, neapribojant rankų pakėlimo aukščio. Atliekant šokių ant ledo pakėlimus, vyras negali pakelti rankas aukščiau negu jo galvos lygis.

Šokiuose ant ledo pakėlimai skirstomi į grupes pagal pakėlimą atliekančio čiuožėjo padėtį: stacionarus, judant tiesia linija, judant lanku, su sukiniu, judant serpantinu, su sudėtingu sukiniu. Pakėlimai ilgieji (trunka iki 12 sek.) trumpieji (trunka iki 6 sek.). Jei viršijamas nustatytas pakėlimo laikas, čiuožėjai gauna baudos balą.

Porų čiuožime pakėlimai suskirstyti į penkias grupes pagal partnerės laikymo poziciją. Pirmajai grupei priskirti pakėlimai yra paprasčiausi, penktajai – sudėtingiausi. Atliekant nesudėtingus pakėlimus, partnerė turi būti išlaikoma pakelta ne trumpiau kaip 3 sek., o atliekant sudėtingus pakėlimus – viena pakėlimo pozicija turi trukti ne trumpiau kaip 5 sek.

Sinchroninio čiuožimo laisvojoje programoje pakėlimai irgi gali būti atliekami. Tokie pakėlimai būna poriniai arba grupiniai (kai vieną čiuožėją pakelia keli čiuožėjai).

Pasisukimai yra baziniai dailiojo čiuožimo elementai. Jie naudojami, atliekant žingsnelių serijas ir perėjimus tarp elementų.

Pasisukimai gali būti atliekami viena koja arba abiem kojomis.

Viena koja atliekami pasisukimai yra:

• Trejetas, kurį atlikdamas čiuožėjas pačiūža išraižo į trejetą (3) panašią figūrą.
• Skliaustas. Taip vadinamas psisukimas, kurį atliekant pačiūža išraižoma figūra yra panaši į skliaustą (}).
• Kraipinys, kurio metu čiuožėjas pereina iš vieno lanko į kitą.
• Aštuoniukė, kurį atlikdamas čiuožėjas išraižo figūrą, panašią į pusę aštuoneto (8).

Dviem kojomis atliekami pasisukimai yra:

• „mohawk“ – pasisukimas, kurį atliekant keičiama koja ir kryptis, tačiau čiuožimo briauna nesikeičia. Tokius pasisukimus dažnai galima pamatyti čiuožėjui rengiantis atlikti flipą.
• „choctaw“ – pasisukimas, kurį atliekant keičiama koja, kryptis ir čiuožimo briauna.

Prie jungiamųjų elementų priskiriami įtūpstai, "šautuvėliai, „laiveliai“, Ina Bauer elementas ir kt.

• 
  Ina Bauer elementas
  (Shizuka Arakawa)
• 
  Išorine briauna atliekamas "laivelis"
  (Caroline Zhang)

Atlikdamas „kregždutę“ (angliškai „spiral“), čiuožėjas čiuožia pirmyn arba atbulomis ant vienos kojos vidine arba išorine pavažos briauna, o kitą ištiestą koją pakelia ne žemiau kaip klubų lygiu. Labai lankstūs čiuožėjai laisvą koją gali iškelti beveik į vertikalią padėtį. Šį elementą sunkiau atlikti, čiuožiant vidine briauna. Atliekant „kregždučių“ derinius, paprastai keičiama briauna, judėjimo kryptis, laisvos kojos (į priekį, į šoną arba atgal) ir rankų padėtis (klasikinė „kregždutė“, Biellmann padėtis, Kerrigan padėtis ir kt.). Derinyje kiekviena padėtis turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip 3 sek.

• 
  "Kregždutė" Biellmann padėtyje
  (Nana Takeda)
• 
  "Kregždutė" Biellmann padėtyje, laikant viena ranka
  (Sasha Cohen)
• 
  Y "kregždutė" - prilaikoma ranka
  (Kim Yu-Na)
• 
  Klasikinė "Kregždutė"
  (Jenni Vähämaa)
• 
  Charlotte "kregždutė"
  (Sasha Cohen)
• 
  Fan "kregždutė"
  (Olga Ikonnikova)
• 
  "Kregždučių" derinys porų čiuožime
  (Aliona Savchenko & Robin Szolkowy)
• 
  Porų čiuožime atliekama "kregždutė"
  (Meagan Duhamel & Craig Buntin)

Porų čiuožime čiuožėjai atlieka ir specifinius, būtent šiai rungčiai būdingus elementus. Prie tokių elementų priskiriama:

• Partnerės metimas (angliškai „throw“). Atliekant šį elementą, vyras iš šuolį atitinkančios pozicijos pakelia partnerę, meta ją į priekį taip, kad ji ore apsisuktų ir nusileistų ant ledo ant vienos kojos.
• Suktukas ore (angliškai „twist“). Atliekant elementą, vyras pakelia partnerę, meta ją į viršų taip, kad ji ore apsisuktų, pagauna ją už liemens ir padeda atsistoti ant ledo.
• Todesas (angliškai „death spiral“). Partneris, atsirėmęs į ledą vienos pačiūžos dantukais, užima „skriestuvo padėtį“ ir viena ranka laiko už rankos partnerę, kuri sukasi aplink partnerį kaip galima artimesnėje lygiagrečiai ledui padėtyje.

• 
  Poros pasiruošimas metimui.
• 
  Partnerės metimas. Moteris sukasi ore.
• 
  Partnerė nusileidžia po metimo

Tarptautines dailiojo čiuožimo varžybas rengia Tarptautinė čiuožimo sąjunga. Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų kalendorius kasmet skelbiamas jos oficialiame tinklalapyje. Iš didesnių varžybų paminėtinas pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, keturių kontinentų čempionatas, pasaulio jaunimo čempionatas, ISU Grand Prix varžybos. Dalis ne tokio didelio masto varžybų priskiriamos reitingo varžyboms, kuriose dalyvaujantys čiuožėjai gauna reitingo taškus.

Čiuožėjų pasirodymai anksčiau buvo vertinami pagal techninį atlikimą (laisvojoje programoje), pagal privalomus elementus (trumpojoje programoje) ir artistiškumą (abiejose programose). Čiuožėjai už pasirodymą iš kiekvieno teisėjo galėjo gauti nuo 0.0 iki 6.0 taškų. Tokia vertinimo sistema buvo naudojama, norint nustatyti čiuožėjo užimamą vietą varžybose. Kiekvienas teisėjas po čiuožėjo programos skirdavo sportininkui vietą tarp visų dalyvių. Po kiekvienos programos būdavo žiūrima ne į surinktus taškus, bet į teisėjų skirtą vietą. Aukščiausią vietą gavęs čiuožėjas laimėdavo varžybas.

2004 m., atsižvelgiant į 2002 m. Žiemos olimpinėse žaidynėse kilusį skandalą dėl neobjektyvaus teisėjų vertinimo, Tarptautinė čiuožimo sąjunga pakeitė visą vertinimo sistemą. Naujoji vertinimo sistema tarptautinėse varžybose yra taikoma nuo 2006 m.

Naujoje vertinimo sistemoje yra vertinamas kiekvienas čiuožėjo atliktas elementas atskirai, o pasibaigus programai jo surinktų taškai už elementus sumuojami ir pateikiamas bendras įvertinimas. Čiuožėjai prieš pasirodymą privalo pateikti ISU savo atliekamų elementų sąrašą. Pirmiausia techninius elementus įvertina technikos specialistas. Technikos specialistas įvertina kiekvieną elementą, nustatydamas jo sudėtingumo lygį. Po technikos specialisto įvertinimo dvylika teisėjų kiekvieną elementą įvertina nuo -3 iki +3 balų. Gavus kiekvieno teisėjo įvertinimą kompiuteriu atsitiktine tvarka išrenkami devynių teisėjų įvertinimai, iš tų devynių įvertinimų panaikinami aukščiausias ir žemiausias įvertinimai, o iš likusių septynių teisėjų įvertinimų yra išvedamas vidurkis.

Taip pat teisėjai vertindami čiuožėjo pasirodymą atsižvelgia į penkis komponentus:

1. čiuožimo įgūdžius (skating skills – SS);
2. perėjimus (transitions – TR);
3. atlikimą/atlikimo meistriškumą (performance/execution – PE);
4. choreografiją (choreography – CH);
5. interpretaciją (interpretation – IN).

Vienintelė išimtis yra privalomasis šokis, nes jame čiuožėjai nedemonstruoja originalios choreografijos ir specifinių perėjimų, o atlieka privalomus žingsnius. Vertinant šiuos penkis komponentus, teisėjai skiria nuo 0 iki 10 taškų už kiekvieną komponentą. Kompiuterio pagalba vėl atrenkami teisėjų vertinimai, vedami vidurkiai ir pateikiama tam tikra surinkta taškų suma.

Galutinis įvertinimas už programos komponentus yra sudedamas su techninių elementų ivertinimu. Čiuožėjo užimama vieta yra nustatoma pagal surinktus taškus.

Dailiojo čiuožimo pačiūžos – tai batų ir prie jų pritvirtintų pavažų komplektas.

Batai gali būti gaminami iš odos arba kombinuojant odą su kitomis šiuolaikiškomis medžiagomis. Batų forma ir kietumas priklauso nuo čiuožimo rungties, sportavimo intensyvumo, šuolių sudėtingumo. Šokių ant ledo batai yra minkštesni, užpakalinėje dalyje trumpesni.

Dailiojo čiuožimo pavažų ypatybė – priekyje esantys dantukai, kuriais čiuožėjas atsispiria nuo ledo darydamas šuolius bei atlikdamas kai kurias žingsnių rūšis. Šokių ant ledo pavažos yra trumpesnės ir siauresnės. Pavažos gaminamos iš aukštos kokybės legiruoto plieno, jos yra nežymiai išlenktos. Žiūrint į pavažos skerspjūvį, šonuose matyti briaunos (vidinė ir išorinė pavažos briauna), o viduryje – griovelis. Pavažų rūšis pasirenkama priklausomai nuo čiuožimo lygio, stiliaus ir čiuožėjo įgūdžių.

Kai čiuožėjas nečiuožia, o stovi ant grindų arba jomis eina, nuo pašalinio poveikio ir greito atšipimo pavažos paprastai apsaugomos uždedant plastikines apsaugas. Kad pavažos nerūdytų, yra naudojamos kondensatą sugeriančios medžiaginės džiovyklės, kurios ant pavažų maunamos tada, kai pačiūžos nenaudojamos.

Nuo pažeidimų ir subraižymų batus galima apsaugoti specialiomis movomis arba apklijavus apsaugine lipnia juosta.

Treniruočių metu čiuožėjai dažniausiai dėvi aptemptus drabužius, kad treneriai galėtų matyti kojų darbą ir atliekamų elementų linijas. Varžybų metu moterys paprastai dėvi sukneles, kurios būna sujungtos su triko, ir kūno spalvos pėdkelnes, kurių apatinės dalys gali būti užmaunamos ant batų. Vyrai varžybose dėvi kelnes ir marškinius arba trikotažinius nertinius su rankovėmis.

Čiuožėjų kostiumai paprastai būna ypatingo dizaino, skirti tik tam tikrai programai. Dažnai siuvami iš ryškių spalvų audinio, puošiami karoliukais, siuvinėjimais, kitais drabužių puošybos elementais. Moterų, dalyvaujančių porų ir moterų pavienio čiuožimo rungtyse, suknelės paprastai būna trumpos, kad netrukdytų atlikti šuolius. Šokiuose ant ledo moterys turi dėvėti sukneles, o vyrai – kostiumus su rankovėmis.

Nors yra žinoma, kad žmonės čiuožė ledu jau XII amžiuje, tačiau dailusis čiuožimas susiformavo tik XIX amžiuje. 1772 m. Robert Jones traktatas „Čiuožimas“ yra pirmas žinomas pranešimas apie dailųjį čiuožimą. Didžiojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos čiuožimo varžybos, tačiau jos nebuvo panašios į dabartinį dailųjį čiuožimą. 1860 m. Amerikos čiuožėjas Jackson Haines, kuris laikomas šiuolaikinio dailiojo čiuožimo tėvu, įvedė naują čiuožimo stilių. Šis čiuožimo stilius, pasireiškęs laisva ir išraiškinga technika, tapo žinomas kaip „tarptautinis čiuožimo stilius“.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) buvo įsteigta 1892 m. Pirmasis Europos čempionatas surengtas 1891 m., o Pasaulio čempionatas – 1896 m., kurį laimėjo čiuožėjas Gilbert Fuchs. Iš pradžių čempionatuose dalyvaudavo tik vyrai. Pirmoji moteris – Madge Syers – dalyvavo 1902 m. Pasaulio čempionate ir, varžydamasi kartu su vyrais, užėmė antrąją vietą. 1906 m. ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. 1908 m. porų čiuožimas buvo įtrauktas į Pasaulio čempionato programą, kuriame pirmąją vietą porų varžybose iškovojo Anna Hübler ir Heinrich Burger. Tais pačiais metais dailusis čiuožimas buvo įtrauktas į Olimpines žaidynes.

1920-aisiais ir 1930-aisias, dailiajam čiuožimui didelę įtaką darė čiuožėja Sonja Henie, kuri net vienuolika kartų iš eilės tapo pasaulio čempione. S. Henie taip pat įvedė madą čiuožėjoms dėvėti trumpus sijonus ir baltus pačiūžų batus.

Antrojo pasaulinio karo metu tarptautinės varžybos vėl buvo nutrauktos. Po karo tarptautinėse varžybose ėmė dominuoti JAV ir Kanados čiuožėjai, į dailųjį čiuožimą įvedė daug techninių naujovių. Dick Button, 1948-ųjų ir 1952-ųjų olimpinis čempionas, buvo pirmasis čiuožėjas, atlikęs dvigubą akselį, trigubą ritbergerį ir „flying spin“ suktuką.

1952 m. į Pasaulio čempionatą įtrauktos ir šokių ant ledo varžybos. Pirmaisiais šokių ant ledo gyvavimo metais šioje dailiojo čiuožimo rūšyje dominavo Didžiosios Britanijos čiuožėjai. Pirmieji šokių ant ledo čempionai buvo Jean Westwood ir Lawrence Demmy.

1961 m. vasario 15 d. visa JAV čiuožimo rinktinė žuvo lėktuvo Sabena Flight 548 katastrofoje Belgijoje, kelionės į Pasaulio čempionatą Prahoje metu. Ši tragedija nulėmė JAV kaip lyderiaujančios šalies daliajame čiuožime praradimą keleriems metams.

Tuo metu dailiajame čiuožime iškilo tuometinė Sovietų Sąjunga. SSRS čiuožėjai ėmė dominuoti porų ir šokių ant ledo varžybose. Nuo 1964 m. iki šių dienų tuometinė SSRS ir dabartinė Rusija kiekvienose Žiemos olimpinių žaidynių porų varžybose pelno auksą. 2002 m. rusai Yelena Berezhnaya ir Anton Sikharulidze pasidalino aukso medalius su kanadiečiais Jamie Salé ir David Pelletier.

Privalomos figūros vienetų čiuožėjų pasirodymuose sudarė net 60 % vertinimo balų. Tai reiškė, kad čiuožėjai galėjo laimėti varžybas ant ledo išraižę privalomas figūras, bet neparodė savo laisvojo čiuožimo elementų. Didesnio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjo dailusis čiuožimas sulaukė tik tada, kai čiuožėjai ėmė demonstruoti savo originalų čiuožimą. 1968 m. ISU sumažino privalomų figūrų skaičių vienetų varžybose, o 1973 m. į dailiojo čiuožimo varžybas įtraukė trumpąją programą. Tai padarė įtakos ir čiuožėjų pasirodymų vertinimui: buvo vertinamos ne tik privalomos figūros, bet ir čiuožėjų graktštumas, artistiškumas. 1990 m. privalomų figūrų raižymas buvo panaikintas. Tais metais pirmoji čiuožėja Midori Ito tarptautinėse varžybose atliko trigubą akselį, o pirmasis vyras, Kur Browning – keturgubą šuolį.

Televizija taip pat suvaidino didelį vaidmenį, panaikinant apribojimus mėgėjo ir profesionalo statusui. Siekdama išsaugoti mėgėjišką sportą, nuo 1995 m. ISU didžiausiose tarptautinėse varžybose pirmąsias vietas iškovojusiems čiuožėjams skiria piniginius prizus. Taip pat mėgėjams buvo leista dalyvauti profesionalų pasirodymuose ir kartu čiuožti aukšto rango tarptautinėse varžybose.

Dailusis čiuožimas yra labai populiari sporto šaka. Čiuožėjų elegancija, lankstumas ir fizinė ištvermė pritraukia daug žiūrovų ir šios sporto šakos aistruolių. Geriausi čiuožėjai savo lankstumu prilygsta gimnastams. Kaip ir ledo ritulys dailusis čiuožimas yra populiariausias šaltesnio klimato šalyse. Jau penkiasdešimt metų dominuojančiomis valstybėmis dailiajame čiuožime išlieka Rusija, JAV, Kanada, Japonija. Ši sporto šaka vis labiau populiarėja Azijos šalyse – ypač Pietų Korėjoje, Kinijoje.

Vikiteka: Dailusis čiuožimas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Evaluation of Errors in Figures, 6th edition. USFSA, 1964.
• Figure Skating: Championship Techniques. John Misha Petkevich, 1989. ISBN 0-452-26209-7.
• Single Figure Skating. Josef Dĕdič, 1974.
• Benjamin T. Wright, Skating in America.
• Michael Boo, The Story of Figure Skating. ISBN 0-688-15821-8.
• Johnson, Susan A.: „And Then There Were None“. Skating, March/April 1991.
• Smith, Beverley. Figure Skating: A Celebration. ISBN 0-7710-2819-9.
• Robert S. Ogilvie, Competitive Figure Skating:A Parent’s Guide. ISBN 0-06-015375-X.
• Rossano, George. Mechanics of Lifts.
• ISU Regulations Archyvuota kopija 2012-07-16 iš Wayback Machine projekto.
• ISU Crystal Reports official skaters' bios. Archyvuota kopija 2009-03-17 iš Wayback Machine projekto.
• Washington Post: All You Need to Know About Figure Skating
• ISU Judging System Summary Archyvuota kopija 2013-12-11 iš Wayback Machine projekto.
• ISU Judging Systems Archyvuota kopija 2009-03-29 iš Wayback Machine projekto.
• How the ISU Judging System Works Archyvuota kopija 2016-02-05 iš Wayback Machine projekto.
• History of ice skates^{[neveikianti nuoroda]}
• Figure skating firsts
• U. S. Figure Skating – Glossary of Terms Archyvuota kopija 2015-10-15 iš Wayback Machine projekto.