Berlynas

Berlynas vok. Berlin
Miesto panorama (2016 m.)
Berlynas 52°30′0″ š. pl. 13°24′0″ r. ilg. / 52.50000°š. pl. 13.40000°r. ilg. / 52.50000; 13.40000 (Berlynas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Berlynas
Įkūrimo data	IX a.
Meras	Franziska Giffey (SPD)
Gyventojų (2020.12.31.)	3 664 088
Plotas	891,12 km²
Tankumas (2020.12.31.)	4 112 žm./km²
Altitudė	34−115 m
Pašto kodas	10001–14199
Tinklalapis	www.berlin.de
Vikiteka	Berlynas
Kirčiavimas	Berlýnas

Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu (vok. Bär), esančiu miesto herbe, arba su slavišku polabišku skiemeniu berl 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus.

Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.^[1] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestams 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I), kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.

Trisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui 1640 m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m. 20 % Berlyno gyventojų buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.

Susikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I-asis, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai, tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m. susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.

Po Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancūzijos sektoriai, Rytų Berlyną – Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 d. iki 1949 m. gegužės 12 d. SSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.

Pirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo 1991 m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė , kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.

Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d. taip pat yra viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.

Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):

Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (Bezirke).), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis (Ortsteile). Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (Bezirksamt), sudaryta iš penkių tarybos narių (Bezirksstadträte), įskaitant rajono merą (Bezirksbürgermeister). Tarybą renka rajono susirinkimas (Bezirksverordnetenversammlung). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (Rat der Bürgermeister), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui.

Miesto dalis	Gyventojų skaičius 2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai	Plotas km²	Gyventojų tankumas žm./km²	Planas
Čarlotenburgas-Vilmersdorfas	319 628	64,72	4 878
Fridrichshainas-Kroicbergas	268 225	20,16	13 187
Lichtenbergas	259 881	52,29	4 952
Marcanas-Helersdorfas	248 264	61,74	4 046
Mitė	332 919	39,47	8 272
Noikiolnas	310 283	44,93	6 804
Pankovas	366 441	103,01	3 476
Rainikendorfas	240 454	89,46	2 712
Špandau	223 962	91,91	2 441
Štaiglicas-Cėlendorfas	293 989	102,50	2 818
Tempelhof-Ščionebergas	335 060	53,09	6 256
Treptovas Kiopenikas	241 335	168,42	1 406
	3 450,889	891,82	3 869

Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Berlynas išsidėstęs prie Šprė (vok. Spree) ir Hafelio (vok. Havel) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis Elbės intakas.

Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.

Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį vidutinio klimato juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.

Berlyno panorama (2007 m.)

2006 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 80,62 milijardų eurų, o Brandenburgas 49,49 milijardo. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 2,2 % palyginus su ankstesniais metais, tuo tarpu Vokietijos ekonomikos augimas siekė 3,0 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2005 m. 98,5, Brandenburgas 79,5, o Vokietija 115,2 indeksą.^[2] Virš 80 % Berlyno įmonių priklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 591 000, tai yra maždaug 41 % visų dirbančiųjų. Bedarbių kvota 2010 m. vasarį siekė 14,5 %.

Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: MTV, VIVA, Nickelodeon, Comedy Central, N24, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „Der Spiegel“, „Die Zeit“.

Po Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas Europoje.^[3] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.

Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (Flughafen Berlin - Brandenburg), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai, bei viešasis transportas (autobusai, tramvajai, greitieji miesto traukiniai (S - Bahn), metro (U - Bahn)).

Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2008 m. gyveno 3,4 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną. 2000 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 430 000 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 185 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 200 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 180 000 lenkų (9 % visų Vokietijoje gyvenančių lenkų). Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2004 metais buvo 41,7 metų, t. y. per paskutinius 12 metų vidutinis amžius išaugo 2,5 metų.

1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius. 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštadą ir Fridrichštadą). 1920 m. kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų.

Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m.
1709 m.	1800 m.	1871 m.sur.	1912 m.	1938 m.	1990 m.sur.	1995 m.	2000 m.sur.	2005 m.sur.	2008 m.
55 196	172 132	826 341	2 095 030	4 347 875	3 433 695	3 471 418	3 382 169	3 395 189	3 426 354
Demografinės raidos histograma

• James Hobrecht (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno urbanistikos architektų

Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.^[4] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).

Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[5] Tarp kitų Berlyno muziejų: Berlyno paveikslų galerija, Vokietijos istorijos muziejus, Žydų muziejus, „Teroro topografija“.

Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.

Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (vok. Potsdamer Platz), Raudonasis namas (vok. Rotes Rathaus).

1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:

Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio Berlyno ALBA, ledo ritulio Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin), rankinio Füchse Berlin. Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 1979–2007 m. (išskyrus 1993 m. ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas.

Mieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 130 000 studentų.

• Europos didžiausių miestų sąrašas

Vikisritis: Vokietija

Berlyno valdžios oficiali svetainė:

• Berlyno miesto oficiali svetainė (vokiečių k.)

Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:

• Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)
• Berlyno transporto oficiali svetainė (vokiečių k.)
• Informacija apie Berlyną turistams Archyvuota kopija 2010-09-18 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
• Miesto įžymybės (vokiečių k.)
• Apie Berlyną nuo A iki Z (vokiečių k.)
• Berlyno aukštesnių pastatų diagrama (vokiečių k.)

Berlyno laikas ir orai:

• Berlyno laikas (vokiečių k.)
• Orai Berlyne (vokiečių k.)

Berlyno oro uostai:

• Berlyno Tegelio ir Šonefeldo oro uostų tinklalapis Archyvuota kopija 2010-12-30 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių ir anglų k.)
• Nuo 2012 metų tapsiantis Berlyno-Brandenburgo oro uostas (Tegelio ir Šonefeldo oro uostai bus uždaryti) Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių ir anglų k.)
• Berlyno oro uostų išsidėstymas žemėlapyje dabar (vokiečių k.)

Berlyno žemėlapiai:

• Berlyno metro planas (vokiečių k.)
• Berlyno miesto planas Archyvuota kopija 2010-05-15 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
• Miesto planas (vokiečių k.)
• Berlyno žemėlapis per googlemaps

Berlyno medija:

• Berlyno dienraštis 'Berliner Morgenpost' (vokiečių k.)
• Klausyti Berlyno RBB InfoRadio radiją Archyvuota kopija 2011-08-20 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)

Berlynas tiesiogiai per vaizdo kamerą:

• Berlyno vaizdai tiesioginiu laiku (anglų k.)

Ž • A • R Europos šalių sostinės Amsterdamas · Andora · Ankara · Atėnai · Baku · Belgradas · Berlynas · Bernas · Bratislava · Briuselis · Budapeštas · Bukareštas · Dublinas · Helsinkis · Jerevanas · Kijevas · Kišiniovas · Kopenhaga · Lisabona · Liubliana · Liuksemburgas · Londonas · Madridas · Maskva · Minskas · Monakas · Nikosija · Oslas · Paryžius · Podgorica · Praha · Priština · Reikjavikas · Ryga · Roma · San Marinas · Sarajevas · Skopjė · Sofija · Stokholmas · Talinas · Tbilisis · Tirana · Vaducas · Valeta · Varšuva · Vatikanas · Viena · Vilnius · Zagrebas

Ž • A • R Vokietijos žemės Badenas-Viurtembergas · Bavarija · Berlynas · Brandenburgas · Brėmenas · Hamburgas · Hesenas · Meklenburgas-Pomeranija · Reino kraštas-Pfalcas · Saksonija · Saksonija-Anhaltas · Saro kraštas · Šiaurės Reinas-Vestfalija · Šlėzvigas-Holšteinas · Tiuringija · Žemutinė Saksonija