susigalvoti
Veiksmažodis
[taisyti]- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susigalvojąs, susigalvojantis, susigalvojanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susigalvojęs, susigalvojusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susigalvodavęs, susigalvodavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susigalvosiąs, susigalvosiantis, susigalvosianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susigalvojamas, susigalvojama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susigalvotas, susigalvota.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susigalvosimas, susigalvosima.
- taip pat žr. reik. dlv.: susigalvotinas, susigalvotina.
- taip pat žr. pdlv.: susigalvojant, susigalvojus, susigalvodavus, susigalvosiant.
- taip pat žr. psdlv.: susigalvodamas, susigalvodama.
- taip pat žr. bdn.: susigalvote, susigalvotinai.
- Skiemenys: su-si-gal-vo-ti
- nuspręsti:
- Nesusigalvóju, kaip čia padarius – ar eit namo, ar ne.
- susimąstyti:
- Ji sėdėjo susigalvojusi.
Etimologija
[taisyti]<= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo
Antonimai
[taisyti] susigalvoti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] susigalvoti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] susigalvoti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. susigalvotas, mot. g. susigalvota.
- Skiemenys: su-si-gal-vo-ti
- tas, kurį susigalvojo
Etimologija
[taisyti]<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo