Vasario 25

• Gruzija – Sovietinės okupacijos diena.

Margiris – Rasa – Rasuolė – Regimantas – Viktoras

• 1336 – Vokiečių ordino ir kryžiuočių kariuomenė apgulė Pilėnų pilį (Žemaitija). Margirio vadovaujami gynėjai pamatę, kad neatsilaikys, sudegino turtą, o patys išsižudė;
• 1634 - Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė po apsiausties pagaliau pasirašė pasidavimo sutartį Smolenske. Rusai paliko daugumą savo artilerijos, o vėliavas sudėjo prie Vladislavo Vazos kojų. (kai kurie istorikai pasidavimo sutarties pasirašymą datuoja kovo 1 d.).
• 1993 – Algirdas Brazauskas inauguruotas pirmuoju atkurtosios Lietuvos Respublikos Prezidentu;
• 2007 – vyko rinkimai į savivaldybių tarybas.

• 1687 m. – Kazimieras Bžozovskis, mokyklinių dramų, pamokslų autorius (m. 1756 m.).
• 1863 m. – Antanas Martusevičius, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1944 m.).
• 1880 m. – Fabijonas Kemėšis, Lietuvos kunigas, ekonomistas, ekonomikos daktaras (1924 m.) (m. 1954 m.).
• 1891 m. – Faustas Kirša, lietuvių poetas (m. 1964 m.).
• 1898 m. – Arnas Funkas, inžinierius architektas, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis (m. 1957 m.).
• 1905 m.:
  • Kazys Daukšas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas (m. 1985 m.).
  • Ona Bluzmienė-Vaškaitė, Lietuvos tautosakos pateikėja (m. 1994 m.).
• 1908 m. – Marija Biržiškaitė-Žakevičienė-Žymantienė, lietuvių keramikė, grafikė, visuomenės veikėja (m. 1997 m.).
• 1926 m. – Jurgis Strazdas, choro dirigentas, pedagogas, dainininkas (tenoras).
• 1928 m.:
  • Irena Garasimavičiūtė, Lietuvos teatro ir kino aktorė.
  • Osvaldas Lapienis, patologoanatomas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas (m. 2001 m.).
• 1931 m. – Arnoldas Piročkinas, Lietuvos kalbininkas (m. 2020 m.).
• 1935 m. – Janina Malinauskaitė, Lietuvos dailininkė, grafikė, scenografė.
• 1940 m. – Aleksandras Alfridas Zaveckis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m.:
  • Jonas Lamauskas, muzikas, dirigentas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
  • Vladas Sederevičius, ūkininkas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Reimundas Varapickas, Lietuvos pedagogas, Šiaulių raj. ir miesto visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Petras Pladis, Lietuvos ir Biržų rajono profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Marija Gudonienė, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Genadijus Kulvietis, Lietuvos informacinių technologijų specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1956 m. – Rimvydas Turčinskas, gydytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Liudas Kavaliauskas, provizorius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Titovas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Vytautas Slabys, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Eugenija Povilaitienė, teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
• 1961 m.:
  • Antanas Lapė, Lietuvos kunigas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys (m. 2007 m.).
  • Audronė Eigminienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Ringailė Karvelienė, gydytoja, Lietuvos ir Prienų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Artūras Melianas, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Richardas Sudaris, pedagogas, teisininkas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1980 m. – Ramūnas Cicėnas, Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius.
• 1984 m. – Diana Rasimovičiūtė, Lietuvos biatlonininkė.
• 1985 m. – Ona Kolobovaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas).

• 1895 – Juozas Petrulis, rašytojas, literatūros kritikos, mokytojas (m. 1982);
• 1896 – Vytautas Karosas, poetas (m. 1967);

• 1909 m. – Domininkas Tomas Bačkauskas, vargonininkas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas (g. 1846 m.).
• 1916 m. – Juozas Dryja-Visockis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (g. 1848 m.).
• 1959 m. – Klaudijus Dušauskas-Duž, Lietuvos statybos inžinierius, architektas, politikas. Manoma, 1917 m. tautinės Baltarusijos vėliavos autorius (g. 1891 m.).
• 1973 m. – Jonas Dilys, Lietuvos pedagogas, muziejininkas, evangelikų reformatų bažnyčios kuratorius (g. 1887 m.).
• 1975 m. – Dalia Juknevičiūtė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dailininkė (g. 1935 m.).
• 1995 m. – Gediminas Baravykas, Lietuvos dailininkas architektas (g. 1940 m.).
• 1997 m. – Romualdas Sikorskis, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1926 m.).
• 2013 m. – Mykolas Sluckis, rašytojas prozininkas (g. 1928 m.).

• 1570 – Popiežius Pijus V paskelbė bulę Regnans in Excelsis, kuria ekskomunikavo karalienę Elžbietą I ir jos šalininkus Anglijos Bažnyčioje.
• 1836 – Samuelis Koltas gavo šešių užtaisų revolverio patentą;
• 1921 – sovietai okupavo Gruzijos demokratinę respubliką;
• 1948 – Po TSRS spaudimo Čekoslovakijos Prezidentas Edvardas Benešas paskyrė Čekoslovakijos komunistų partijos dominuojamą vyriausybę;
• 1954 – Egipto prezidentu tapo Gamalis Abdelis Naseras;
• 1956 – Nikita Chruščiovas XX TSKP suvažiavime pasakė kalbą „Apie asmens kultą ir jo pasekmes“, kurioje pasmerkė kai kuriuos Stalino režimo veiksmus;
• 1999 – Virdžinija Rivero iš Argentinos pagimdė dukrą automobilyje tuo metu, kai šis pateko į avariją. Mergaitė tapo jauniausiu žmogumi, patekusiu į avariją.

• 1500 m. – Karolis V, Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV, karalius (1516–1558) (m. 1558 m.).
• 1707 m. – Karlas Goldonis, italų dramaturgas (m. 1793 m.).
• 1778 m. – Chosė de San Martinas, Argentinos generolas ir vienas garsiausių Pietų Amerikos išsilaisvinimo sąjūdžio lyderių (m. 1850 m.).
• 1841 m. – Pjeras Ogiustas Renuaras, prancūzų tapytojas, vienas iš impresionizmo atstovų (m. 1919 m.).
• 1842 m. – Karlas Majus, vokiečių rašytojas, vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo laikomi labiausiai skaitomi (m. 1912 m.).
• 1883 m. – Ansis Cyrulis, latvių moderno ir art deco tapytojas, grafikas, taikomosios dailės kūrėjas, Latvijos vėliavos autorius (m. 1942 m.).
• 1885 m. – Juzefas Kostševskis, lenkų archeologas, muziejininkas (m. 1969 m.).
• 1908 m. – Aleksejus Kiričenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1975 m.).
• 1916 m. – Artūras Frynbergas, latvių dainininkas (tenoras) (m. 1984 m.).
• 1917 m. – Antonis Berdžesas, anglų rašytojas, kompozitorius ir kritikas (m. 1993 m.).
• 1943 m. – George Harrison, vokalistas, dainų autorius, filmų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip pagrindinis britų muzikos grupės The Beatles gitaristas. Sukūrė žinomas dainas, kaip „Taxman“, „I Want To Tell You“ „Think For Yourself“ „While My Guitar Gently Weeps“. Įkvėptas hinduizmo, sukūrė „Within You Without You“, „The Inner Light“ ir t. t (m. 2001 m.).
• 1945 m.:
  • Claude Lombard, Belgijos dainininkė (m. 2021 m.).
  • Tošikacu Macuoka, Japonijos politikas, teisininkas, buvęs žemės ūkio ministras, kilęs iš Kumamoto prefektūros (m. 2007 m.).
• 1950 m.:
  • Danuta Valensa, Lenkijos prezidento Lecho Valensos žmona.
  • Nestoras Karlosas Kiršneris, Argentinos Respublikos prezidentas.
• 1965 m. – Benediktas Kalnačas, latvių literatūros tyrinėtojas, habilituotas daktaras.
• 1968 m. – Evridiki Theokleous, Kipro roko, pop, techno muzikos atlikėja.
• 1976 m.:
  • Samaki Walker, JAV krepšininkas rungtyniaujantis Kazanės „Unics“ klube.
  • Semis Traorė, futbolininkas, Malio rinktinės ir Paris SG klubo gynėjas.
• 1977 m. – Desiras Mbonabukija, Ruandos futbolininkas. Vienas žinomiausių šalies puolėjų. Dabar dirba jaunimo komandos treneriu Belgijos klube US Albert Schaerbeek.
• 1980 m. – Jusufas Hadžis, futbolininkas, Maroko rinktinės ir AS Nancy klubo puolėjas.
• 1981 m. – Park Dži-Sungas, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Manchester United klubo saugas.
• 1983 m. – Eduardo Alves da Silva, Brazilijoje gimęs ir užaugęs Kroatijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Donecko „Šachtar“ klube ir Kroatijos futbolo rinktinėje. 2006–2007 sezone buvo aukščiausios Kroatijos lygos rezultatyviausias žaidėjas.

• 1713 m. – Frydrichas III, nuo 1688 m. gegužės 9 d. iki mirties kaip Frydrichas VI buvo Niurnbergo burggrafas, kaip Frydrichas III – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir hercogas Prūsijoje, 1701 m. karūnuotas karaliumi Prūsijoje Frydrichu I (g. 1657 m.).
• 1728 m. – Aleksandras Dona, diplomatas, generolas, vienas Mažosios Lietuvos kolonizavimo XVIII a. pirmoje pusėje vadovų (g. 1661 m.).
• 1950 m. – George Richards Minot, 1934 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (g. 1885 m.).
• 1970 m. – Markas Rotko, Latvijoje gimęs amerikiečių dailininkas, abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas (g. 1903 m.).
• 1971 m. – Theodor Svedberg, 1926 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (g. 1884 m.).
• 1983 m. – Tomas Lanieris Viljamsas III, amerikiečių dramaturgas, garsus tokiomis pjesėmis kaip „Geismų tramvajus“ (1948 m.) ir „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ (1951 m.) (g. 1911 m.).
• 1990 m. – Keith Haring, JAV gatvės meno (street art) atstovas, socialinis veikėjas (g. 1958 m.).
• 1999 m. – Glenn Theodore Seaborg, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (g. 1912 m.).
• 2003 m. – René Antonio Römer, Nyderlandų Antilų gubernatorius, ėjo pareigas nuo 1983 m. iki 1990 m. Nyderlandų Antilų universiteto ir Groningeno universiteto (Nyderlandai) sociologijos profesorius^[3] (g. 1929 m.).
• 2004 m. – Jurijus Ozerovas, žymus Rusijos krepšininkas ir treneris (g. 1928 m.).
• 2010 m. – Johann Schütz, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas ir teisės istorikas, teisėjas, prokuroras, Bambergo teisėsaugos veikėjas (g. 1913 m.).
• 2020 m.:
  • Dmitrijus Jazovas, sovietinis karinis ir politinis veikėjas, buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras, SSRS maršalas (g. 1924 m.).
  • Hosnis Mubarakas, ilgametis Egipto prezidentas (g. 1928 m.).
• 2021 m. – Hannu Olavi Mikkola, suomių lenktynininkas. Pasaulio ralio čempionate Mikkola dalyvavo nuo 1973 iki 1993 m. 1983 m. Mikkola, vairuodamas Audi Quattro automobilį tapo pasaulio ralio čempionu, 1979 m., 1980 m. bei 1984 m. galutinėje čempionato įskaitoje liko antras. Iš viso per savo karjerą Mikkola laimėjo 18 Pasaulio ralio čempionato etapų (g. 1942 m.).