1863 m.

• Vasario 1 d. – Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą: Lietuvoje prasidėjo 1863-1864 m. sukilimas prieš Rusiją.
• Vasario 2 d. – Čystos Būdos mūšis (Marijampolės apskr.). Pirmasis 1863 m. sukilimo mūšis Lietuvoje: daugiausia dalgiais ginkluotų sukilėlių būrys susikovė su Dvyliktuoju husarų pulku (vadas generolas majoras Dmitrijus Suchodolskis), buvo nugalėtas, apie 30 sukilėlių žuvo.
• Kovo 27 d. – Paberžės mūšis.
• Kovo 28 d. – Vilkijos mūšis.
• Kovo 29 d. – Aukštadvario mūšis.
• Balandžio 1 d. – Kazlų Rūdos kautynės tarp sukilėlių ir kazokų dalinių dėl Kazlų Rūdos stoties kontrolės. Žuvo 5 kazokai ir 1 sukilėlis.
• Balandžio 7 d. – Tytuvėnų mūšis.
• Balandžio 11 d. – Vaclovo Akordo surinktas Kalvarijos apylinkių sukilėlių būrys užėmė Kalvarijos miestą.
• Balandžio 16 d. – Antakalnio mūšis tarp F. Visloucho vadovaujamo sukilėlių dalinio ir pulkininko Skordulio vadovaujamos carinės kariuomenės. Rusai buvo atmušti, 36 jų kareiviai žuvo ar buvo sužeisti.
• Balandžio 17 d. – nesėkmingas sukilėlių bandymas užimti Merkinę.
• Balandžio 21 d. – Genėtinių mūšis tarp Z. Sierakausko vadovaujamų sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.
• Balandžio 30 d. – Šešuolėlių mūšis.
• Gegužės 7–9 d. – Biržų kautynės: Z. Sierakausko vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.
• Gegužės 13 d. – Rusijos caras Aleksandras II paskyrė Michailą Muravjovą vyriausiuoju šiaurės vakarų krašto viršininku ir suteikė jam ypatingus įgaliojimus slopinant sukilimą. Nuo rugsėjo M. Muravjovo valdžion perduota ir lietuviškoji Augustavo gubernijos dalis.
• Birželio 22 d. – Papilės mūšis.
• Gruodžio 17 d. – Rusijos kariuomenė suėmė vieną sukilimo vadų Antaną Mackevičių.

Nedatuoti

• 1863-1864 m. sukilimo pradžia.

• Vasario 25 d. – Antanas Martusevičius, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1944 m.).
• Balandžio 27 d. – Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis, lietuvių rašytojas (m. 1938 m.).
• Gegužės 2 d. – Simonas Varkala, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (m. 1949 m.).
• Birželio 23 d. – Leonas Ereminas, lietuvių vargonininkas, chorvedys, kompozitorius.^[1] (m. 1927 m.).
• Liepos 19 d. – Vincas Kazanauskas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1930 m.).
• Rugpjūčio 16 d. – Augustas Ambrasaitis, Prūsijos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas (m. 1913 m.).
• Spalio 20 d. – Petras Dvaranauskas, Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, spaudos bendradarbis, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas (m. 1958 m.).
• Gruodžio 1 d.:
  • Juozas Vaclovas Lukoševičius, žymus Lietuvos geologas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1928 m.).
  • Robertas Krumbholcas, vokiečių istorikas, daktaras (m. 1939 m.).
• Gruodžio 15 d. – Antanas Vytartas, kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (m. 1932 m.).
• Gruodžio 19 d. – Pranas Mašiotas, pedagogas, rašytojas, kultūros veikėjas (m. 1940 m.).

Nedatuota

• Baltrus, Baltramiejus Matusevičius, matematikas, varpininkas, knygnešys (m. 1910 m.).
• Boleslovas Radavičius, Kražių bažnyčios gynėjas, herbo „Rudnica" Lietuvos bajoras (m. 1929 m.).
• Elijošius Nonevičius, žymus veterinaras, bakteriologas, aktyvus visuomenės veikėjas ir vieno studentų rėmimo fondo įkūrėjas (m. 1931 m.).
• Juozas Kaukas, gydytojas, varpininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1895 m.).
• Mykolas Gylys, Lietuvos knygnešys (m. 1937 m.).
• Naftalis Fridmanas, Lietuvos žydų politikas, advokatas (m. 1921 m.).
• Petras Bendorius, Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas (m. 1906 m.).

• Balandžio 28 d. – Jurgis Martynaitis, dramaturgas (m. 1946).^[2]

• Vasario 21 d. – Henrikas Markonis, italų kilmės architektas, Lenkijos romantizmo architektūros atstovas (g. 1792 m.).
• Vasario 24 d. – Aleksandras Emanuelis Jonas Griškevičius, Lietuvos mokslininkas, filosofas, išradėjas, orlaivių konstruktorius, aviacijos Lietuvoje pradininkas (g. 1809 m.).
• Gegužės 8 d. – Antanevičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.
• Gegužės 26 d. – Henrikas Dmachauskas, Lietuvos skulptorius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų dalyvis (g. 1810 m.).
• Birželio 9 d. – Boleslovas Kajetonas Koliška, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1837 m.).
• Birželio 15 d. – Zigmantas Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų.
• Rugpjūčio 25 d. – Julijonas Čiudovskis, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1832 m.).
• Gruodžio 28 d.:
  • Antanas Mackevičius, lietuvių kunigas, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų (g. 1828 m.).
  • Povilas Bagdonavičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1841 m.).

Nedatuota

• Irenėjus Kleopas Oginskis, Raseinių bajorų maršalka, Kauno gubernijos mokyklų kuratorius, Rietavo žemės ūkio mokyklos steigėjas (g. 1808 m.).
• Mamertas Gedgaudas, bajoras, kilęs iš Gedgaudų giminės, 1863 m. sukilimo dalyvis (g. 1843 m.).
• Mykolas Kuleša, Lietuvos tapytojas (g. 1799 m.).

• Sausio 4 d. – Niujorke patentuoti keturračiai riedučiai;
• Sausio 10 d.:
  • Lenkijoje prasideda sukilimas;
  • Londone atidarytas pirma požeminė traukinių linija;
• Liepos 1 d. – prasidėjo Getisbergo mūšis tarp JAV (Sąjungos) ir Amerikos Valstijų Konferederacijos, jis tęsėsi iki liepos 3 dienos ir vyko Adamso apylinkėje, Pensilvanijos valstijoje.

Nedatuoti

• Įkurta Raudonojo kryžiaus organizacija.

• Sausio 1 d.:
  • Liubomiras Miletičius, bulgarų kalbininkas. vienas Bulgarijos kalbotyros pradininkų (m. 1937 m.).
  • Pjeras de Kubertenas, prancūzų pedagogas ir istorikas. Geriausiai žinomas kaip Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, antikinių olimpinių žaidynių atkūrėjas (m. 1937 m.).
  • Rudolfas Blaumanis, latvių rašytojas, dramaturgas.^[3] (m. 1908 m.).
• Sausio 12 d. – Swami Vivekananda, indų dvasinis mokytojas^[4] (m. 1902 m.).
• Sausio 17 d. – Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (m. 1938 m.).
• Kovo 28 d. – Sylvain Lévi, prancūzų indologas ir budologas (m. 1935 m.).
• Balandžio 16 d. – Emilis Frijantas, Prancūzijos tapytojas. Frijanto paveikslai buvo eksponuojami Paryžiaus dailės renginiuose. Nutapė portretų, natiurmortų ir peizažų. Frijantas buvo Prancūzijos instituto narys ir buvo Prancūzijos Garbės legiono kavalierius.^[5] (m. 1932 m.).
• Balandžio 29 d. – Konstantinas Kavafis, garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus eilėraščių. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu Viduržemio jūros pakrantės rašytoju (m. 1933 m.).
• Birželio 11 d. – Eduardas Davidas, mokytojas, rašytojas, Vokietijos politinis veikėjas (m. 1930 m.).
• Liepos 30 d. – Henris Fordas, pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas. Jo įkurta Ford Motor Company gyvuoja iki šiol (m. 1947 m.).
• Rugsėjo 28 d. – Vladimiras Obručevas, rusų geografas, geologas, paleontologas, Vidurio Azijos ir Sibiro tyrinėtojas, fantastikos rašytojas. Nuo 1929 m. buvo TSRS mokslų akademijos nariu, 1945 m. tapo socialistinio darbo didvyriu, 1941 ir 1950 m. apdovanotas Stalino premija (m. 1956 m.).
• Spalio 9 d. – Aleksandras Zilotis, rusų pianistas, dirigentas, pedagogas (m. 1945 m.).
• Spalio 16 d. – Džozefas Ostinas Čemberlenas, britų valstybės veikėjas, politikas. Birmingemo mero Dž. Čemberleno sūnus. Nuo 1892 m. Bendruomenių rūmų narys (Konservatorių partija). Priklausė Konservatorių partijos protekcionistų sparnui. 1903–1906 ir 1919–1921 m. finansų, 1915–1917 m. Indijos, 1924–1929 m. užsienio reikalų ministras. Vienas Lokarno pakto (1929 m.) autorių. Vienas diplomatiniu santykių su TSRS nutraukimo (1927 m.) iniciatorių. Nobelio taikos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• Gruodžio 7 d. – Pietras Maskanis, italų kompozitorius, dirigentas. Vienas muzikos verizmo pradininkų (m. 1945 m.).
• Gruodžio 12 d. – Edvardas Munkas, norvegų dailininkas, savo darbais priskiriamas simbolistinio meno krypčiai (m. 1944 m.).
• Gruodžio 18 d. – Pranciškus Ferdinandas Habsburgas, Austrijos-Vengrijos Erchercogas. 1914 m. Pranciškui Ferdinandui su žmona Sofi keliaujant po Austrijos-Vengrijos provinciją Bosniją, porą nužudė Serbų nacionalistas Gavrilas Principas. Dėl šios žmogžudystės Austrija pradėjo karą su Serbija ir šis karas išsirutuliojo į Pirmąjį pasaulinį karą (m. 1914 m.).
• Gruodžio 23 d. – Moricas Vinternicas, austrų indologas (m. 1937 m.).

• Sausio 18 d. – Mangas Koloradas, čirikavų apačių genties vadas, kurio gimtosios žemės plytėjo į vakarus nuo Rio Grandės upės, dabar priklausančios Naujajai Meksikai. XIX a. beveik penkiasdešimt metų kovojo su meksikiečiais ir amerikiečiais (g. 1793 m.).
• Birželio 9 d. – Dostas Muhamedas, pirmasis Afganistano emyras (g. 1793 m.).^[6]
• Rugsėjo 20 d. – Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas, rašęs kartu su broliu Vilhelmu Grimu, juristas (g. 1785 m.).
• Lapkričio 15 d. – Frederikas VII, 1848–1863 m. Danijos karalius (g. 1808 m.).

Nedatuota

• Niimi Nišiki, vienas iš trylikos pirmųjų Šinsengumi narių kartu su Serizava Kamo ir Kondo Isami. Jis gimė Mito – han (dabar Ibaraki prefektūra) ir buvo Šintomunen – ryu kardo valdymo meistras (g. 1836 m.).
• Viljamas Meikpisas Tekerėjus, anglų ir pasaulinės literatūros satyrikas. Jo vardas minimas su Juvenalio, Fr. Rablė, Dž. Svifto, M. Saltykovo-Ščedrino, B. Šo ir kitais vardais. V. M. Tekerėjus buvo ne tik satyrikas, bet ir rašytojas, publicistas, eseistas, poetas, grafikas, karikatūristas, literatūros kritikas – vienas ryškiausių Viktorijos epochos menininkų intelektualų (g. 1811 m.).

• Rašytojų žinynas:1863 metai Archyvuota kopija 2006-01-09 iš Wayback Machine projekto..