Keith Haring

Keitas Haringas gimė Ridingo mieste, Pensilvanijos valstijoje JAV, o užaugo netoliese esančiame Kuctauno mieste. Jis išsiugdė savo meilę piešimui dar ankstyvoje vaikystėje – pagrindinius įgūdžius gavo iš tėvo bei tuo metu jį supusios populiariosios Dr. Seuss ir Volto Disnėjaus kultūros.

1976 metais baigęs vidurinę mokyklą, Haringas įstojo į Ivy profesionalaus meno mokyklą (Ivy School of Professional Art) Pitsburge – komercinę meno mokyklą. Labai greitai Haring‘as suprato, kad jo nedomina grafikos menas, todėl praėjus dviem semestrams savo studijas nutraukė. Būdamas Pitsburge jis pradėjo savarankiškai kurti ir 1978 metais surengė savo darbų parodą Pitsburgo meno ir amatų centre (Pitsburg Arts and Crafts Center).

Vėliau tais pačiais metas Haring‘as persikėlė gyventi į Niujorką ir pradėjo studijuoti Vaizduojamųjų menų mokykloje (School of visual arts). Niujorke jis atrado klestinčią alternatyvaus meno bendruomenę, kuri vystėsi už galerijų ir muziejų ribų – miesto centro gatvėse, metro požemiuose, klubuose bei šokių aikštelėse. Besimokydamas Vaizduojamųjų menų mokykloje (School of visual arts), Haring‘as eksperimentavo su įvairiais pasirodymais, video medžiagomis, meninėmis instaliacijomis, koliažais, visada pabrėždamas savitą stilių.

Haring‘as pirmąjį publikos dėmesį patraukė savo piešiniais kreida Niujorko metro. Šias parodas įamžino fotografas Tseng Kwong Chi. Būtent tais laikais Keito kūrinys „The Radiant Baby“ tapo Haringo simboliu. Jo ryškios linijos bei spalvos skleidė stirpią žinią apie gyvenimą bei vienybę. Haring‘as yra pasakęs, jog metro požemiai tapo jo darbo laboratorija, kurioje jis galėjo eksperimentuoti su savo idėjomis. 1980–1985 metais Haring‘as sukūrė šimtus viešų tapybos darbų, kartais sukurdamas net keturias dešimtis „metro piešinių“ per vieną dieną. Haring‘as taip pat dalyvavo parodoje „Times Square Exhibition“, kurioje pirmą kartą gyvenime piešė gyvūnus ir žmonių veidus. 1981 metais Haringas iš metro požemių bei gatvių savo meną perkėlė ant juodo popieriaus, plastiko, metalo.

1984 metais Haringas apsilankė Australijoje – tapė sienų freskas Melburne ir Sidnėjuje. Jis taip pat kūrė Rio de Žaneire, Paryžiuje. 1985 metais Haring‘as pradėjo tapyti ant drobės. Tuo pačiu metu Modernaus meno muziejuje Bordo buvo atidaryta Haring‘o paroda. Jis taip pat dalyvavo ir Paryžiaus bienalėje. 1985 metų lapkritį Haring‘as dalyvavo televizijos „MTV“ laidoje – draugo Nick Rhodes iš grupės „Duran Duran“ kvietimu surengė gyvą piešimo pasirodymą. 1986 metais Haring‘as piešė ant drobės Amsterdame, Paryžiuje, taip pat – ant Berlyno sienos ties Brandenburgo vartais (prieš trejus metus iki jos griuvimo). Haring‘as taip pat nupiešė Grace Jones kūną jos muzikiniam klipui „I‘m not perfect“.

Nuo 1986 metų jo darbai įgavo socialinį – politinį atspalvį. Savo kūryboje Haringas įamžino kovą su apartheidu, AIDS baimę, kokaino epidemiją. Taip pat jis sukūrė keletą pop art meno darbų, panaudodamas tokius reklaminius ženklus, kaip „Absolut vodka“, „Coca-cola“, „Lucky Strike“. 1987 metais jis surengė savo asmenines parodas Helsinkyje bei Antverpene.

1988 metais Haringas prisijungė prie menininkų grupės, kurių darbas pasirodė ant „Chateu Mouton Rothschild“ vyno etiketės.

1989 metais ant Šv. Antano bažnyčios vienuolyno Pizoje sienos jis nupiešė paskutinį darbą savo gyvenime – freską „Tuttomondo“.

Per savo karjerą Haringas praleido daug laiko kurdamas darbus, pabrėžusius socialines problemas. 1982–1989 metais jis pristatė daugiau nei 50 viešų meno kūrinių daugybėje pasaulio miestų, kurių dauguma buvo sukurti carito, vaikų dienos centruose, ligoninėse, našlaičių namuose.

Haringas kartu su 900 vaikų dalyvavo projekte, skirtame 100-osioms Laisvės statulos metinėms paminėti. Jis taip pat vedė ir piešimo mokymus vaikams Niujorko, Amsterdamo, Londono, Tokijo. Bordo mokyklose ir muziejuose.

Per trumpą, tačiau intensyvią savo karjerą, Haring‘as surengė per 100 individualių bei grupinių parodų. Vien tik 1986 metais apie jį įvairiuose JAV laikraščiuose bei žurnaluose buvo parašyta daugiau nei 40 straipsnių.

Studijuodamas Vaizduojamųjų menų mokykloje Niujorke, Haring‘as susidraugavo su kitais menininkais, tokiais kaip Kenny Scharf ir Jean-Michel Basquiat, įvairiais muzikantais, grafiti kūrėjais, kurie sudarė augančią menininkų bendruomenę. Haring‘as buvo įkvėptas naujai atrastosios scenos, todėl labai greitai įsiliejo į šią veiklą – dalyvavo įvairiuose pasirodymuose, parodose. Haring‘ui įspūdį padarė ne tik jo amžininkų energija bei jų kuriamos naujovės, bet ir Jean Dubuffet, Pierre Alechinsky, William Burroughs, Brion Gysin ir Robert Henri darbai, tvirtinę fundamentalią menininko nepriklausomybę.

Haring‘as dalyvavo įvairiuose projektuose, bendradarbiavo su garsiais menininkais, tokiais, kaip Madona, Grace Jones, Bill T. Jones, William Burroughs, Timothy Leary, Jenny Holzer, Yoko Ono ir Andy Warhol. Savuose darbuose išreiškęs universaliąsias sąvokas, tokias, kaip gimimas, mirtis, meilė, seksas ir karas, Haring‘as sugebėjo pritraukti plačią auditoriją ir išlaikyti savo vaizduotės galią, kuri buvo aiškiai suprasta XX amžiaus vaizduojamąja kalba.

Haringas susipažino su Andy Warhol’u, kuris vėliau tapo kelių Haring‘o darbų personažu, pavyzdžiui, „Andy Mouse“. Jo draugystė su Warhol'u turėjo didelę įtaką Haring‘o sėkmei – tiek būnant gyvam, tiek ir po mirties.

Haringas taip pat išbandė savo kaip dizainerio galimybes – sukūrė rožinę striukę Madonai. Šį apdarą dainininkė vilkėjo atlikdama savo dainą „Like a virgin“ televizijos šokių laidoje „Solid Gold“.

1985 metais Haringas atidarė savo parduotuvę „Pop shop“ Soho rajone, Niujorke. Čia pardavinėti marškinėliai, žaislai, plakatai, magnetukai ir kiti daiktai su Haringo kūryba.

Bandydamas sukurti neįprastą, unikalią prekybos aplinką, Keitas parduotuvės viduje išpaišė baltai juodas abstrakcijas.

Parduotuvės atidarymas leido žmonėms plačiau susipažinti su Haringo kūryba bei įsigyti jo darbus nedidelėmis kainomis. Nors ši Haring‘o mintis meno pasaulyje buvo kritikuojama, tačiau pats Keitas išliko ištikimas savo idėjai, kuo plačiau paskleisti savo meną, padaryti jį prieinamą kiekvienam. Su tuo sutiko ir artimiausi menininko draugai, tarp kurių buvo ir Andy Warhol‘as.

Parduotuvė uždaryta 2005 metais.

1988 metais Haring‘ui diagnozuotas AIDS.

Būdamas 31-erių (1990 m. vasario 16 d.) Keitas Haringas mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų.

Laidotuvės įvyko gegužės 4 dieną Niujorko St. John the Divine katedroje, kurias stebėjo daugiau nei tūkstantis žmonių.

Po savo mirties, Keitas Haringas tapo pagrindiniu personažu keliose tarptautinėse retrospektyvose.

Dabar menininko darbai yra eksponuojami didžiausiuose pasaulio muziejuose bei parodose.

1989 metais jis įkūrė Keith‘o Haring‘o fondą, kurio tikslas buvo finansuoti AIDS organizacijas bei vaikų programas. Šis fondas taip pat buvo naudojamas menininko kūrinių licencijavimui, parodų rengimui, platesniam kūrybos skleidimui tarp žmonių.

Paskutiniais gyvenimo metais Haringas daug kalbėjo apie savo ligą, skatino žmonių supratimą apie AIDS.

Naudoti kūrybos metodai:

• tapyba;
• iliustracijos;
• keramikos;
• skulptūros darbai;
• grafika.

Priemonės, naudotos kuriant:

• kreida;
• guašas;
• flomasteriai;
• akrilas;
• aliejiniai dažai;
• metalas;
• aliuminis;
• plienas;
• bronza;
• keramika;
• porcelianas;
• terakota;
• mediena.

Kūrybos stiliai:

• abstrakcijos;
• animacija;
• graffiti;
• pop art menas

Pagrindiniai kūrybos bruožai:

• Linijos;
• figūros;
• portretai;
• gyvūnai;
• žmonių veikla;
• karikatūros;
• simboliniai vaizdiniai;
• humoras;
• užgaidos.

• Keitui Haringui skirta interneto svetainė
• Apie Keitą Haringą angliškoje Vikipedijoje
• Apie Keito Haringo kūrybos techniką

Vikiteka: Keith Haring – vaizdinė ir garsinė medžiaga