Lietuvos didysis kancleris
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos didysis kancleris – nuo XV a. vidurio aukščiausia Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės centrinės valdžios pareigybė.
Istoriniuose šaltiniuose kanclerio pareigybė sutinkama jau Kazimiero Jogailaičio valdymo pradžioje (1441 m. Sudivojus Valmantaitis). Pirmaisiais pareigybės gyvavimo dešimtmečiais kanclerių pareigas ribojo raštinės reikalai.
XV a. antroje pusėje Lietuvoje formuojantis pareigybių hierarchijai formaliai svarbesnę maršalkos pareigybę svoriu ir svarba pranoko kanclerio urėdas. Nuo 1459 m. kancleris dažniausiai kartu buvo ir Vilniaus vaivada. Ilgainiui kanclerio pareigybė suteikė ją užimančiam asmeniui galimybę daryti įtaką visiems pagrindiniams valdžios institucijų sprendimams.
1566 m. buvo įvesta pakanclerio pareigybė.