Jonas Frederikas Sapiega

 

Lietuvos magnatų kilmingos Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Trakų vaivados Kazimieros Vladislovo Sapiegos (1650–1703) ir Pranciškos Kopecaitės (1659–1690) vyresnysis sūnus.

Mokėsi jėzuitų kolegiume, Breste, tęsė savo mokslus Liubline ir Varšuvoje. 1697 metais gavo Bresto seniūno pareigybę. 1700–1702 metais keliavo po užsienį, aplankė Prūsiją, Saksoniją, Austriją, Prancūziją, Olandiją ir Angliją.

 

Šiaurės karo metu Jonas Frederikas Sapiega iš pradžių buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo pusėje ir prisijungė prie Sandomiro konfederacijos. 1706 metais perėjo į Švedijos statytinio Stanislovo Leščinskio, nuo kurio gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio referento pareigybę (1706–1709), pusę. 1709 metais po Augusto Stipriojo sugrįžimo į Lenkijos sostą gavo amnestiją. 1711–1712 metais – Minsko kaštelionas. 1716 metais gavo Trakų kašteliono pareigybę. 1717 metais aktyviai pasisakė prieš rusų karių buvimą ATR teritorijoje ir prisijungė prie Augusto Stipriojo priešininkų.

Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus, buvo Lietuvos Tribunolo deputatu. Seimuose pasisakė prieš Rusijos kišimąsi į ATR vidaus reikalus per provoslavų palaikymą ir už ATR neutraliteto išsaugojimą tarptautinėje politikoje. 1726 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalierius, 1729 metais – Lietuvos Tribunolo maršalka.

1733 metais Trakų kaštelionas Jonas Frederikas Sapiega pasirašė Stanislovo Leščinskio elekciją (išrinkimą į sostą), po to perėjo į Saksonijos kurfiursto Augusto III pusę, kuris 1735 metų lapkritį perdavė jam Lietuvos didžiojo kanclerio pareigybę. 1739 metais įsigijo Propoisko seniūniją.

Jam priklausė Kodenis, Dorogostajus, Muravica, Kopylius, Černobylis ir kitos valdos.

Jonas Frederikas Sapiega žymią gyvenimo dalį praleido Kodenyje, kur surinko pakankamai žymią biblioteką, kuri buvo jo padovanota Vašuvos bendrijai Mokslo draugai (Przyjaciol Nauk). Svarbiausi darbai: „Adnotationes historicae de origine, anliquitate ordinis aquilae albae“ (Kolon, 1730), „Historyja rewolucyj zaszlych w Rzeczypospol. Rzymskiej“, vertimas iš prancūzų kalbos (Varšuva, 1736), „Monumenta antiquitatum Marianarum in imadine vetustissima (“1721), „Swada Polska“ (Lubl., 1745) ir „Lacinska“ (1747), „Obserwacyje o elekcyjach krolow polskich“ (1743), taip pat po pseudonimais, „Tabula genealogica domus Sapieharum“ (1732) ir „Domina Palatii Reginae libertas seu familiare amicorum colloquium de statu, libertatibns et juribus Regni et Reipublicae Coloniarnm“ (lenkišką vertimą išleido Dembinskis).

 

1717 metais vedė Konstanciją Prancišką Radvilaitę (1697–1756), Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos (1669–1719) ir Onos Katrynos Sanguškaitės (1676–1746) antrą dukterį, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės jaunesnę seserį. Santuokoje vaikų neturėjo.

Palaidojo J. F. Sapiegą Šv. Onos bažnyčioje, Kodenyje.

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Politinis postas
Prieš tai: Simonas Dominykas Druckis-Liubeckis	Minsko kaštelionas 1711–1712	Po to: Danielius Vigovskis
Prieš tai: Mikalojus Pranciškus Oginskis	Trakų kaštelionas 1716-1735	Po to: Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė