Liublinas
Liùblinas [2] (lenk. Lublin) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras. Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.
Liublinas lenk. Lublin | |
---|---|
Liublino panorama | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liublino vaivadija |
Apskritis | Liublino apskritis |
Įkūrimo data | 1283 m. |
Gyventojų | 343 598 |
Plotas | 147,47 km² |
Tankumas | 2 330 žm./km² |
Pašto kodas | 20-001 iki 20-999 |
Tinklalapis | http://www.um.lublin.pl/ |
Vikiteka | Liublinas |
Istorija
redaguotiLiublinas – vienas seniausių Lenkijos miestų. 1474 m. jis tapo vaivadijos centru, nuo 1578 m. – tribunolo būstinė. 1569 m. jame pasirašyta Liublino unija. 1795 m. miestas pateko Austrijos, o 1815 m. (po Vienos kongreso) – Rusijos valdžion. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos ir Liublino apskrities centras.[3]
1918 m. jame buvo laikinoji Lenkijos socialistų vyriausybė. 1941 m. nacių Vokietija Liublino priemiestyje Maidaneke įrengė koncentracijos stovyklą.
Sportas
redaguoti- RKS Motor Lublin (futbolas)
Galerija
redaguoti-
Miesto planas
-
Jotvingių sugriautos šv. Mikalojaus bažnyčios pamatai
-
Lietuvos-Lenkijos herbas virš buv. Tribunolo rūmų
-
Senamiesčio panorama
Šaltiniai
redaguoti- ↑ [1]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Lublin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 421 psl. (lenk.)