Rugpjūčio 16

• Lietuva – Šv. Rokas, pjūties pabaiga.

Rokas – Steponas – Butvydas – Alvita – Jokimas

1655 m. – Maskvos caro kariuomenė be mūšio užėmė Kauną;

• 1771 m. – Juozapas Dominykas Kosakovskis, Abiejų Tautų Respublikos politinis ir karinis veikėjas, pulkininkas iš Kosakovskių giminės (m. 1840 m.).
• 1863 m. – Augustas Ambrasaitis, Prūsijos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas, evangelikų liuteronų bažnyčios veikėjas (m. 1913 m.).
• 1866 m. – Domininkas Keliauninkas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas (m. 1947 m.).
• 1875 m. – Juozas Baltrušaitis (Mėmelė), lietuvių publicistas, poetas (m. 1942 m.).
• 1878 m. – Domininkas Siemaška, ugniagesys, politikas, ministras, publicistas.
• 1880 m. – Konstantinas Stašys, provizorius, Vilniaus lietuvių veikėjas, Vilniaus burmistras (1939 m. grudžio 6 d. – 1940 m. birželis) (m. 1941 m.).
• 1890 m. – Kazimieras Jovaiša, muzikos pedagogas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1984 m.).
• 1891 m. – Michailas Čechovas, režisierius, aktorius (m. 1955 m.).
• 1897 m. – Antanas Stašaitis, Lietuvos karinis veikėjas, aviacijos majoras (m. 1948 m.).
• 1899 m.:
  • Blažiejus Abraitis, Lietuvos gydytojas histologas (m. 1975 m.).
  • Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja. Balio Sruogos žmona (m. 1997 m.).
• 1911 m.:
  • Liudas Dapšys, teatro aktorius, režisierius, dramaturgas (m. 2000 m.).
  • Simonas Kobeckas, Lietuvos karaimų poetas, dramaturgas (m. 1985 m.).
• 1928 m.:
  • Antanas Būdvytis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, politinis bei visuomenės veikėjas.^[1] (m. 1998 m.).
  • Jonas Dauguvietis, choro dirigentas.
• 1936 m. – Rokas Flikas, Lietuvos ekonomistas, rašytojas (m. 2023 m.).
• 1938 m. – Liudvikas Abraitis, Lietuvos energetikas, informatikas (m. 1989 m.).
• 1939 m. – Rimantas Rokas Jonaitis, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (2003–2009).
• 1941 m. – Vytas Miliauskas, Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis veikėjas (m. 2022 m.).
• 1942 m. – Vacys Kostas Volkovas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Alvydas Gavelis, pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Birutė Bieliauskienė, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono savivaldybės politinė veikėja.
  • Antanas Kilčauskas, miškininkas, Lietuvos ir Raseinių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valentinas Patumsis, Lietuvos ir Anykščių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
  • Jonas Urbaitis, Lietuvos ir Varėnos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Aleksandras Stonkus, Lietuvos ir Šakių rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1954 m. – Nijolė Mykolaitienė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Adomas Butrimas, Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Ona Ditkevičienė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono ūkio, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Arūnas Balčiūnas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pulkininkas.
• 1961 m. – Rolandas Atkočiūnas, Lietuvos teatro režisierius.
• 1964 m. – Šarūnas Bartas, lietuvių kino filmų režisierius.
• 1972 m. – Neringa Varnelytė, Lietuvos televizijos ir teatro aktorė.
• 1976 m. – Dainius Budrys, Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas.

• 1910 m. – Zigmantas Gliogeris, lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (g. 1845 m.).
• 1941 m.:
  • Andrius Bulota, teisininkas, publicistas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1872 m.).
  • Liudas Adomauskas, Lietuvos komunistinės krypties veikėjas (g. 1880 m.).
• 1976 m. – Birutė Kasperavičienė, Lietuvos urbanistė (g. 1926 m.).
• 2008 m. – Vytautas Kirkliauskas, inžinierius statybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
• 2022 m. – Gražina Marija Martinaitienė, Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė (g. 1936 m.).^[2]

• 1898 – V.H.Pickeringo (William Henry Pickering) aptiko Febę, vieną iš išorinių Saturno palydovų.
• 1993 – Ian Murdock pradėjo Debian projektą.

• 1397 m. – Albrechtas II, nuo 1438 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1404 m. Austrijos hercogas Albrechtas V, nuo 1437 m. Čekijos karalius ir nuo 1438 m. Vengrijos karalius (m. 1439 m.).
• 1815 m. – Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (m. 1888 m.).
• 1832 m. – Vilhelmas Maksas Vuntas, vokiečių fiziologas, psichologas, eksperimentinės ir pažintinės psichologijos šakų įkūrėjas (m. 1920 m.).
• 1867 m. – António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklauso ultraromantiškai poezijos srovei, pasižymi simbolistika, nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (m. 1900 m.).
• 1888 m. – Tomas Edvardas Lorensas, Didžiosios Britanijos keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1935 m.).
• 1894 m. – George Meany, amerikiečių darbininkų lyderis (m. 1980 m.).
• 1897 m. – Heršas Lauterpachtas, 1960 m. gegužės 8 d. Londone) – žydų kilmės Jungtinės Karalystės teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisės filosofas, tarptautinis teisėjas, 1955–1960 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), Nuolatinio arbitražo teismo, Tarptautinės teisės komisijos (1951–1954), Tarptautinės teisės instituto (IDI) narys.
• 1904 m.:
  • Hansas Dženis, mokslininkas, gydytojas, filosofas, dailininkas, pianistas. Labiausiai žinomas kaip garso bangų vizualios raiškos tyrinėtojas, šiai sričiai suteikęs kimatikos pavadinimą (m. 1972 m.).
  • Wendell Meredith Stanley, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 1971 m.).
• 1920 m. – Henry Charles Bukowski, JAV buvo vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas (m. 1994 m.).
• 1921 m. – Imantas Kuokaras, latvių choro dirigentas, pedagogas.
• 1931 m. – Kakuiči Mimura, karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2022 m.).
• 1951 m. – Umaru Musa Yar’Adua, buvęs Nigerijos prezidentas.^[4][5] Buvo gubernatoriumi Kacinos valstijoje šiaurės Nigerijoje nuo 1999 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. gegužės 29 d. Jis buvo paskelbtas nugalėtoju prieštaringuose Nigerijos prezidento rinkimuose, 2007 m. balandžio 21 d., ir prisaikdintas 2007 m. gegužės 29 d. Buvęs valdančiosios Nigerijos Liaudies demokratinės partijos narys (m. 2010 m.).
• 1958 m. – Madonna Louise Ciccone Ritchie, JAV pop-muzikos dainininkė, dainų autorė, aktorė.
• 1968 m. – Vytautas Liškauskas, Punsko valsčiaus viršaitis.
• 1970 m. – Saif Ali Khan, indų aktorius.
• 1974 m. – Iván Hurtado, Ekvadoro futbolininkas, šalies rinktinės bei Deportivo Quito klubo centro gynėjas.
• 1975 m. – Imants Bleidelis, Latvijos vyrų futbolo rinktinės žaidėjas, treneris žaidęs saugo pozicijoje.
• 1976 m. – Vesa Vasara, karjerą baigęs Suomijos futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje.
• 1980 m. – Vanessa Carlton, amerikiečių dainininkė.
• 1981 m. – Rokė Santa Krusas, Paragvajaus futbolininkas. Paragvajaus futbolo rinktinės ir Manchester City klubo puolėjas.
• 1982 m. – Žoleonas Leskotas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Manchester City klube ir Anglijos futbolo rinktinėje.
• 1984 m. – Olegas Koreškovas, Latvijos ledo ritulio puolėjas.

• 1297 m. – Jonas II Megas Komninas, Komninų dinastijos septintasis Trapezundo imperatorius, valdė 1280–1297 m.^[6] (g. 1262 m.).
• 1327 m. – Šventasis Rokas, katalikų šventasis (g. 1295 m.).
• 1705 m. – Jacob Bernoulli, šveicarų matematikas^[7] (g. 1654 m.).
• 1912 m. – Johann Martin Schleyer, katalikų kunigas, poetas ir filantropas. 1880 m. sukūrė dirbtinę kalba volapiuką (g. 1831 m.).
• 1948 m. – George Herman Ruth, Jr., amerikiečių kilmės beisbolo žaidėjas, nuo 1914 iki 1935 metų žaidęs MLB lygoje. Įvairiose apklausose ir įvertinimuose ne kartą vadintas geriausiu visų laikų beisbolo žaidėju. Jo pasiektimai bei charizmatiškumas pavertė jį viena iš žinomiausių XX a. 3-dešimtmečio asmenybių (g. 1895 m.).
• 1949 m. – Margareta Mičel, JAV rašytoja, sukūrusi romaną „Vėjo nublokšti“ (g. 1900 m.).
• 1957 m. – Irving Langmuir, 1932 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1881 m.).
• 1964 m. – Pavelas Armandas, latvių kino režisierius, kompozitorius, poetas, scenaristas (g. 1902 m.).
• 1969 m. – Markas Bernesas, tarybinis aktorius ir dainų atlikėjas, Rusijos TSFR liaudies artistas (1965). Vienas žymiausių tarybinės estrados artistų (g. 1911 m.).
• 1973 m. – Selman Abraham Waksman, 1952 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1888 m.).
• 1977 m. – Elvis Aronas Preslis, buvo populiariausias amerikiečių dainininkas(neoperinis baritonas) ir aktorius XX a. Elvis laikomas Amerikos ikona, dažnai vadinamas kaip „Rock&Roll’o Karalius“ arba tiesiog „Karalius“ (g. 1935 m.).
• 1987 m.:
  • Andrejus Aleksandrovičius Mironovas, populiarus tarybinių laikų kino ir teatro aktorius (g. 1941 m.).
  • Nick Vanos, JAV krepšinio žaidėjas^[9] (g. 1963 m.).
• 2005 m. – Aleksandras Gomelskis, Tarybų Sąjungos krepšinio treneris (g. 1928 m.).
• 2006 m. – Alfredas Stresneris, Paragvajaus generolas ir šalies diktatorius (1954–1989 m.). Jo diktatūra laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik Fideliui Kastro (g. 1912 m.).