Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Vilkija

Koordinatės: 55°02′24″š. pl. 23°34′59″r. ilg. / 55.040°š. pl. 23.583°r. ilg. / 55.040; 23.583 (Vilkija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilkija
      
Vilkija
Vilkija
55°02′24″š. pl. 23°34′59″r. ilg. / 55.040°š. pl. 23.583°r. ilg. / 55.040; 23.583 (Vilkija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 730
Plotas 2,7 km²
Tankumas (2023) 641 žm./km²
Pašto kodas LT-54015
Vikiteka Vilkija
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vilkijà
Kilmininkas: Vilkijõs
Naudininkas: Vil̃kijai
Galininkas: Vil̃kiją
Įnagininkas: Vil̃kija
Vietininkas: Vilkijojè

lenk. Wilki, rus. Вилькiя, rus. Вильки[2][3]

Vilkija – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, Kauno rajono meno mokyklos skyrius, biblioteka, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė. Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 18621864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.).

Senosios žydų kapinės
Gatvė Vilkijoje

Vilkijos vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija („vilkų gauja“) – matyt, taip vadintos vietos, kuriose būta daug vilkų.[4] Pasakojama, kad Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.

Vilkija – savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Ji įsikūrusi aukštutinėje ir žemutinėje terasoje, stataus šlaito suformuotame slėnyje. Miestas yra dešiniajame Nemuno krante, į kairįjį krantą plukdo vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“.

Senasis Vilkijos keltas

Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.

Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 15291567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei.[5] 17921795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo. XIX a. Vilkija – miestelis ir dvaras, Kauno apskrities Vilkijos valsčiaus centras.[6]

1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla. 1938 m. Vilkijos gaisras nuniokojo daug medinių pastatų miestelio centre. 1939 m. įkurta biblioteka.

Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos, Maironio partizanų rinktinės partizanai. 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto. Pastatytas kino teatras „Nemunas“, Tarybų rūmai, vidurinė mokykla.[7]

1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1486 m. Vilkijos valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVII a. ?
XIX a. pradžia – 1948 m. Kauno apskritis
19481950 m. Vilkijos apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vilkijos rajono centras Kauno sritis
19531962 m.
19621963 m. Kauno rajonas
19631995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras
1995 Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė Kauno apskritis
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur. 1976 m.[10] 1979 m.sur.[11]
1 181 2 012 2 068 1 996 2 286 2 400 2 371
1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2015 m. 2020 m. 2021 m.sur. -
2 629 2 338 2 131 2 030 1 848 1 762 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 2 131 žmonės:[15]

2001 m. gyveno 2 338 žmonės:[16]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Luiso Armstrongo vardo lauko estrada.
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 250–251
  5. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
  6. Wilkija (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 476 psl. (lenk.)
  7. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 77.
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  16. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today
  17. Kur prasideda Louiso Armstrongo legenda – „Kovos lauke“, o gal Vilkijoje?, LRT.lt, 2019.10.26
  18. Vilkijos amfiteatre – pagarbos ženklai L. Armstrongo įtėviams, Kauno Diena, 2021-05-24

Aplinkinės gyvenvietės

Purviškiai – 11 km Zauniškiai – 6 km
Daugeliškiai – 7 km
ČEKIŠKĖ – 15 km
SEREDŽIUS – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mikytai – 3 km
BUBIAI – 7 km