Nothing Special   »   [go: up one dir, main page]
Pereiti prie turinio

Ted Bundy

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ted Bundy
Gimė 1946 m. lapkričio 24 d.
Berlingtonas, Vermontas, JAV
Mirė 1989 m. sausio 24 d. (42 metai)
Tautybė amerikietis
Sutuoktinis (-ė) Carole Ann Boone
​(1980–1986)
Vaikai 1
Veikla nusikaltėlis

Teodoras „Tedas“ Robertas Bandis (angl. Theodore Robert Bundy, gimimo pavardė – Cowell; 1946 m. lapkričio 24 d. – 1989 m. sausio 24 d.) – amerikiečių serijinis žudikas, kuris pagrobė, išžagino ir nužudė dešimtis jaunų moterų bei merginų XX a. 8 deš. ir galimai dar anksčiau. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, jis prisipažino 1974–1978 m. laikotarpyje nužudęs 30 žmonių septyniose valstijose. Tikrasis aukų skaičius nėra žinomas.[1]

Siekdamas įgyti aukų pasitikėjimą prieš jas pagrobiant bei daryti įtaką žiniasklaidos ir teisėsaugos nuomonei apie jo galimą vaidmenį vykdant nusikaltimus, Bandis dažnai pasitelkdavo savo charizmatišką būdą bei gebėjimą sukurti žavingo vyro įspūdį. Savo aukas Bandis suviliodavo viešose vietose: merginos būdavo pakviečiamos su juo drauge nueiti prie mašinos, pastatytos atokesnėje vietoje. Ten Bandis auką sumušdavo iki sąmonės netekimo, surakindavo antrankiais ir išsiveždavo į numatytą vietą, kur galėtų šią išžaginti bei nužudyti.

Bandis įprastai dėdavosi patyręs traumą, jog savo auką įtikintų, kad jam būtina pagalba, o kitose situacijose apsimesdavo pareigūnu arba ugniagesiu.[2] Jis dažnai pas nužudytas aukas grįždavo, jas nederamai liesdavo bei lytiškai santykiaudavo su pastarųjų palaikais tol, kol šie pradėdavo irti arba juos galutinai išdarkydavo laukiniai gyvūnai. Bandis yra nukirtęs galvas ne mažiau nei dvylikai savo aukų, kurias laikydavo kaip atminimo trofėjus savo bute. Žinomi keli atvejai, kai šis vidury nakties įsilauždavo į namus, užtalžydavo, suluošindavo, pasmaugdavo ir lytiškai išnaudodavo savo aukas joms bemiegant.

1975 m. Bandis buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą Jutoje dėl pasikėsinimo pagrobti ir naudoti prievartą. Tuomet jis tapo įtariamuoju, potencialiai susijusiu su neišspręstomis žmogžudystėmis keliose valstijose. Pareiškus kaltinimus dėl nužudymo Kolorade, Bandis sukūrė du pabėgimo iš kalėjimo planus ir savo nusikalstamą veiklą tęsė Floridoje, kur įvykdė dar tris žmogžudystes. 1978 m. jis buvo vėl sugautas. Už žmogžudystes Floridoje jis buvo nuteistas myriop tris kartus. 1989 m. sausio 24 d. Floridos valstybiniame kalėjime Bandžiui buvo įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje.[3]

Biografė En Rul (Ann Rule) Bandį apibūdino kaip „sadistišką sociopatą, kuris mėgavosi kito žmogaus kančiomis bei kontrole, kurią šis turėjo savo aukų atžvilgiu iki mirties ir netgi po jos.“[4] Pats Bandis kartą yra teigęs, jog yra „pats šaltakraujiškiausias šunsnukis, kokį kada nors sutiksite“.[5][6] Šiai minčiai pritarė ir žudiką turėjusi ginti advokatė Poli Nelson (Polly Nelson), rašiusi, kad „Tedas yra pats beširdiško blogio apibrėžimas.“[7]

Ankstyvieji metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tedas Bandis vidurinėje mokykloje 1965 m.

Vaikystė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teodoras Robertas Bandis Kiauvelas gimė 1946 m. lapkričio 24 d. Elžbietos Lundos nevedusių moterų namuose, Berlingtone, Vermonte.[8] Bandžio mama – Eleonora Luiz Kiauvel (Eleaonor Louis Cowell) – dirbo sekretore.[9] Jo biologinio tėvo tapatybė niekada nebuvo patvirtinta; originaliame gimimo liudijime rašoma, kad šis buvo komisionierius bei Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų veteranas, vardu Loidas Maršalas (Lloyd Marshall),[10] o vėlesnėje dokumento kopijoje tėvas nenurodomas.[11] Pati Luiz tikino, jog ji susipažino su karo veteranu, vardu Džekas Vuorfingtonas (Jack Worthington),[12] kuris moterį paliko šiai pastojus.[13] Anuomet sudaryti gyventojų surašymai atskleidė, kad Luiz kaimynystėje išties gyveno keli vyrai su minėtais vardais.[14] Kai kurie šeimos nariai įtarė, kad Luiz pastojo nuo savo pačios tėvo. Vis dėlto atlikus DNR testą ir nenustačius kraujomaišos, Bandžio giminystės ryšius tyrusi psichiatrė šią versiją atmetė.[15]

Dar būdamas vaikas, Bandis pasižymėjo antisocialiu elgesiu. Pasak Luiz vyresniosios sesers, Džulijos Kiauvel (Julia Cowell), ši kartą nubusi išvydo virtuvinius peilius, išdėstytus aplink jos lovą, kuomet Bandžiui tebuvo treji.[16] Keliuose interviu, Bandis šiltai atsiliepė apie savo senelius iš mamos pusės, ypač senelį, prie kurio „buvo prisirišęs“.[17] Tačiau 1987 m. šeimos nariai advokatams aiškino, kad senelis Samuelis (Samuel) buvo rasistas, ksenofobas bei smurtautojas, nuolat kėlęs ranką prieš savo žmoną bei šunį. Jis nevengdavo ir pastatyti savo artimųjų gyvybes į pavojų – kartą Džulijai pramiegojus, šis dukrą numetė nuo laiptų.[18]

1950 m. Luiz pasikeitė savo pavardę į Nelson (Nelson) ir išsikraustė į Takomos rajoną Vašingtone.[19] Sekančiais metais moteris susipažino su ligoninės virėju Džoniu Kalpeperiu Bandžiu (Johnny Culpepper Bundy) Takomos pirmojoje metodistų bažnyčioje. Šiedu susituokė tais pačiais metais, o Džonis tapo formaliu Tedo globėju.[20] Pora susilaukė keturių vaikų ir nors Džonis bandė savo įsūnį įtraukti į bendras šeimos veiklas, Bandis patėviui išliko abejingas. Vėliau šis skundėsi savo merginai, jog Džonis „nebuvo jo tikras tėvas“, „nebuvo labai protingas“ ir „nedaug uždirbo“.[21]

Jaunystėje Bandis žalodavo gyvūnus, vogdavo ir mėgdavo gąsdinti aplinkinius. Viena kaimynė tvirtino, kad šis buvo „piktavališkas vaikas“, kuris „mėgdavo terorizuoti žmones… Jam patikdavo vadovauti. Jam patikdavo sukelti skausmą, kančias ir baimę“. Siekdamas įbauginti jaunesnius vaikus, jis „juos ten nusivesdavo [į mišką], išrengdavo, o drabužius pasiimdavo.“[19] Anot liudijimų, begyvendamas Takomoje, jaunuolis mėgdavo kapstytis šiukšlynuose, kur ieškodavo nuogų moterų nuotraukų ar kriminalinio pobūdžio publikacijų, kur figūruodavo negyvų ar suluošintų moterų iliustracijos.[22]

Bandžio socialinis gyvenimas vertinamas įvairiai. Žiniasklaidai žudikas yra pasakojęs, kad paauglystėje šis „rinkosi vienatvę“, nes nežinojęs, kaip kuriami tarpusavio santykiai ir neturėjęs įgimto suvokimo, kaip turi būti puoselėjamos draugystės.[23] „Aš nežinojau, kas žmones pastūmėdavo tapti draugais“, – teigė Bandis. „Aš nežinojau, koks buvo socialinio bendravimo pamatas.“[24] Jis tvirtino vengęs eiti į šokius ar išgertuves, bet jokiu būdu nebuvęs socialiai atstumtas.[19] Su Bandžiu Vudrio Vilso vidurinėje mokykloje besimokę bendraklasiai liudijo, kad Bandis „buvo žinomas bei mėgstamas“ ir šį apibūdino kaip „vidutinio dydžio žuvį dideliame tvenkinyje“.[25] Būdamas mokykloje, jaunuolis už vagystes buvo suimtas mažiausiai du kartus. Kuomet Bandžiui sukako aštuoniolika, vadovaujantis Vašingtono vietiniais įstatymais, visi jo kriminaliniai įrašai asmeninėje byloje buvo panaikinti.[26]

Studijų metai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1965 m. Bandis baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į kinų kalbos kursą Pjudžet Saundo universitete, o sekančiais metais perėjo į Vašingtono universitetą.[4] Studentavimo metais Bandis užmezgė romantinius santykius su Dajan Edvards (Diane Edwards), kuri, pasak jo, – „vienintelė moteris, kurią aš kada nors mylėjau“.[27]

Tačiau 1968 m. Bandis mokslus metė ir pradėjo dirbti įvairius menkai apmokamus darbus. Netrukus jis įsitraukė į Nelsono Rokfelerio (Nelson Rockefeller) prezidentinę kampaniją,[28] buvo respublikonų politiko Artūro Flečerio (Arthur Fletcher) vairuotoju bei asmens sargybiniu.[29] Tais pačiais metais Dajan baigė mokslus ir išvyko į San Fransiską. Bandis su ja susitiko kitąmet, kai vasarą gavo stipendiją kinų kalbos studijoms Stanfordo universitete.[30] Vis dėlto jųdviejų santykiai greitai iširo: netrukus po Badžio apsilankymo Respublikonų nacionalinėje konvencijoje,[31] manydama, kad jos draugas nebrandus bei neambicingas, Dajan jį paliko ir su šeima persikėlė į Kaliforniją.[32] Sugniuždytas šių netikėtų skyrybų, Bandis išvyko į Koloradą pas gimines, kur vieną semestrą mokėsi Templo universitete. 1969 m. pradžioje vaikinas sugrįžo į gimtąjį Berlingtoną ir galutinai išsiaiškino, kas yra jo tikrasis tėvas.[33] Vėliau, sutvirtėjęs politikoje bei užsitarnavęs perspektyvaus studento vardą, Bandis nusprendė Edvards pažeminti: 1973 m. jis su buvusia drauge atgaivino santykius, susižadėjo ir netgi kalbėjosi apie santuoką, bet ateinančiais metais nutraukė visus ryšius be tolimesnio pasiaiškinimo. Praėjus mėnesiui, sužadėtinei pagaliau pavyko su juo susisiekti telefonu, bet Bandis tepasakė „Dajan, neturiu jokio supratimo, ką tu turi omenyje“ ir padėjo ragelį.[34]

Slapta bedraugaudamas su Dajan, Bandis dar 1969 m. Vašingtone užmezgė pažintį ir su vieniša mama, Elizabet Klepfer (Elizabeth Kloepfer), – poros santykiai truko ligi 1976 m. Elizabet trimetei dukrai Moli (Molly) Bandis atstojo patėvį, kuris aktyviai dalyvavo mažametės gyvenime iki kol buvo įkalintas Jutoje, kai mergaitei sukako dešimt.[35] Suaugusi Moli rašė, jog būnant septynerių, Bandis pradėjo ją mušti bei nederamai liesti.[36]

1972 m. jis baigė mokslus Vašingtono universitete[37] ir prisijungė prie gubernatoriaus Danieliaus Džeksono Evanso (Daniel Jackson Evans) perrinkimo kampanijos. Bandis greitai pelnė komandos prielankumą, pasirodydamas esąs vertingas ir rizikuoti nevengiantis Evanso šalininkas.[38] Po to Bandis pradėjo dirbti respublikono Roso Deiviso (Ross Davis) padėjėju; politikas absolventui negailėjo pagyrų, manė, kad šis yra „protingas, agresyvus… ir tikintis sistema“.[39] Kitais metais, nepaisant vidutiniškų teisės mokyklos egzamino rezultatų, Vašingtono universiteto profesūros ir simpatizuojančių politikų rekomendacijų dėka Bandis užsitikrino vietą Jutos universitete.[40] Tačiau 1974 m. sausį išsiskyrus su Dajan, jis pradėjo praleidinėti paskaitas, o nuo balandžio savo kurso nebelankė išvis. Tuo pačiu metu valstybės Šiaurės Vakaruose pradėjo mįslingai dingti jaunos moterys.[41]

Pirmosios žmogžudystės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra bendro sutarimo, kada ir kur Bandis pradėjo žudyti moteris. Pats žudikas skirtingiems pašnekovams teikdavo įvairius parodymus bei atsisakydavo detalizuoti savo anksčiausius nusikaltimus net tuomet, kai paskutinėmis savo gyvenimo dienomis prisipažino įvykdęs dešimtis žmugžudysčių ir gana smulkmeniškai apibūdino jų eigą.[42] Poli Nelson Bandis pažymėjo, kad jo pirmasis bandymas pagrobti buvo 1969 m. Oušen Sityje. Tačiau, anot žudiko, jis nepasikėsino nė į vieno žmogaus gyvybę iki 1971 m. Sietle.[43] Psichologei Art Norman (Art Norman) šis aiškino, jog pirmosios aukos buvo dvi moterys Atlantik Sityje, kurias nužudė besisvečiuodamas pas šeimos narius Filadelfijoje 1969 m.[44] Detektyvui Robertui Kepeliui (Robert Keppel) Bandis leido suprasti 1972 m. įvykdęs žmogžudystę Sietle, o 1973 m. nužudęs autostopininkę Tumvuateryje, bet toliau plėstis šia tema nepanoro.[45] Rul bei Kepelis manė, kad Bandis pradėjo žudyti dar būdamas paauglys.[46][47] Jo ankstyviausia patvirtinta žmogžudystė įvyko 1974 m., kuomet šiam buvo dvidešimt septyneri. Remiantis paties žudiko pasakojimais, būdamas tokių metų, jis jau puikiai išmanė, kaip nepalikti svarių įkalčių nusikaltimo vietoje. Anuomet, kai DNR daktiloskopijos dar nebuvo, pastarųjų trūkumas kriminalistams neleisdavo susidaryti išsamesnio vaizdo, kas galėtų būti nusikaltimo kaltininkas.[48]

Aukos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutinę naktį prieš mirties bausmės įvykdymą Bandis prisipažino iš viso nužudęs 30 žmonių. Vis dėlto tikrasis žmogžudysčių skaičius išlieka neaiškus – pats žudikas šiuo klausimu dalindavosi mįslingomis nužudymo istorijomis, sąmoningai kurstydamas įvairias spekuliacijas.[49] Aukų kūnai rasti septyniose valstijose: Vašingtone – 11 (3 iš jų neatpažinti), Jutoje – 8 (3 iš jų neatpažinti), Kolorade – 3, Floridoje – 3, Oregone – 2 (neatpažinti), Aidahe – 2 (1 iš jų neatpažintas), Kalifornijoje – 1 (neatpažintas).[50]

Vieno interviu metu žudikas pareiškė, kad už kiekvienos „paviešintos“ žmogžudystės gali slypėti dar viena, kurios jis nėra patvirtinęs.[51] Kuomet FTB pareigūnai Bandžiui pateikė spėjimą, kad šis atsakingas už 36 asmenų mirtis, šis atsakė: „Pridėkite dar viena skaitmenį ir turėsite atsakymą.“[52] Keplerio teigimu, „[Tedas] ir aš abu žinojome, kad [bendras aukų skaičius] buvo kur kas aukštesnis“ – interviu metu detektyvas spėjo, jog Bandis iš tikrųjų nužudė „mažiausiai 50 ir galbūt 75 [asmenis]“.[53] Advokatas Džonas Henris Braunas (John Henry Browne), aiškino, kad „pirmasis jo nužudytas žmogus buvo jaunas berniukas, kuomet šie žaidė kažkokį sekso žaidimą miškuose. Taigi, jam teturėjo būti dvylika, trylika, keturiolika“.[54] Braunas taip pat minėjo, jog „Tedas man tame interviu pasakė, kad šis nužudė virš šimto žmonių.“ Anot šerifo Kenefo Katsario (Kenneth Katsaris), vieno pašnekesio su Bandžiu metu „Jis pasižiūrėjo į mane ir pasakė: „Kuomet jūs rasite žmogų, kuris įvykdė šiuos nusikaltimus ir manysite, kad tai aš, tas žmogus bus paieškomas už moterų žmogžudystes, siekiančias triženklius skaičius šešiose valstijose.“[55]

1974 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vašingtonas, Oregonas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • sausio 4: Keren Sparks (Karen Sparks, 18 m.): Sumušta laužtuvu ir juo išprievartauta bemieganti savo lovoje, universitetiniame miestelyje.[56] Ji išgyveno, bet išpuolio metu merginai buvo negrįžtamai pažeistos galvos smegenys.[57]
  • vasario 1: Linda En Hyli (Lynda Ann Healy, 21 m.): Sutalžyta gelžgaliu bemieganti ir pagrobta iš savo kambario Sietle, Vašingtone – nužudytai aukai buvo nupjauta galva, o likęs kūnas sukapotas į gabalus.[58] Apatinis žandikaulis rastas 1975 m. Teiloro kalnuose.[59]
  • kovo 12: Dona Geil Mensin (Donna Gail Manson, 19 m.): Pagrobta beeidama į koncertą Evergryno valstybinėje kolegijoje. Manoma, kad aukos kūnas paliktas Teiloro kalnuose, bet jo rasti nepavyko.[60] Esama svarstymų, jog 1978 m. rugpjūčio 29 d. Itonvilyje, Vašingtone surasti neatpažintos merginos daliniai palaikai galėjo priklausyti Mensin.
  • balandžio 17: Siuzin Elein Renkort (Susan Elaine Rancourt, 18 m.): Po dalyvavimo Centrinės Vašingtono valstybinės kolegijos patarėjų vakariniame susitikime, dingo be žinios. Kaukolė ir apatinis žandikaulis su daugybiniais lūžiais rasti 1975 m. Teiloro kalnuose.[59]
  • gegužės 6: Roberta Keflyn Parks (Roberta Kathleen Parks, 22 m.): Oregono valstybiniame universitete, Kornvalyje, dingo be žinios. Kaukolė ir apatinis žandikaulis rasti 1975 m. Teiloro kalnuose. Ji buvo mirtinai sutalžyta.[59]
  • birželio 1: Brenda Kerol Bol (Brenda Carol Ball, 22 m.): Palikusi barą Berino priemiestyje, Vašingtone, dingo be žinios. Ji paskutinį kartą matyta automobilių stovėjimo aikštelėje besikalbanti su ranką pasirišusiu vyru. Kaukolė su daugybiniais lūžiais bei apatinis žandikaulis rasti 1975 m. Teiloro kalnuose.[59]
  • birželio 11: Džiordžen Hokins (Georgann Hawkins, 18 m.): Pagrobta skersgatvyje už draugijos namų. Griaučių liekanos, kurias Bandis tikino priklausius Hokins, rastos Isakve, Vašingtone. Hokins ligi šiol įtraukta į dingusių asmenų registrą.[61]
  • liepos 14: Dženis En Ot (Janice Ann Ott, 23 m.): Vidurdienį pagrobta Leiko Semamišo valstybiniame parke. Paskutinį kartą matyta paliekanti parką su vyru, prašančiu pagalbos iškeliant burlaivį iš mašinos. Griaučių liekanos rastos 1974 m. Isakve, Vašingtone.[62]
  • liepos 14: Denis Meri Nezlind (Denise Marie Naslund, 19 m.): Pagrobta tame pačiame parke praėjus keturioms valandoms po Ot pagrobimo – paskutinį kartą matyta einanti tualeto link. Griaučių liekanos rastos 1974 m. Isakve, Vašingtone.[62]

Juta

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • spalio 2: Nensi Vilkoks (Nancy Wilcox, 16 m.): Išėjusi nusipirkti kramtomosios gumos, paskutinį kartą matyta sėdinti geltonos spalvos „Volkswagen Beetle“ automobilyje netoli savo namų Holadėjuje. Pasak Bandžio, merginos kūnas palaidotas netoli Kapitolijaus rifo nacionalinio parko, 320 km į pietus nuo Solt Leik Sičio, bet jos surasti nepavyko.[63]
  • spalio 18: Melisa En Smif (Melissa Anne Smith, 17 m.): Begrįžanti namo iš picerijos Midvalyje, dingo be žinios. Kūnas atrastas po devynių dienų Samito parko pakalnėje. Aukos galva rasta suknežinta laužtuvu, ant kūno prieš mirtį rasta sunkių smurto žymių.[64]
  • spalio 31: Lora En Eimi (Laura Ann Aime, 17 m.): Begrįžtanti iš Helovyno vakarėlio, Lehajuje dingo be žinios. Merginos kūną atrado žygeiviai Amerikos forko kanjone. Aukos veidas buvo neatpažįstamai subjaurotas, ši buvo pasmaugta ir seksualiai išprievartauta.[65]
  • lapkričio 8: Kerol Dironč (Carol DaRonch, 18 m.): Paimta iš prekybos centro Murėjuje – apsimesdamas policijos pareigūnu, tiriančiu įsilaužimus automobilių stovėjimo aikštelėje, Bandis ją įviliojo į mašiną. Mergina paspruko, kuomet žudikas suklydo uždėdamas antrankius ant to pačio riešo.[66]
  • lapkričio 8: Debra Džyn Kent (Debra Jean Kent, 17 m.): Palikusi mokyklos vaidinimą Bauntifulyje, dingo be žinios. Pasak Bandžio, kūnas paliktas netoli Fervju, 160 km į pietus nuo Bauntifulio; rasta merginos kojos girnelė, kurios priklausymas Kent patvirtintas 2015 m. atlikus DNR tyrimą.[67]

1975 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juta, Koloradas, Aidahas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • sausio 12: Kerin Ailyn Kembel (Caryn Eileen Campbell, 23 m.): Viešbučio prieškambaryje, Snoumese, Kolorade, dingo be žinios. Jos kūnas rastas ant purvino kelio, netoli viešbučio; kaukolės daugybiniai lūžiai ir peilio dūriai datuojami vasario 17 d.[68]
  • kovo 15: Džiuli Lail Kaningem (Julie Lyle Cunningham, 26 m.): Išėjusi į vietinį barą, Veile, Kolorade, dingo be žinios. Pasak Bandžio, kūnas palaidotas netoli Raiflo, 140 km į vakarus nuo Veilo, bet jo surasti nepavyko.[69]
  • balandžio 6: Denis Lin Oliversin (Denise Lynn Oliverson, 24 m.): Pagrobta bevažiuojanti dviračiu pas savo tėvus, gyvenančius Grand Džankšene, Kolorade. Pasak Bandžio, kūnas įmestas į Kolorado upę 8 km į vakarus nuo Grand Džankšeno, tačiau jo surasti nepavyko.[70]
  • gegužės 6: Linet Don Kalver (Lynette Dawn Culver, 12 m.): Pagrobta Pokatele, Aidahe, išėjusi iš Alamedos mokyklos papietauti. Anot Bandžio, kūnas įmestas į neįvardytą upę – teisėsaugos manymu, omenyje turėta Sneiko upė, bet jo ten surasti nepavyko.[71]
  • birželio 28: Siuzin Kurtis (Susan Curtis, 15 m.): Pagrobta Brigamo Jango universitete vykusios jaunimo konferencijos metu, kuomet ši palikusi savo draugus grįžo į bendrabutį išsiplauti dantis. Pasak Bandžio, kūnas palaidotas palei greitkelį netoli Praiso, 121 km į pietryčius nuo Provo, tačiau jo surasti nepavyko.[72]

1978 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Florida

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • sausio 15: Margaret Elizabet Boumin (Margaret Elizabeth Bowman, 21 m.): Sutalžyta gelžgaliu ir pasmaugta bemieganti „Chi Omega“ draugijos namuose, netoli Floridos valstybinio universiteto.[73]
  • sausio 15: Lisa Dženet Levi (Lisa Janet Levy, 20 m.): Sutalžyta gelžgaliu, pasmaugta, apkandžiota ir seksualiai išprievartauta bemieganti „Chi Omega“ draugijos namuose, netoli Floridos valstybinio universiteto.[73]
  • sausio 15: Keren Čiandler (Karen Chandler, 21 m.): Sutalžyta gelžgaliu bemieganti „Chi Omega“ draugijos namuose. Ji išgyveno, bet aukai buvo sulaužyta kaukolė, žandikaulis bei dešinioji ranka, sutrupinti rankos pirštai.[73]
  • sausio 15: Kefi Klainer (Kathy Kleiner, 21 m.): Sutalžyta gelžgaliu bemieganti „Chi Omega“ draugijos namuose. Ji išgyveno, tačiau nukentėjusiai buvo sutrupintas žandikaulis, praplėštas dešinysis skruostas.[73]
  • sausio 15: Šeril Tomis (Cheryl Thomas, 21 m.): Sutalžyta gelžgaliu bemieganti savo namuose, už aštuonių kvartalų nuo „Chi Omega“ draugijos namų. Mergina išgyveno, bet jai nustatyti kaukolės bei žandikaulio daugybiniai lūžiai, dėl ko šiai negrįžtamai sutrikdyta klausa bei pusiausvyra.[73]
  • vasario 9: Kimberli Dajan Lyč (Kimberly Dianne Leach, 12 m.): Išėjusi iš Leik Sičio mokyklos Floridoje, buvo pagrobta. Paskutinį kartą matyta vesdinama vyro į baltą mikroautobusą. Jos palaikai rasti pašiūrėje, šalia Suvanio upės valstybinio parko, 69 km į vakarus nuo Leik Sičio.[74][75]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Foreman, Laura (1992). Serial Killers – True Crime [Serijiniai žudikai – tikri nusikaltimai] (anglų kalba) (Hardcover leidimas). Alexandria, Virginia: Time-Life Books. ISBN 978-0-7835-0001-0.
  2. ↑ Sullivan 2009, p. 101–102, 211.
  3. ↑ „These Were The Last Words Ted Bundy Ever Spoke“ [Tai buvo paskutiniai žodžiai, kuriuos ištarė Tedas Bandis] (anglų kalba). Grunge.com. 2021-08-23. Nuoroda tikrinta 2022-01-14.
  4. ↑ 4,0 4,1 Rule 2009, p. 14.
  5. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 263.
  6. ↑ Hare, Robert D. (1999). Without Conscience: The Disturbing World of the Psychopath Among Us [Be sąžinės: sukrečiantis psichopato, gyvenančio tarp mūsų, pasaulis] (anglų kalba). New York: The Guildford Press. 23 psl. ISBN 978-1-57230-451-2.
  7. ↑ Nelson 1994, p. 319.
  8. ↑ Nixon, Christina (2023-03-27). „Ted Bundy and the History of The Elizabeth Lund Home“ [Tedas Bandis ir Elžbietos Lundos namų istorija] (anglų kalba). Iconic Online Magazine. Nuoroda tikrinta 2024-04-22.
  9. ↑ „Leanor Louise Cowell Bundy“ (anglų kalba). Find Your Grave. Nuoroda tikrinta 2024-04-21.
  10. ↑ Rule 2000, p. 8, 17.
  11. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 62.
  12. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 56, 330.
  13. ↑ Barth 2020, p. 291.
  14. ↑ Barth 2020, p. 292–293.
  15. ↑ Tron, Gina (2020-11-20). „What Did A Doctor Learn About Ted Bundy That Made Her Think He Isn't 'Pure Evil'?“ [Ką gydytoja sužinojo apie Tedą Bandį, kas ją įtikino šį nesant „absoliučiu blogiu“?] (anglų kalba). Oxygen. Nuoroda tikrinta 2022-06-13.
  16. ↑ Rule 2000, p. 505.
  17. ↑ Rule 2000, p. 9.
  18. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 330.
  19. ↑ 19,0 19,1 19,2 Senderstorm, Jill (2019-08-11). „What Was Ted Bundy's Childhood Like?“ [Kokia buvo Tedo Bandžio vaikystė?] (anglų kalba). Oxygen. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  20. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 57.
  21. ↑ Rule 2009, p. 51.
  22. ↑ Michaud & Aynesworth 1989, p. 22.
  23. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 64.
  24. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 66.
  25. ↑ Rule 2009, p. 13.
  26. ↑ Rule 2009, p. 13–14.
  27. ↑ McBride, Jessica (2019-01-28). „Diane Edwards, Ted Bundy's Girlfriend: How She Changed Him“ [Tedo Bandžio mergina, Dajan Edvards: kaip ši jį pakeitė] (anglų kalba). Heavy.com. Nuoroda tikrinta 2022-08-27.
  28. ↑ „Ted Bundy Multiagency Investigative Team Report 1992“ [1992 m. Tedo Bandžio daugiaagentūrinės tyrimo komandos ataskaita] (PDF). JAV teisingumo departamentas, Federalinis tyrimų biuras. 1992. Nuoroda tikrinta 2016-06-03.
  29. ↑ Rule 2000, p. 15.
  30. ↑ „Ted Bundy's Education: Student by Day, Killer by Night“ [Tedo Bandžio išsilavinimas: studentas dieną, žudikas naktį] (anglų kalba) ati.com. 2019-06-26. Nuoroda tikrinta 2023-03-06.
  31. ↑ Larsen 1980, p. 5,7.
  32. ↑ Nelson 1994, p. 279.
  33. ↑ Rule 2009, p. 19.
  34. ↑ Rule 2009, p. 52.
  35. ↑ Storey, Kate (2020-01-31). „Elizabeth Kendall Dated Ted Bundy As He Murdered Dozens. She's Telling Her Side of the Story“ [Elizabet Kendal eidavo su Tedu Bandžiu į pasimatymus, kai šis nužudydavo dešimtis. Ji pasakoja istoriją iš savo pusės] (anglų kalba). Esquire. Nuoroda tikrinta 2021-05-22.
  36. ↑ Sederstrom, Jill (2020-01-13). „Naked Hide-And-Seek And Dangerous Lake Shenanigans: Daughter Of Ted Bundy's Girlfriend Details Disturbing Incidents In Book“ [Nuogos slėpynės ir pavojingi kvailiojimai prie ežero: Tedo Bandžio merginos dukra knygoje detalizuoja sukrečiančius nutikimus] (anglų kalba). Oxygen. Nuoroda tikrinta 2022-02-24.
  37. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 76.
  38. ↑ Rule 2009, p. 39.
  39. ↑ Rule 2009, p. 46.
  40. ↑ Rule 2009, p. 22, 43–44.
  41. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 81–84.
  42. ↑ Keppel 2005, p. 400.
  43. ↑ Nelson 1994, p. 282–284.
  44. ↑ Sullivan 2009, p. 57.
  45. ↑ Keppel 2005, p. 396.
  46. ↑ Rule 2000, p. 526.
  47. ↑ Keppel 2005, p. 399–400.
  48. ↑ Michaud & Aynesworth 1989, p. 87.
  49. ↑ Nelson 1994, p. 257.
  50. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 339.
  51. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 199.
  52. ↑ Rule 2000, p. 335.
  53. ↑ „Ted Bundy Lynnette Culver / 1989 Hardcopy“ [Tedas Bandis, Linet Kalver / 1989 m. spausdintinė kopija] (anglų kalba). YouTube. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  54. ↑ Thrasher, John (2018-07-16). „Ted Bundy Admitted To His Lawyer That He Killed A Young Boy In The Woods“ [Tedas Bandis savo advokatui prisipažino, kad miške nužudė jauną berniuką] (anglų kalba). Oxygen. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  55. ↑ Sederstrom, Jill (2019-08-19). „Who Was The Victim That Ted Bundy Admitted Taking Back To His Home?“ [Kas buvo auka, kurią Tedas Bandis prisipažino pasiėmęs atgal į savo namus?] (anglų kalba). Oxygen. Nuoroda tikrinta 2022-08-09.
  56. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 28.
  57. ↑ Sullivan 2009, p. 14.
  58. ↑ Rule 2009, p. 60–62.
  59. ↑ 59,0 59,1 59,2 59,3 Keppel 2005, p. 25–30.
  60. ↑ Rule 2009, p. 516.
  61. ↑ Keppel 2005, p. 18.
  62. ↑ 62,0 62,1 Keppel 2005, p. 8–15.
  63. ↑ „Psychics Join Search“ (anglų kalba). Orlando Sentinel. Orlando, Florida: Tronc. 1989-04-25. Originalas archyvuotas 2012-05-03. Nuoroda tikrinta 2012-05-03.
  64. ↑ Sullivan 2009, p. 96.
  65. ↑ Bell, Rachael. „Ted Bundy: Killing Spree“ [Tedas Bandis: žudynių serija]. True TV Crime Library: Criminal Minds and Methods [Tikrų TV kriminalų biblioteka: kriminaliniai protai ir metodai]. Turner Broadcasting System. Originalas archyvuotas 2011-08-07. Nuoroda tikrinta 2011-05-01.
  66. ↑ Michaud & Aynesworth 1999, p. 93–95.
  67. ↑ Schulte, Scott (2006-11-20). „When evil walked our streets“ [Kuomet blogis vaikščiojo mūsų gatvėmis] (anglų kalba). Davis County Clipper. Woods Cross, Utah: Davis County Clipper, Inc. Originalas archyvuotas 2012-04-15. Nuoroda tikrinta 2012-05-06.
  68. ↑ Rule 2000, p. 132–136.
  69. ↑ Jackson, Steve (2002). No Stone Unturned: The Story of NecroSearch International [Nė vienas akmuo neliko neapverstas: „NecroSearch International“ istorija] (anglų kalba). New York: Kensington Books. 75–90 psl. ISBN 978-1-57566-456-9.
  70. ↑ „Colorado Bureau of Investigation Cold Case Files: Denise Oliverson“ [Neišspręstos Kolorado tyrimų biuro bylos: Denis Oliversin] (anglų kalba). CBI. Originalas archyvuotas 2013-09-17. Nuoroda tikrinta 2011-12-22.
  71. ↑ Levenson, Bob (1989-01-25). „Interview Identifies Victim, 12, In Idaho“ [Interviu metu atpažinta Aidahe rasta dvylikametė auka] (anglų kalba). Orlando Sentinel. Orlando, Florida: Tronc. Originalas archyvuotas 2013-01-30. Nuoroda tikrinta 2012-05-03.
  72. ↑ Keppel 2010, p. 9040 [„Kindle“ leidimas].
  73. ↑ 73,0 73,1 73,2 73,3 73,4 Rule 2009, p. 334–343.
  74. ↑ „Capital Case Appeal No. 59,128“ [Apeliacija mirties bausmės byloje Nr. 59,128] (anglų kalba). 1982-12-15. 4 psl. Floridos Aukščiausiasis Teismas. Nuoroda tikrinta 2024-05-02.
  75. ↑ „The History of the Florida Highway Patrol 1972–1982“ [1972–1982 m. Floridos greitkelių patruliavimo istorija] (anglų kalba). flhsmv.gov. Floridos greitkelių apsauga ir motorinės transporto priemonės. Originalas archyvuotas 2011-10-03. Nuoroda tikrinta 2011-04-30.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ted_Bundy&oldid=7349163"