Riboženklis

Riboženklis, sienų ženklas – ženklas privačioms ir valstybės sienoms žymėti. Pirmieji lietuviškų žemių riboženkliai buvo stambūs gamtiniai objektai (upės, ežerai, pelkės, miškai ir t. t.) įsispraudę tarp gyvenamų teritorijų. XII–XIII a. dalį tarpgentinių dykrų baltų gentys, kaip prūsai, sakralizavo, laikė mirusiųjų buvimo erdve. Statmenai paribiams buvo orientuojamos kapų duobės, statomi akmeniniai stabai. Riboženkliais buvo šventos giraitės ir laukai, skyrę gyvenvietes. Smulkesni riboženkliai: upeliai, šaltiniai, akmenys, medžiai. Dirbtiniai riboženkliai: perkasti grioviai – užkardos, statyti akmenys ir medžiai pažymėti kryžiais ar kt. ženklais. Senieji r. itin saugoti. XV–XVI a. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei plečiant vidinę kolonizaciją, gausėjo dirbtinių riboženklių, atsirado perkasos su tilteliais, sukasti kalneliai, kaip riboženkliai pradėti naudoti keliai. Atstumai tarp ženklų matuoti myliomis. XV–XVI a. LDK rūpinosi valstybės sienų nustatymu ir žymėjimu. Sienų riboženkliai, turėdami valstybės simbolius, išsiskyrė iš bendrinio riboženklių tipo.

Plito apgyvendinti pasieniai, kurių gyventojų sukurti sienų ženklai žymėjo valstybės sieną. Ženklinimo detalumas, apgyvendinti pasieniai reiškė sienos, kaip sienos linijos susiklostymą, kuris išryškėjo XVI a. 1545 m. tarp LDK ir Prūsijos buvo nustatyta siena, kurio vienas ženklas buvo mūrinis stulpas, jame pavaizduoti valstybių herbai ir įrašai lotynų kalba. Europoje Napoleonmečiu (XVIII a. pr.) siekta tiesinti susiklosčiusias vingiuotas sienas, jų žymėjime riboženkliais naudojant geografinius objektus (upes, kalnus ir t. t.). 1807 m. Napoleonas siūlė Prūsijos sienos su Rusija riboženkliu pasirinkti Nemuno upę.

• Gudavičius Edvardas. Žymenys ir ženklai Lietuvoje XII–XX a. Vilnius, 1980,
• Čelkis Tomas. Nuo teritorinio ruožo prie linijos: sienų sampratos pokyčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje // Lietuvos istorijos studijos, 2008, t. 22, p. 58 – 73.
• Čelkis Tomas. Privačios žemėvaldos ribų nustatymas ir žymėjimas XV–XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Istorijos šaltinių tyrimai. 2011, t. 3. p. 31-58.