Lapkričio 17

Lapkričio 17 yra 321-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 322-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 44 dienos.

• Tarptautinė studentų diena.

Dionyzas – Elžbieta – Getautas – Gilvilė – Grigalius – Salomėja – Viktorija – Benita

• 1700 – Valkininkų mūšis

• 1885 m. – Vladas Jurgutis, kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“ (m. 1966 m.).
• 1894 m. – Justinas Kibirkštis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1934 m.).
• 1895 m. – Antanas Endziulaitis, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1900 m.:
  • Elzbieta Kardelienė-Raciborskaitė, Lietuvos dainininkė (lyrinis koloratūrinis sopranas) (m. 1999 m.).
  • Pranas Lesauskis, Lietuvos vadybos specialistas, matematikas, matematikos daktaras, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1942 m.).
• 1904 – gimė poetė Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) (m. 1945 m.)
• 1906 m. – Pranas Drąsutis, Lietuvos inžinierius energetikas, energijos komiteto narys, elektrinių projektų autorius (m. 1959 m.).
• 1910 m. – Justas Kuncaitis, Lietuvos veterinarijos gydytojas bakteriologas, veterinarijos daktaras (m. 1983 m.).
• 1919 m. – Bronius Krivickas, Lietuvos partizanas, jų tarpe garsus poetas (m. 1952 m.).
• 1928 m. – Benediktas Gaižauskas, Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas.
• 1930 m. – Albinas Lugauskas, Lietuvos mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1932 m. – Alfonsas Švirinas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2019 m.).
• 1935 m. – Algimantas Jonas Nakas, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, mokslo istorikas.
• 1940 m. – Jurgis Aušra, Lietuvos vadybininkas, Klaipėdos politinis veikėjas.
• 1953 m.:
  • Ksenija Jaroševaitė, Lietuvos skulptorė.
  • Šarūnas Laužikas, Lietuvos ir Šilutės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Voldemaras Bučius, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Remigijus Motuzas, Lietuvos politikas.
  • Steponas Baltuonis, ekonomistas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Barsteiga, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Romualdas Staišiūnas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).^[1][2]
• 1959 m. – Rūta Cirtautaitė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1960 m. – Artūras Skardžius, Lietuvos verslo vadybininkas^[3], politinis veikėjas (socialliberalas), vienas Naujosios sąjungos įkūrėjų, pirmininko pavaduotojas, buvęs Seimo vicepirmininkas.
• 1961 m.:
  • Saulius Bartkus, lietuvių žurnalistas, televizijos laidų prodiuseris.
  • Vytautas Špucis, gydytojas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas.
• 1962 m. – Raimundas Lunevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1963 m. – Virginija Kelmelytė, Lietuvos kino ir teatro aktorė (m. 2022 m.).
• 1964 m. – Aidas Giniotis, Lietuvos aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, skaitovas.
• 1965 m. – Audronė Meškauskienė-Abrūtytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1966 m. – Rūta Adamkevičienė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m. – Šarūnas Vaitkus, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Neli Beliakaitė, Lietuvos baleto artistė.

• 1747 m. – Fabijonas Ulrichas Glazeris, lietuvių raštijos darbuotojas (g. 1688 m.).
• 1827 m. – Povilas Ksaveras Bžostovskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, kunigas (g. 1739 m.).
• 1846 m. – Jonas Civinskis, Lietuvos vyskupas (g. 1772 m.).
• 1901 m. – Juozapas Rimkevičius, kunigas, poetas, aušrininkas, lietuviškos spaudos rėmėjas (g. 1814 m.).
• 1940 m. – Juozas Naruševičius, lietuvių poetas, ūkininkas ir valdininkas (g. 1890 m.).
• 1959 m. – Silvestras Leonas, Lietuvos teisininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (1936 m.) (g. 1894 m.).
• 1964 m. – Antanas Jokimas, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1894 m.).
• 1972 m. – Liuda Purėnienė – Vienožinskaitė, teisininkė, spaudos darbuotoja, politinė veikėja (g. 1884 m.).
• 1985 m. – Jonas Kirlys, Lietuvos pedagogas, spaudos kolekcininkas (g. 1891 m.).
• 1988 m. – Beatričė Grincevičiūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1911 m.).
• 1989 m. – Julius Naudužas, Lietuvos archeologas, istorikas, muziejininkas (g. 1929 m.).
• 2001 m. – Bronė Kazlauskienė-Valiulytė, Lietuvos tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1920 m.).
• 2006 m. – Eugenijus Olbikas, Lietuvos rekvizitininkas, butaforas, grimeris (g. 1933 m.).
• 2024 m. – Andrius Kulikauskas, lietuvių kompozitorius, muzikantas, aranžuotojas (g. 1951 m.).^[4]

• 1855 – Škotų keliautojas Deividas Livingstonas pirmasis iš europiečių Zambezės upėje (Afrikoje) aptiko 120 metrų aukščio krioklius, kuriuos pavadino karalienės Viktorijos vardu;
• 1869 – Atidaryta laivyba Sueco kanalu;
• 1922 – Sibiras oficialiai tapo Rusijos dalimi;
• 1959 – Pietų Afrikos kompanija „De Birs“ pirmoji pradėjo gaminti dirbtinius deimantus;
• 1988 – Benazir Bhutto išrinkta Pakistano ministre pirmininke. Ji tapo pirmąja moterimi, išrinkta musulmoniškosios valstybės vadove.

• 9 m. – Imperatorius Cezaris Vespasianas Augustas, buvo Romos imperatorius nuo 69 iki 79 m. Jis buvo trumpos, bet įtakingos Flavijų dinastijos įkūrėjas (m. 79 m.).
• 1749 m. – Nicolas Appert, prancūzų išradėjas^[5] (m. 1841 m.).
• 1755 m. – Liudvikas XVIII, Prancūzijos karalius (1814–1815 ir 1815–1824 m.) (m. 1824 m.).
• 1823 m. – Džonas Evansas, anglų antikvaras, numizmatas, archeologas (m. 1908 m.).
• 1901 m. – Ivanas Pyrjevas, tarybinis kino režisierius, TSRS liaudies artistas (1948), šešiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1942, 1946, 1946, 1948 ir 1951 m.) (m. 1968 m.).
• 1922 m. – Stenlis Koenas, JAV biochemikas ir zoologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2020 m.).
• 1931 m. – Pierre Nora, prancūzų istorikas, vadinamosios Analų mokyklos trečiosios kartos atstovas. Išgarsėjo parengęs ir redagavęs septynių tomų prancūzų „atminties vietų“ (les lieux de mémoire) veikalą, kuriame tyrinėjamas prancūzų identitetas ir kolektyvinė atmintis.
• 1942 m. – Martin Scorsese, amerikiečių režisierius ir aktorius^[6].
• 1944 m. – Danny DeVito, amerikiečių režisierius, aktorius ir prodiuseris^[7].
• 1951 m. – Dean Paul Martin, amerikiečių aktorius^[8] (m. 1987 m.).
• 1955 m. – Yolanda Denise King, pirmagimė Koretos Skot King ir pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo dukra. Ji taip pat aktyviai dalyvavo pilietinių ir žmogaus teisių judėjime. Kaip ir jos motina, Jolanda buvo arši aktyvistė už gėjų teises (m. 2007 m.).
• 1973 m. – Bernd Schneider, futbolininkas, buvęs Vokietijos rinktinės saugas.
• 1974 m. – Berto Romero, yra ispanų humoristas.
• 1976 m. – Ervinas Skela, Albanijos futbolininkas. Šalies nacionalinės rinktinės ir Vokietijos Bundeslygos klubo Energie Cottbus saugas. Beveik visą savo karjerą praleido įvairiose Vokietijos komandose.
• 1980 m. – Isaac Hanson, amerikiečių muzikantė.
• 1983 m.:
  • Christopher Paolini, amerikiečių rašytojas, parašęs trilogiją „Paveldėjimas“.
  • Ioannis Bourousis, Graikijos krepšininkas^[9].
  • Virgil Hodge, Sent Kitso ir Nevio lengvaatletė, kuri specializuojasi sprinto rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narė. Sent Kitso ir Nevio lengvosios atletikos rekordininkė.
• 1987 m. – Ketlin Emperatric DeLuna, amerikiečių pop ir R&B dainininkė kilusi iš Dominikanos Respublikos, geriau žinoma kaip Kat DeLuna. Prieš tai dirbusi su Epic, dabar dainininkė dirba su Universal Motown įrašų studija. Yra žinoma savo soprano balsu. Už savo debiutą single „Whine Up“ gavo Latin Billboard muzikos apdovanojimą.
• 1991 m. – Brenda Daniela Mendoza Asnicar, Argentinos aktorė ir dainininkė. Labiausiai išgarsėjo jaunimo telenovelėje „Bjaurusis Ančiukas“ (Patito Feo), nors turėjo ir kitos patirties televizijoje (filmavosi įvairiuose TV šou).

• 1231 m. – Šv. Elžbieta Vengrė, katalikų šventoji (g. 1207 m.).
• 1302 m. – Gertrūda Helftietė, cistersų vienuolė, mistikė (g. 1256 m.).
• 1747 m. – Alenas Renė Lesažas, Prancūzijos rašytojas, dramaturgas (g. 1668 m.).
• 1796 m. – Jekaterina II, Rusijos imperatorienė, ja tapo 1762 m. liepos 9 d. [pagal J.K.: birželio 28 d.] (g. 1729 m.).
• 1917 m. – Augustas (Ogiustas) Rodenas, prancūzų skulptorius^[10] (g. 1840 m.).
• 1929 m. – Maksas Lauriškus, lietuvių kilmės Vokietijos kompozitorius (g. 1876 m.).
• 2020 m. – Romanas Viktiukas, rusų ir ukrainiečių teatro aktorius ir režisierius (g. 1936 m.).
• 2021 m. – Tėnsas Jordanas, Pietų Afrikos dainininkas ir dainų autorius (g. 1971 m.).^[11]