Ritmenbliuzas
Ritmenbliuzas[1][2] (kitaip R&B arba RnB) - populiariosios muzikos žanras, kuriame jaučiama džiazo,[3] gospelo[4] muzikos ir bliuzo[5] įtaka. Ritmenbliuzą pirmieji atliko afroamerikiečių dainininkai.[3] Dabar paplitęs pasauliniu mastu tarp įvairių kultūrų.
Kaip ir daugelis muzikos žanrų, ritmenbliuzas skirstomas į tam tikrus stilius. Geriausiai ir plačiausiai žinomi – Soul, Funk, Disco, Contemporary R&B (dabartinis R&B). Kai kurie dar skirstomi į porūšius (pavyzdžiui, soul skirstomas pagal jo muzikines šaknis ir išskirtinius požymius – Latin Soul, Philly Soul, Country Soul, Neo-Soul, Blue-Eyed Soul; funk ir disco stiliai taip pat jų turi, tik mažiau).
Ritmenbliuzo muzika atsirado šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai evoliucionavosi iš bliuzo, ir iškart padėjo pamatus rokenrolui. R&B perėmė nemažai bliuzo savybių, tačiau pamažu įgavo savitą braižą.
Septintojo dešimtmečio R&B scenoje dominavo tokie vokalistai kaip Ray Charles[6] ir Ruth Brown, ir tokios grupės kaip the Drifters ir the Coasters. Tuomet, septintojo dešimtmečio antroje pusėje, ritmenbliuzas persikūnijo į soul muziką, kuri atsilaisvino nuo vyravusių R&B ritmų. Muzikantai pastūmėjo šią muziką įvairiomis kryptimis – skirtingos Amerikos sritys kūrė skirtingas soul rūšis. Tokiuose centruose kaip Niujorkas, Filadelfija ar Čikaga R&B muzika buvo sukoncentruota ties balso savybėmis. Detroite, „Motown“ muzikos kompanijos dėka, R&B įgavo populiariosios muzikos skambesį, kurį padėjo sukurti gospel ir rock & roll stiliai. Tuo tarpu pietuose ritmenbliuzas buvo itin stiprus ir sunkus.
Sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės pakėlė ritmenbliuzą į muzikos topų viršūnes septintajame dešimtmetyje. Tuo metu James Brown[7] ir Sly & Family Stone inicijavo funk gimimą; Kenny Gamble ir Leon Huff inicijavo Philly Soul stiliaus atsiradimą su the O‘Jays ir Harold Melvin & the Blue Notes; šokių aikštelėms pritaikytas ritmenbliuzas tapo masiniu reiškiniu, atošė disco banga.
Per 80-uosius ir 90-uosius, esant repo muzikos pakilimui, R&B pradėjo taikyti stilistinius Hip Hop kultūros elementus, to dėka, tūkstantmečio pabaigoje, šimtai atlikėjų savo kūryboje tiek repuodavo, tiek dainuodavo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 „Ritmenbliuzas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2023-04-15.
- ↑ „Konsultacijų bankas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija“. vlkk.lt. Suarchyvuotas originalas 2023-04-15. Nuoroda tikrinta 2023-04-15.
- ↑ 3,0 3,1 „Rhythm and blues | Definition, History, Artists, Songs, & Facts | Britannica“. www.britannica.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-15.
- ↑ September 20, 2016 | Mark Puryear | Comments. „Tell It Like It Is: A History of Rhythm and Blues“. Smithsonian Center for Folklife and Cultural Heritage (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-15.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ Jessie Carney Smith,ed. "Encyclopedia of African American popular culture" Greenwood, 2011, p.1163.
- ↑ Sublette, Ned (2007). "The Kingsmen and the Cha-cha-chá". In Eric Weisbard (ed.). Listen Again: A Momentary History of Pop Music. Duke University Press. ISBN 978-0822340416.
- ↑ White, Charles (2003). The Life and Times of Little Richard: The Authorised Biography. Omnibus Press.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gilliland, John (1969). "Show 1" (audio). Pop Chronicles. University of North Texas Libraries.
- Palmer, Robert (September 19, 1995). Rock & Roll: An Unruly History. Harmony. ISBN 978-0-517-70050-1.
|
Šis straipsnis apie muziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |