Kęstučio žygis į Lenkiją
| Kęstučio žygis į Lenkiją | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Haličo-Voluinės karai | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
 LDK Belzo kunigaikštystė
|
 Lenkijos karalystė
| ||||||
| Vadai | |||||||
| Kęstutis Liubartas Jurgis Narimantaitis |
Nežinomas | ||||||
Kęstučio žygis į Lenkiją – 1376 m. rudenį surengtas bendras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Belzo kunigaikštystės išpuolis prieš Lenkijos karalystę. Operacijai vadovavo Lietuvos valdovas Kęstutis, Voluinės kunigaikštis Liubartas bei Belzo ir Chelmo kunigaikštis Jurgis Narimantaitis.
1376 m. rudenį įsiveržusios į Lenkiją Kęstučio pajėgos persikėlė per Sano upę ir žygiuodamos palei Vyslos upę pasiekė Tarnuvą. Nurodoma, kad Kęstutis su didele kariuomene puolė Sandomiežo kunigaikštystės žemę ir nužygiavo beveik iki Krokuvos.[1]
Operacijos eigoje užpuolikai į nelaisvę paėmė apie 23 tūkst. lenkų. Po sėkmingos operacijos lietuvių pajėgos pasitraukė į Belzo kunigaikštystę.
Pasekmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1377 m. Vengrijos karalius Liudvikas I Didysis surengė atsakomąją ekspediciją. Jo vadovaujamos vengrų pajėgos apgulė Belzo pilį. Prie Liudviko prisijungė Mažosios Lenkijos ir Sieradzės kariuomenės, taip pat Silezijos kunigaikščiai: vengrų kunigaikštis Vladislovas Opolčikas, Boleslovas III ir Konradas II iš Olesnicos. Užpuolikams pavyko užimti Čelmą, Horodlę, Graboviecą ir Sevolożą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (LT) Kęstutis, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- (PL) Słownik wojen, bitew i potyczek w średniowiecznej Polsce by Piotr Bunar and Stanisław A. Sroka. Kraków, Universitas publishing house. p. 73