Jurgis Matulaitis

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis MIC
Gimė	1871 m. balandžio 13 d. Lūginė, Šunskų valsčius, Marijampolės Šv. ark. Mykolo parapija
Mirė	1927 m. sausio 27 d. (55 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika
Tautybė	lietuvis
Alma mater	1895 m. Varšuvos kunigų seminarija, Peterburgo dvasinė akademija
Vikiteka	Jurgis Matulaitis

Palaimintasis Jurgis Matulevičius-Matulaitis MIC (1871 m. balandžio 13 d. Lūginėje, Šunskų valsčius – 1927 m. sausio 27 d. Kaune) – Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918–1925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.).^[1]

Gimė ūkininkų šeimoje, buvo jauniausias, aštuntas vaikas šeimoje. Po trejų metų neteko tėvo, o dešimties ir motinos. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, bet mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų džiovos.

1889 m. įstojo į Kelcų gimnaziją, 1891 m. – į Kelcų kunigų seminariją. Šią panaikinus, 1893 m. buvo perkeltas į Varšuvos kunigų seminariją ir ją baigė 1895 m. Po to studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur gavo aukso medalį ir magistro laipsnį.

1898 m. lapkričio 20 d. Peterburge įšventintas kunigu. Po metų pradėjo studijas Fribūro universitete. 1902 m. apgynė disertaciją, įgydamas teologijos daktaro laipsnį. Profesoriavo Kelcų kunigų seminarijoje, 1905–1907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, įsijungė į krikščionišką socialinę veiklą. 1907–1911 m. dėstė sociologiją Peterburgo dvasinėje akademijoje.

Gana sudėtingomis slaptumo sąlygomis 1909 m. rugpjūčio 29 d., Varšuvoje vyskupo Kazimiero Rūškio privačioje koplyčioje Jurgis Matulaitis, paskutinio marijonų vienuolio Vincento Senkaus akivaizdoje, davė marijono įžadus. Mirus V. Senkui tapo marijonų vienuolyno generolu, prie naujų laikų reikalavimų priderino jos įstatus. Fribūre įkūrė slaptą marijonų noviciatą ir 1911–1914 m. jam vadovavo. 1914–1918 m. gyveno Varšuvoje. 1918 m. gruodžio 1 d. Kaune konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupiją. 1925 m. atsisakė pareigų, popiežiaus Pijaus XI paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi.

1918 m. spalio 15 d. įkūrė Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuoliją Lietuvoje, Marijampolėje.

1927 m. sausio 27 d. mirė Kaune, ligoninėje po nesėkmingos apendicito operacijos. 1927 m. sausio 29 d. palaidotas Kauno arkikatedros kriptoje. 1934 m. arkivyskupo kūnas iškilmingai perkeltas į Marijampolės bazilikos koplyčią.

1953 m. pradėta beatifikacijos byla, o 1987 m. birželio 28 d., minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. ^[2][3]

Arkivyskupui atminti 1991 m. pastatyta Lūginės koplyčia, kuri yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio Lietuvoje dalis.^[4]

Jo vardu pavadinti:

• Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia
• Kauno pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia
• Vidugirių Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia (Punsko valsčius)
• Vilkaviškio Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarija
• Jurgio Matulaičio aikštė (Vilnius)
• Kauno pal. Jurgio Matulaičio namų koplyčia (Kaunas)
• Lūginės palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia (Lūgnė)

• Palaimintasis Jurgis Matulaitis (sud. Tadeusz Górski; iš lenkų kalbos išvertė Teresė Danguolė Šniūrevičienė). – Kaunas: Marijonų talkininkų centras, 2009. – 544 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-629-21-4

• Palaimintasis Jurgis Matulaitis (lietuvių k.)
• Biografija ir foto lithuanian-american.org Archyvuota kopija 2010-01-20 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
• J. Matulaičio-Matulevičiaus dienoraštis Archyvuota kopija 2009-03-25 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai: Kazimieras Mikalojus Michalkevičius	Vilniaus vyskupas 1918–1925 m.	Po to: Jonas Ciepliakas