Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija
- Apie gimnaziją, veikusią 1918–1925 m., žr. Marijampolės realinė gimnazija
54°33′36″š. pl. 23°20′57″r. ilg. / 54.559893°š. pl. 23.349285°r. ilg.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija |
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija – dieninė, keturmetė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Marijampolėje, Kauno g. 7, vykdanti vidurinio ugdymo programas. Įstaigos kodas 190451662.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rygiškių Jono gimnazija pradėta formuoti dar 1840 m., kuomet iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturmetė mokykla. 1867 m. ji buvo performuota į gimnaziją. Rusų valdžia siekė lietuvių inteligentiją atitraukti nuo lenkų įtakos ir surusinti. Pirmaisiais metais gimnazija glaudėsi pirklio Babarskio namuose. Vėliau nupirktas evangelikams liuteronams priklausęs sklypas. Jame, pietinėje evangelikų liuteronų bažnyčios pusėje, į vakarus nuo Kauno gatvės, gimnazija ir pradėta statyti. Projektą parengė ir darbus prižiūrėjo inžinierius architektas Valerijus Rybarskis. Statyba buvo baigta 1870 m. 1890 m. buvo pristatytas dešinysis sparnas, todėl centrinės didžiosios durys dabar atsidūrė nebe viduryje, bet arčiau kairiojo sparno. Vėliau pristatytame sparne buvo įrengta gimnastikos salė, o apie 1894 m. – pravoslavų koplyčia.
Vienas reikšmingiausių mokyklos bruožų – lietuvių kalbos pamokų įtraukimas į programą. Nepriklausomos Lietuvos tarpukario metais mokykla garsėjo kaip viena iš geriausių gimnazijų Lietuvoje. Tam tikrais laikotarpiais keitėsi gimnazijos pavadinimas bei struktūra. 1920 m. gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, kuris 1940 m. buvo panaikintas. 1956 m. suteiktas kalbininko Jono Jablonskio vardas, o 1992 m. grąžintas Rygiškių Jono vardas.
Gimnazijos istorijoje fiksuoti šie mokyklos pavadinimai: Marijampolės vyrų gimnazija, Marijampolės valstybinė Rygiškių Jono gimnazija, Marijampolės valdžios Rygiškių Jono gimnazija, Marijampolės I gimnazija, Kapsuko I vidurinė, Kapsuko Jono Jablonskio vidurinė bei Marijampolės Rygiškių Jono vidurinė mokykla. 1996 m. atgavus gimnazijos statusą mokyklai suteiktas Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pavadinimas.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- D.Černiavskis
- Pazamskis
- Andrijanas Abramovičius 1876–1882 m.
- P.Serno-Solovjovičius
- Antonas Gijevskis nuo 1889 m.
- Masakovskis
- Volkovskis iki 1905 m.
- Bobrukas
- Piotras Benediktovas
- Antanas Pranas Daniliauskas – 1923–1928 m. ir 1934–1940 m.
- Pranas Šertvytis
- Vytautas Verbyla 1973 m.
- Vincas Viktoras Peckus 1990–1997 m.
- Vilhelmas Petkevičius
Žymūs mokiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vladas Rėklaitis (1888–1952)
- Blažiejus Abraitis (1899–1975)
- Arūnas Abraitis
- Juozas Adomaitis-Šernas (1859–1922)
- Mikalojus Akelaitis (1829–1887)
- Zita Asta Alaunienė (1931–2020)
- Jonas Pranas Aleksa (1879–1946)
- Konradas Aleksa (1881–1956)
- Zigmas Aleksa-Angarietis (1882–1940)
- Petras Aleksandravičius (1906–1997)
- Juozas Ambrazevičius-Brazaitis (1903–1974)
- Petras Arminas-Trupinėlis (1853–1885)
- Tomas Astramskas (1853–1921)
- Pranas Augustaitis (1883–1941)
- Aldona Babinienė-Motiekaitytė (1917–2010)
- Juozas Bagdonas (1866–1956)
- Matas Bagdonas (1895–1957)
- Antanas Baltrušaitis (1883–1970)
- Saliamonas Banaitis (1866–1933)
- Pranas Barkauskas (1900–1942)
- Vincas Bartuška (1881–1956)
- Kazimieras Barzdukas (1908–1985)
- Jonas Basanavičius (1851–1927)
- Vytautas J. Bieliauskas (1920–2013)
- Pijus Bielskus (1880–1958)
- Vincas Bielskus (1871–1958)
- Vincentas Borisevičius (1887–1946)
- Kazys Boruta (1905–1965)
- Andrius Botyrius (1845–1900)
- Vincentas Brizgys (1903–1992)
- Kazys Brundza (1903–1991)
- Vytautas Bujauskas (1922–1998)
- Andrius Bulota (1872–1941)
- Jonas Bulota (1855–1942)
- Pranciškus Būčys (1872–1951)
- Liudas Ciplijauskas (1878–1944)
- Vytautas Ciplijauskas (1927–2019)
- Antanas Civinskas (1867–1913)
- Antanas Česnys (1938–2020)
- Gintautas Jurgis Česnys (1940–2009)
- Bronius Edmundas Dailidė (1892–1981)
- Pranas Dailidė (1888–1965)
- Pranas Dovydaitis (1886–1942)
- Eliziejus Draugelis (1888–1981)
- Vladas Dubas (1887–1937)
- Antanas Endziulaitis (1895–1942)
- Juozas Gabrys (1880–1951)
- Antanas Gylys (1894–1966)
- Algirdas Julius Greimas (1915–1992)
- Aleksandras Grigaitis (1877–1953)
- Juozas Grigaitis MIC (1903–1974)
- Justinas Grigaitis (1902–1957)
- Pijus Grigaitis (1883–1969)
- Adomas Grinevičius (1845–1932)
- Kazys Grinius (1866–1950)
- Joana Griniuvienė (1865–1918)
- Antanas Gustaitis (1898–1941)
- Motiejus Gustaitis (1870–1927)
- Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944)
- Albinas Iešmanta (1887–1988)
- Petras Ilgūnas (1919–2016)
- Jonas Jablonskis (1860–1930)
- Juozas Jasiulaitis (1857–1918)
- Jerzy Jan Jastrzębski (1895–1944)
- Ignas Jonynas (1884–1954)
- Jonas Juodišius (1892–1950)
- Jonas Kabelka (1914–1986)
- Juozas Kačergius (1862–1943)
- Adolfas Karaška (1911–2000)
- Petras Karvelis (1897–1976)
- Vytautas Kašuba (1915–1997)
- Petras Katilius (1903–1995)
- Aurelijus Katkevičius (1962–2020)
- Juozas Kaukas (1863–1895)
- Petras Klimas (1891–1969)
- Petras Kriaučiūnas (1850–1916)
- Jurgis Krikščiūnas (1894–1947)
- Matas Krikščiūnas (1886–1947)
- Antanas Kriščiukaitis-Aišbė (1864–1933)
- Jonas Kriščiūnas (1888–1973)
- Antanas Kučinskas (1900–1988)
- Jurgis Kubilius (1875–1961)
- Justinas Kudirka (1893–1983)
- Vincas Kudirka (1858–1898)
- Justas Kuncaitis (1910–1983)
- Pranas Kuraitis (1883–1964)
- Jonas Kvederavičius (1923–2002)
- Vitas Labutis (1932–)
- Adomas Lastas (1887–1961)
- Petras Leonas (1864–1938)
- Juozas Liūdžius (1890–1960)
- Juozas Lozoraitis (1871–1920)
- Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902)
- Pranas Manelis (1907–1977)
- Jonas Gediminas Marčiukaitis (1932–2022)
- Pranas Mašiotas (1863–1940)
- Jurgis Matulaitis (1871–1927)
- Pranas Matulaitis (1876–1951)
- Stasys Matulaitis (1866–1956)
- Baltrus Matusevičius (1863–1910)
- Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880–1935)
- Antanas Milukas (1871–1943)
- Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967)
- Vitalis Mozūraitis (1953-
- Ledas Natkevičius (1893–1945)
- Jonas Naujokas (1872–1948)
- Antanas Nemura (1927-
- Salomėja Nėris (1904–1945)
- Viktoras Palys (1907–1987)
- Juozas Papečkys (1890–1942)
- Juozas Penčyla (1908–1979)
- Teofilis Petraitis (1896–1978)
- Vincas Pietaris (1850–1902)
- Kazimieras Prapuolenis (1858–1933)
- Kazys Puida (1883–1945)
- Petras Radzvickas (1864–1931)
- Antanas Radušis (1848–1918)
- Vincas Ramonas (1905–1985)
- Stasys Raštikis (1896–1985)
- Kazimieras Rėklaitis (1887–1967)
- Algirdas Sabaliauskas (1929–2016)
- Martynas Sederavičius (1829–1907)
- Bronius Sidaravičius (1897–1969)
- Edmundas Simanaitis (1929–2017)
- Saulius Skvernelis (g. 1970 m.)
- Juozapas Stakauskas (1900–1972)
- Juozas Stanaitis (1865–1925)
- Zigmas Starkus (1892–1944)
- Jonas Staugaitis (1868–1952)
- Justinas Staugaitis (1866–1943)
- Matas Šalčius (1890–1940)
- Petras Šalčius (1893–1958)
- Vincas Šlekys (1870–1946)
- Antanas Šmulkštys (1886–1951)
- Jonas Totoraitis (1872–1941)
- Valdas Tumelis (1962–)
- Kazimieras Urbonavičius (1874–1952)
- Pranas Vaičaitis (1876–1901)
- Jonas Vailokaitis (1886–1944)
- Juozas Vailokaitis (1880–1953)
- Jonas Valaitis (1888–1984)
- Antanas Venclova (1906–1971)
- Pijus Velioniškis (1849–1931)
- Jonas Zigmas Venskevičius (1909–1992)
- Antanas Vilkutaitis-Keturakis (1864–1903)
- Eduardas Viskanta (1902–2002)
- Angelė Vyšniauskaitė (1919–2006)
- Petras Vitkauskas (1874–1924)
- Jonas Vizbaras-Sūduvas (1915–2001)
- Tomas Žičkus-Žičkauskas (1844–1929)
- Aleksandras Žilinskas (1885–1942)
- Tomas Ferdinandas Žilinskas (1840–1925)
- Jonas Žilius (1870–1932)
- Vincas Žilionis (1905–1964)
- Silvestras Žukauskas (1861–1937)
- Vytautas Žukauskas (1940–
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rygiškiečiai – mokslo, meno ir kultūros veikėjai (sud. Vincas Peckus). – Marijampolė: TeleSATpressa, 2008. – 399 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-607-56-4