Juodoji mamba
| Dendroaspis polylepsis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Juodoji mamba (Dendroaspis polylepsis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Juodoji mamba (Dendroaspis polylepsis) – viena nuodingiausių pasaulio gyvačių. Paplitusi Afrikoje, daugiausiai krūmynais apaugusioje savanoje ar tiesiog krūmynuose.
Ilgis iki 4,3 m[1]. Tai viena iš didžiausių nuodingųjų gyvačių pasaulyje. Suaugusių individų viršutinė kūno dalis tamsiai ruda arba juoda, apatinė – šviesiai ruda arba pilkšvai balta. Jauni individai žali. Gyvena krūmynuose, medžių išvartose, tačiau medžiuose gyventi prisitaikiusi prastai. Neretai įsikuria žmonių būstuose, kur ieško graužikų. Juda labai gretai, iki 19,5 km/h. Pasiruošusi kirsti juodoji mamba suploja kaklą, garsiai šnypščia, rodo juodos spalvos burną. Minta graužikais, smulkiais ropliais, smulkiais paukščiais, varliagyviais. Išgyvena iki 12 metų.
Juodosios mambos nuoduose gausu bioaktyvių neurotoksinų ir kardiotoksinų, tarp jų ir kalciseptino. Vienu juodosios mambos įkandimu į organizmą patenka 400 mg nuodų, o mirtina dozė suaugusiam žmogui yra 10 – 15 mg. Po įgėlimo pajuntamas galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, burnos ertmės ir galūnių dilgčiojimas, pojūčių sutrikimai. Nesuteikus pagalbos vėliau pasireiškia konvulsijos, širdies, kvėpavimo sustojimas, koma, galiausiai – mirtis. Tuojau po įkandimo nepaveikus organizmo priešnuodžiais – mirtingumas 99 %[2]. Paprastai mirtis ištinka per 30 – 60 minučių.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
