Savana
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Savana (reikšmės).
Savana – subekvatorinių platumų geografinė zona.
Vyrauja varpinės žolės su pavieniais medžiais ir krūmais. Augalai prisitaikę pakelti ilgai trunkančią sausrą: lapai šiurkštūs, labai nuleisti arba virtę dygliais, medžių kamienai padengti stora žieve. Varpinės žolės aukštos (3-5 m). Medžiai neaukšti, šakotais kamienais ir skėtiškomis lajomis (skėtinės akacijos). Kai kurie medžiai kamienuose kaupia vandenį (baobabai, buteliniai medžiai ir kt.). Savanos ypač būdingos Afrikai, didelius plotus užima Pietų Amerikoje, Indijoje ir Australijos tropinėse platumose.
Savanų tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarp pusiaujo ir atogražų klimato juostų plyti subekvatorinės klimato juostos. Gamtoje irgi yra perėjimas tarp drėgnųjų pusiaujo miškų ir dykumų. Toje pereinamojoje juostoje plyti savanos. Tačiau savanos taip pat yra kelių rūšių. Yra drėgnosios savanos, sausosios savanos ir dygliuotosios savanos. Jos yra skirstomos pagal tai kiek mėnesių trunka drėgnasis ir sausasis metų laikai ir kaip jos nutolusios nuo pusiaujo.
Drėgnoji savana yra panaši į mišką. Sausasis laikotarpis ten trunka nuo 3 – 6 mėn. Kritulių per metus 1100–1500 mm. Augalija: žolė, kurios aukštis siekia 2 m, retos giraitės, įvairių rūšių palmės. Dauguma medžių sausuoju laikotarpiu nemeta lapų. Šioje savanoje gyvenantys žmonės per metus išaugina net du derlius, taigi žemė yra palanki žemdirbystei. Auginama: kukurūzai, ryžiai, soros, manijokai, medvilnė, žemės riešutai.
Sausoji savana išsiskiria tuo, kad palei upes auga galeriniai miškai, kurie neišdžiūna net per sausąjį laikotarpį, kuris čia trunka apie pusę metų. Žolė ten nėra tokia aukšta kaip drėgnojoje savanoje ir jos nėra tiek daug. Medžiai žemi, o jų lapai maži ir siauri, kad apsaugotų medžius nuo išdžiūvimo. Svarbiausi šių savanų medžiai yra akacijos ir baobabai. Akacijos turi tankų skėčio pavidalo vainiką, kuris meta šešėlį ir apsaugo žemę nuo išdžiūvimo. Baobabas turi storą kamieną, kuriame kaupia vandenį. Kritulių per metus: 600–1100 mm. Sausasis laikotarpis trunka 6–8 mėn.
Dygliuotoji savana yra panaši į dykumą. Šioje savanoje sausasis laikotarpis trunka iki 10 mėn. Vyrauja dygliuoti krūmai, šiurkšti aukšta žolė. Šios savanos dirvožemis yra raudonos spalvos. Negausiai augantys medžiai beveik visus metus būna be lapų. Kritulių iškrinta nedaug, todėl upės vandenį neša tik kelis mėnesius per metus. Kadangi žemdirbystei nėra sąlygų, todėl ten ypač plačiai paplitusi klajoklinė gyvulininkystė. Iš kitų geografinių zonų savanos išsiskiria gyvūnų gausa. Savanų gyvūnai puikiai prisitaikę prie aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, žirafos ir drambliai gali skabyti lapus nuo pačių medžių viršūnių. Nuo plėšrūnų augalėdžius saugo kailio spalva ir greitis. Per ilgą laiką savanų gyvūnai prisitaikė prie sausojo laikotarpio. Mažesni gyviai užmiega, o didesni migruoja. Niekur kitur žemėje nėra tiek daug vienu metu migruojančių gyvūnų. Kritulių per metus: 200–600 mm. Sausasis laikotarpis 8–10 mėn.
