Kašmyrai

Kašmyrai
Kašmyrų brahmanai (XIX a. pab.)
Gyventojų skaičius	~7,1 mln.
Populiacija šalyse	Indija: 6,797 mln. Pakistanas: 0,35 mln.
Kalba (-os)	kašmyrų
Religijos	islamas, hinduizmas
Giminingos etninės grupės	khojai, šinai, pašajai, kalašai ir kt. dardai

Vikiteka:	Kašmyrai

Kašmyrai (kitaip kašmyriai, kašmyriečiai, sav. کٲشُر لُکھ / कॉशुर लुख = Kouśur lukh) – Pietų Azijos tauta, gyvenanti daugiausia Kašmyre. Dabar gyvena padalinti tarp Indijos (Džamu ir Kašmyras) bei Pakistano (Laisvasis Kašmyras). Populiacija – virš 7,1 mln^[1]^[2]. žmonių. Kašmyrų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms, atskiram indoiranėnų kalbų pogrupiui (dardų kalboms). Naudoja daugiausia arabų raštą, taip pat devanagari. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai-sunitai, yra hinduistų.

Kašmyras nuo seno garsėjo kaip itin išvystyto hinduizmo kraštas. Kašmyro brahmanai laikomi pačiu aukščiausiu Indijos brahmanų sluoksniu. XIII a. čia pradėti vedų tekstų vertimai. Nuo XIV a. atsirado kašmyrų literatūra, užrašoma šarados raštu. XVI–XVIII a. Kašmyrą užkariavus Irano, Afganistano, Vidurinės Azijos musulmoniškoms dinastijoms, dauguma kašmyrų atversti į islamą, persimaišė su kitomis musulmonų tautomis. 1947 m. sudarius Džamu ir Kašmyro valstiją prasidėjo tautinė santalka, tuo pačiu išaugus prieštaroms tarp kašmyrų musulmonų ir hinduistų bei prisidėjus Pakistano ir Indijos nesantaikai, kilo Kašmyro karas.

Verčiasi daugiausia ariamąja žemdirbyste (ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, medvilnė, šafranas, aliejiniai augalai, vaismedžiai, daržovės, gėlės) ir gyvulininkyste (augina daugiausia avis, iš kurių kerpa kašmyro vilną). Amatai: vilnonių šalių, kilimų audimas, papjė mašė, vario, emalio dirbinių gamyba, medžio raižyba.

Tradicinis kašmyrų būstas – dviejų arba trijų aukštų akmeninis, plytinis arba medinis namas. Pirmame aukšte laikomi gyvuliai, rakandai, antras – gyvenamasis. Stogas aukštas, daromas iš čerpių, šiaudų, malksnų.

Apranga – balachonas-burka (moterų musulmonių), ilgi marškiniai, chalatas (pchirenas), kelnės (vyrų – paidžama, moterų – šalvarai). Musulmonai nešioja tiubiteikas, hinduistai – apvalias kepures. Moterys galvą dengia apvaliomis kepurėlėmis, šaliu arba sario kraštu. Hinduisčių rūbai išsiuvinėti, siauri.^[3]