Formulė 1

Formulė 1
Kategorija	Atvirų ratų automobiliai
Šalys/regionas	tarptautinis
Pirmas sezonas	1950 m.
Komandų sk.	10
Lenktynininkų sk.	20
Varikliai	Ferrari, Mercedes-Benz, Renault, Honda
Čempionas	Max Verstappen
Komanda čemp.	Red Bull
Oficiali svetainė	www.formula1.com
Dabartinis sezonas

Vikisritis: Formulė 1

Formulė 1 (oficialus pavadinimas – FIA Formulės Vienas pasaulio čempionatas, sutrumpintai – F1) – kasmet vykstantis autosporto lenktynių turnyras, sankcionuotas FIA. Tai yra aukščiausios klasės FIA organizuojamas atvirų automobilių čempionatas. Sezoną sudaro nustatytas skaičius lenktynių, vadinamų Grand Prix specialiai joms pritaikytose trasose.

Labiausiai nusipelnęs F1 pilotas, pasiekęs daugumą rekordų – vokietis Michaelis Šumacheris. Tarp komandų išsiskiria italų „Ferrari“ – vienintelė, lenktyniaujanti nuo pat pirmojo 1950 m. sezono).

Dabartinė (2022 m.) F1 čempionė yra „Red Bull“ ekipa, o lenktynininkų įskaitą antrą kartą iš eilės laimėjo Maksas Verstapenas.^[1]

Formulės 1 automobiliai kartais vaizdžiai vadinami bolidais. Tai ne automobilinis terminas (žr. bolidas), daugumoje pasaulio kalbų juo Formulės 1 automobiliai nevadinami.

Formulės 1 istorijos ištakos prasideda nuo Europos Grand Prix čempionato, kuris buvo rengiamas nuo trečiojo XX a. dešimtmečio. Po II pasaulinio karo 1946 m. buvo parengtos bendros Formulės 1 taisyklės, kurios leido po kelerių metų 1950 m. surengti pirmąjį Formulės 1 čempionatą. Būtent taip pavadintas čempionatas reiškė patį konkurencingiausią ir pažangiausią FIA rengiamą čempionatą.

Pirmąjį 1950 m. sezono čempionatą laimėjo italas Džiuzepė Farina su „Alfa Romeo“, kai jis sugebėjo nugalėti savo komandos draugą Chaną Manuelį Fanchiją. Pastarasis čempionatą laimėjo 1951, 1954, 1955, 1956 ir 1957 m. Porą kartų Fanchijas pralaimėjo Albertui Askariui su „Ferrari“. Taip pat tuo metu puikiai lenktyniavo ir Stirlingas Mosas, tačiau jam niekaip nesisekė laimėti čempionato. Iki šiol jis vadinamas geriausiu pilotu, niekad nelaimėjusiu Formulės 1 čempionato. Tuo tarpu Fanchijas ilgą laiką buvo laikomas geriausiu Formulės 1 pilotu. Šiuo periodu čempionatus laimėjo komandos, remiamos didžiųjų automobilių gamintojų – „Ferrari“, „Maserati“, „Alfa Romeo“ ir „Mercedes-Benz“.

Pirmoji komanda, iškovojusi konstruktorių taurę (įsteigtą 1958 m.) – „Vanwall“.

Pirmasis didesnis technologijų patobulinimas įvyko 7-jame dešimtmetyje. „Cooper“ kompanija pristatė savo F-1 automobilius, kuriuose varikliai buvo montuojami automobilio viduryje. 1961 m. sezone visi F-1 automobiliai perėjo prie tokių technologijų. Kitais metais „Lotus“ komanda pristatė automobilį su aliuminine pakaba ir smailėjančiu galu. Tai buvo vienas didžiausių patobulinimų nuo variklių vietos pakeitimo. 1968 m. sezone ta pati kompanija ant savo automobilių patalpino „Imperial Tobacco“ reklamą ir taip pradėjo Formulės 1 komercializacijos procesą.

1970-ųjų pradžioje Bernis Eklstonas pertvarkė Formulės 1 valdymą. Jis į Formulę 1 investavo daug savo pinigų, vėliau iš jos gavo pajamų. 1971 m. jis įsigijo „Brabham“ komandą ir tapo Formulės 1 konstruktorių asociacijos nariu, o 1978 m. jos prezidentu.

1979 m. kilo didelis dviejų svarbių organizacijų – FOCA (Formulės 1 konstruktorių asociacijos) ir FISA (tarptautinės automobilių sporto federacijos). Dėl to buvo atšauktos kelios lenktynės, o padangų gamintoja „Goodyear“ pagrasino paliksianti Formulės 1 čempionatą, jei konfliktas nebus išspręstas.

1981 m. sausio 19 d. Eklstonas suorganizavo abiejų šalių susitikimą Paryžiuje Konkordo rūmuose. Po beveik 13 valandų trukusių derybų buvo pasirašyta pirmoji Konkordo sutartis. Ji garantavo techninį čempionato stabilumą, įvairius finansinius, politinius klausimus, taisyklių stabilumą, komandų lenktyniavimą lenktynėse ir pan.

„Ferrari“, „McLaren“, „Renault“ (buvusi „Benetton“) ir „Williams“ ekipos, vadinamasis „Didysis ketvertas“, laimėjo visas lenktynes 1984 m. sezone. Nuo 1990 m. sezono prasidėjo milžiniškas Formulės 1 technologijų kilimas, tuo pačiu pasidarė labai brangu dalyvauti čempionate. Nuo tų metų net 28 komandos pasitraukė iš Formulės 1. Tai paskatino buvusį „Jordan“ ekipos savininką Edį Džordaną pasakyti, jog privačių ekipų laikai jau baigėsi.

Michaelis Šumacheris ir „Ferrari“ laimėjo penkis pilotų ir keturis komandinius čempionatus tarp 1999 m. ir 2004 m. sezonų. M. Šumacheris pagerino daug rekordų ir pasiekimų.

M. Šumacherio era baigėsi 2005 m. rugsėjo 25 d., kai naujuoju ir jauniausiu čempionu tapo Fernandas Alonsas. Tą patį su „Renault“ ispanas pakartojo kitąmet. Nors likus porai lenktynių iki sezono pabaigos vokietis sugebėjo panaikinti deficitą iki ispano, Japonijos GP patirtas variklio gedimas (vos antras pasitraukimas sezone) visiškai sumažino šansus Michaeliui kovoti su Fernandu dėl čempiono titulo. M. Šumacheris pasitraukė iš Formulės 1 po 2006 m. sezono (po 16 metų Formulėje 1), o F. Alonsas antrą kartą iš eilės tapo Formulės 1 čempionu.

2007 m. sezone į pergalių kelią sugrįžo britų „McLaren“ ekipa. Tą sezoną jos sudėtyje atsirado naujasis čempionas F. Alonsas ir Formulės 1 naujokas – britas Luisas Hamiltonas. Jis nustebino savo rezultatais – pirmose savo 9-iose lenktynėse jis užkopė ant podiumo. Sezonui įsibėgėjus F. Alonso santykiai su komanda paaštrėjo – matyt, kaip esamas čempionas, jis prieš naujoką reikalavo išskirtinių teisių. Abu kolegos galėjo kovoti dėl čempiono titulo, tačiau L. Hamiltono klaida Kinijos GP ir gedimas Brazilijos GP į abiejų „McLaren“ lenktynininkų kovą leido įsivelti „Ferrari“ atstovavusiam suomiui Kimiui Reikenenui. Per dvi lenktynes suomis panaikino 17 taškų deficitą ir 1 tašku aplenkė abu „McLaren“ lenktynininkus kovoje dėl čempiono titulo.

„Scuderia Ferrari“ ekipa taip pat laimėjo konstruktorių taurę, kai „McLaren“ buvo diskvalifikuoti iš čempionato įskaitos dėl šnipinėjimo skandalo.

2008 m. sezone dėl čempionato trofėjų vėl kovojo „Ferrari“ ir „McLaren“ komandos. Šis sezonas buvo konkurencingesnis, nes trejas lenktynes sugebėjo laimėti kitos ekipos. Finalinėse lenktynėse Brazilijoje dėl čempiono titulo dramatiškai kovėsi Felipė Masa ir L. Hamiltonas. Nors lenktynes laimėjo brazilas, paskutiniame posūkyje L. Hamiltonas sugebėjo aplenkti Timą Gloką ir užėmęs penktąją vietą vos 1 taško persvara prieš brazilą tapti Formulės 1 čempionu. L. Hamiltonas tapo jauniausiu istorijoje Formulės 1 čempionu.

2009 m. sezonas tapo staigmena visiems. Dėl įtemptų kovų 2008 m. tiek „McLaren“, tiek Ferrari nesugebėjo paruošti naujoms taisyklėms pritaikytų, greitų automobilių. Situacija pasinaudojo dvi ekipos – „Red Bull Racing“ ir naujai sukurta (perpirkus iš Formulės 1 pasitraukusią „Honda“ ekipą) „Brawn GP“. Jos pasinaudojo naujų taisyklių ypatybėmis ir sezonui paruošė puikius automobilius.

Per pirmas 8 sezono lenktynes pergales dalijosi tik šios dvi ekipos. Tiesa, „Red Bull“ nugalėjo tik vieneriose iš jų. Visas septynias pirmų 8 sezono lenktynių „Brawn GP“ pergales pelnė britas Džensonas Batonas. Iš viso „Brawn GP“ komandos nariai (Dž. Batonas ir Rubensas Baričelas) pelnė 8 pergales ir 15 kartų lipo ant podiumo. Surinkusi 172 taškus „Brawn GP“ ekipa nesunkiai tapo čempione. Antroje vietoje liko „Red Bull“, kurios nariai (Sebastianas Fetelis ir Markas Vėberis) pelnę 6 pergales ir net 16 kartų lipę ant podiumo surinko 153,5 taškus. Dėl trečios vietos bendroje įskaitoje kovojo „McLaren“ ir „Ferrari“. Dėl sėkmingesnio antrojo lenktynininko Heikio Kovalaineno pasirodymo britų ekipa italus aplenkė vos 1 tašku. Ferrari sezono viduryje netikėtai kilo problemų ieškant antrojo piloto. Vengrijos kvalifikacijoje rimtą avariją patyrus F. Masai, Ferrari niekaip nerado tinkamos jo pamainos viso likusio sezono metu. Iš pradžių brazilą pakeitė ekipos lenktynininkas bandytojas Luka Badoeris, tačiau po kelių nesėkmingų lenktynių jį pakeitė „Force India“ atstovaujantis italas Džankarlas Fizikela. Tačiau ir jis per visas lenktynes taškų nepelnė. Tad italų ekipoje taškus pelnė tik K. Reikenenas.

61-as 2010 metų Formulės 1 sezonas prasidėjo nemažais pokyčiais – čempionė „Brawn GP“ buvo nupirkta firmos Mercedes ir pervadinta į „Mercedes GP“. Iš komandos į į „McLaren“ perėjus čempionui Dž. Batonui, Mercedes GP į Formulės 1 čempionatą sugrąžino Michaelį Šumacherį. Jo kolega buvo paskirtas kitas vokietis Nikas Rosbergas. Šiame sezone debiutavo kelios naujos ekipos – „Virgin Racing“, „Lotus Racing“ ir „Hispania Racing Team“.

Dėl čempionų titulų kovojo trys ekipos – „Red Bull“, „McLaren“ ir „Ferrari“. „Red Bull“ buvo stipresni, net 14 kartų nugalėjo kvalifikacijose. Titulą austrų ekipa laimėjo priešpaskutinėse lenktynėse Brazilijoje. Įnirtinga kova vyko dėl asmeninio čempiono titulo. Iki paskutinių sezono lenktynių Abu Dabyje teorinių galimybių tapti čempionu turėjo keturi lenktynininkai – S. Fetelis, F. Alonsas, M. Vėberis ir L. Hamiltonas. Pergalę pelnė ir jauniausiu Formulės 1 čempionu istorijoje (23 metai) tapo vokietis S. Fetelis.

2012 m. sezonas tapo įvairesnis už ankstesnius – pirmąkart F1 istorijoje pirmas 7 lenktynes nugalėjo 7 skirtingi lenktynininkai. Be to, sezone dalyvavo 6 F1 čempionai – Michaelis Šumacheris, Fernandas Alonsas, Kimis Reikenenas, Džensonas Batonas, Luisas Hamiltonas ir Sebastianas Fetelis.

Sezono pabaigoje dėl čempiono titulo kovojo S. Fetelis ir F. Alonsas. Finalinėse lenktynėse Brazilijoje 6 vietoje finišavęs vokietis išlaikė persvarą prieš F. Alonsą ir tapo jauniausiu triskart F-1 čempionu. Konstruktorių čempione trečią kartą iš eilės tapo austrų „Red Bull“.

2013 m. sezone tęsėsi „Red Bull“ ir S. Fetelio dominavimas. Vokietis per 19 lenktynių pelnė 13 pergalių, 9 iš jų iš eilės antroje sezono pusėje. Jis tapo jauniausiu keturiskart F1 čempionu. Antras likęs ispanas F. Alonsas pelnė tik 2 pergales bei finišavo 9 kartus ant podiumo. Po sezono su F1 atsisveikino australas Markas Vėberis.

Nuo 2014 m. sezono buvo pakeistos techninės ir sportinės taisyklės. Didžiausias pasikeitimas – nauji aplinkai draugiškesni ir taupesni 1,6 L turbo V6 varikliai.^[2] Be naujų variklių bus pakeista ir iki tol naudota KERS sistema – naujoji sistema leis pridėti 160 papildomų arklio galių 33 s laikotarpiui. Taip pat komandos galės naudoti papildomas elektronines stabdžių sistemas galiniams ratams dėl padidėjusios ERS energijos.

Prie šių naujovių didelę įtaką daro kuro sąnaudų lenktynėms ribojimas – 100 kg vienoms lenktynėms ir ribota 100 kg kuro srovė per valandą.

Naujos taisyklės labai padėjo iškilti naujai čempionato lyderei – „Mercedes“ ekipai. Komanda per 19 lenktynių pasiekė 16 pergalių, o čempionu tapo britas Luisas Hamiltonas.

2015 m. sezone ši komanda vėl pelnė 16 pergalių (kitas tris pasiekė Ferrari) ir antrą kartą iš eilės tapo čempione. L. Hamiltonas savo komandos draugą Niką Rosbergą aplenkė 59 taškais.

2016 m. sezone puikiai sekėsi N. Rosbergui, kuris pelnęs 9 pergales pirmą kartą karjeroje tapo čempionu. Po šio sezono vokietis pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių. 2016 m. paskutinis sezonas šiame sporte buvo britui Džensonui Batonui.

2017 m. sezone vėl nesustabdoma buvo „Mercedes“ ekipa, nesunkiai tapusi 4 kartą čempione. Asmeninį čempiono titulą pelnė britas L. Hamiltonas, kuriam taip pat tai buvo 4 čempiono titulas. Jis sezono metu pelnė 9 pergales. Antroje vietoje liko S. Fetelis iš „Ferrari“, atsilikęs 46 taškais.

2018 m. sezone dėl titulo kovojo „Mercedes“ ir „Ferrari“ komandos. L. Hamiltonas čempionu tapo 5-tą kartą karjeroje, o jo komanda sėkmingai apgynė čempionų titulą.

2019 m. sezone toliau dominavo „Mercedes“ ekipa su L. Hamiltonu. Britas pelnė 11 pergalių ir beveik 80 taškų aplenkė antroje vietoje likusį savo komandos draugą Valterį Botasą. Čempionams tai buvo 6-ti titulai iš eilės.

2020 m. sezonas, sutrikdytas COVID-19 pandemijos, buvo gerokai pakoreguotas, atšaukta daugelis numatytų lenktynių. Pirmosios lenktynės įvyko tik liepos 15 d. ir tai buvo vienas vėliausiai prasidėjusių sezonų Formulės 1 istorijoje, taip pat pirmą kartą Formulės 1 lenktynės vyko be žiūrovų.^[3]

Po 13-o etapo Italijoje „Mercedes“ užsitikrino septintąjį iš eilės čempionų titulą.^[4] Tuo tarpu L. Hamiltonas septintą čempiono titulą užsitikrino laimėjęs kitame etape Turkijoje.^[5]

2021 m. sezonas įnešė seniai nematytos konkurencijos tarp dviejų lenktynininkų – daugkartinio čempiono L. Hamiltono ir Makso Verstapeno iš Nyderlandų. Viso sezono metu šie du pilotai atkakliai kovo ir tik paskutinių lenktynių Abu Dabyje metu, paskutiniame rate aplenkęs anglą pirmą kartą čempionu tapo M. Ferstapenas. Jis per sezoną laimėjo 10 lenktynių, o L. Hamiltonas triumfavo 8 kartus. M. Ferstapenas tapo pirmuoju Formulės 1 čempionu iš Nyderlandų.^[6]

Tuo tarpu Mercedes komanda 8 kartą iš eilės tapo čempione, surinkusi 613,5 taško.^[7]

2021 m. čempiono titulą M. Ferstapenas nesunkiai apgynė ir 2022 m., pelnęs rekordinį pergalių skaičių sezone – 14.^[8] Šiais metais olandas buvo išrinktas Laureus pasaulio metų sportininku.^[9]

Tuo tarpu iki tol buvusį „Mercedes“ komandos dominavimą sustabdė olando atstovaujama „Red Bull Racing“ komanda, tapusi 2022 m. konstruktorių įskaitos čempione.^[10]

Kiekvieną sezoną sudaro nustatytas skaičius etapų, vadinamų Grand Prix. Sezono pabaigoje čempionais asmeninėje ir komandinėje įskaitose nugalėtojais tampa daugiausiai taškų surinkę pilotai bei komandos. Iki 2010 m. sezono buvo nusistovėjusi taškų skaičiavimo sistema, kuomet nugalėjęs pilotas gauna 10 taškų, antroji vieta vertinama 8, trečioji 6, ketvirtoji 5, penktoji 4, šeštoji 3, septintoji 2 ir aštuntoji 1 tašku. Tačiau 2009 m. gruodžio 10 d. Formulės 1 komisija patvirtino naują taškų skyrimo tvarką, nes sezone startavo net 13 ekipų. Taškai skiriami pirmiems 10 finišavusiems lenktynininkams – 1 vieta – 25 taškai, 2 vieta – 18, 3 vieta – 15, 4 vieta – 12, 5 vieta – 10, 6 vieta – 8, 7 vieta – 6, 8 vieta – 4, 9 vieta – 2, 10 vieta – 1.^[11]

Komandą sudaro du pilotai; nuo 2010 m. sezono lenktynėse dalyvauja dvylika komandų. Lenktynėse pilotai startuoja pagal kvalifikacinėse varžybose parodytus rezultatus^[12].

2014 m. sezono paskutinėse lenktynėse gauti taškai buvo dvigubinami, taigi už pergalę lenktynininkas gaudavo 50 taškų,^[13] tačiau po šio sezono ši taisyklė buvo panaikinta.

Prieš 2019 m. sezono pradžią buvo paskelbta, kad nuo šiol greičiausią ratą pasiekęs pilotas gaus 1 įskaitinį tašką. Šis taškas bus skiriamas, jei lenktynininkas finišą pasieks pirmame dešimtuke. Tai buvo pirmas kartas nuo 1959 m. sezono, kai taikoma tokia taisyklė.^[14]

Laisvosios treniruotės suskirstytos į tris sesijas. Pirmosios dvi vyksta penktadienį (išskyrus Monako etapą, kuomet treniruotės vyksta ketvirtadienį), o trečioji – šeštadienį, prieš kvalifikaciją. Treniruočių metu pilotai susipažįsta su trasa, komandos parengia automobilį lenktynėms.

Kvalifikacinės varžybos nustato lenktynininkų starto pozicijas lenktynėse. Jų laimėtojas laimi pole poziciją. Kvalifikacija vyksta šeštadienį.

• Pirmoji sesija. Trunka 18 minučių. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori su bet kokiu kuro kiekiu. Paprastai lyderiai stengiasi išvažiuoti į trasą sesijos pabaigoje, tuo tarpu vidutiniokai bei autsaideriai stengiasi apvažiuoti kuo daugiau ratų. Sesijos pabaigoje penki lėčiausi pilotai priversti pasitraukti ir lenktynėse užima 15-20 vietas imtinai, o pirmieji penkiolika lenktynininkų patenka į antrąją dalį.
• 7 minučių pertrauka
• Antroji sesija. Trunka 15 minučių. Dalyvauja šešiolika greičiausių pilotų. Vėlgi nėra ribojamas ratų skaičius bei neatsižvelgiama į kuro kiekį. Penki lėčiausi pilotai sesijos pabaigoje pasidalina 11-15 vietas imtinai, dešimt greičiausiųjų patenka į paskutinę kvalifikacijos dalį.
• 8 minučių pertrauka
• Trečioji sesija. Trunka 12 minučių. Paskutinėje sesijoje dalyvauja dešimt greičiausių pilotų. Čia pilotai startuoja su tam tikru kuro kiekiu, kuris, pasibaigus kvalifikacijai, nebegalės būti pakeistas komandos noru – lenktynes pilotai pradės bakuose turėdami tiek kuro, kiek jo liks pasibaigus kvalifikacijai. Pilotai gali įveikti tiek ratų, kiek nori. Greičiausias pilotas iškovoja Pole poziciją, likę lenktynininkai pasidalina pozicijas starto dešimtuke. Nuo 2014 m. sezono trečiajai kvalifikacijos daliai yra skiriamos papildomos padangos, su kuriomis lenktynininkai važiuoja tik šios kvalifikacijos dalyje. Lenktynėse jie turi startuoti su antroje dalyje naudotomis padangomis.^[15] Nuo 2022 metų, pilotai gali startuoti lenktynėse su bet kokiom padangom.

Pasibaigus kvalifikacijai, visi automobiliai atvyksta į uždarą parką, vadinamą Parc fermé, kuriame lieka iki lenktynių. Mechanikams neleidžiama reguliuoti automobilio, tiesa, galimi sparnų atakos kampų, oro slėgio padangose ir kiti smulkūs pakeitimai. Teisėjams paskelbus apie oro sąlygų pasikeitimą, leidžiama pakeisti padangas^[16].

Prieš pat 2016 m. sezono pradžią FIA patvirtino naują kvalifikacijos formatą, pagal kurį kas 90 sekundžių tam tikru metu pasitraukia po vieną lėčiausią sportininką. Šis formatas buvo išbandytas pirmose dvejose lenktynėse, tačiau pasipriešinus visoms komandoms, prieš Kinijos GP buvo grįžta prie senosios kvalifikacijos tvarkos.^[17]

Visos lenktynės vyksta sekmadieniais. Dažniausiai prasideda 14:00 val. vietos laiku, bet etapams už Europos ribų pasitaiko išimčių. Jų startas nukeliamas vėlesniam, Europos žiūrovams patogesniam laikui.

Lenktynių distanciją sudaro tam tikras ratų skaičius, kuris sudaro daugiau nei 305 km, tačiau Monako trasoje dėl ypač mažo vidutinio greičio lenktynės tęsiasi 78 ratus (apie 260 km). Lenktynės taip pat negali užsitęsti daugiau kaip 2 val. (kartu su sustabdymu). Susikloščius tokiai situacijai, lenktynės stabdomos. Jei per šį laiką pilotai nespėjo įveikti 75 % numatytos distancijos, jie gauna tik pusę taškų normos (pvz., nugalėtojas tegauna 12,5 tšk.).

Iki lenktynių starto likus 30 min. pilotai gali išvažiuoti iš boksų ir užimti starto vietas. Pilotai taip pat gali apvažiuoti ratą ir vėl sugrįžti į boksus, jei pastebėjo gedimą, nusprendė pakeisti lenktynių strategiją ar pan. Likus 15 min. boksai uždaromi, o likus 10 min. starto rikiuotėje gali likti tik komandų mechanikai. Iki starto likus vienai minutei starto ir finišo tiesiojoje lieka tik automobiliai su užvestais varikliais. Likus penkiolikai sekundžių starto rikiuotėje negali būti žmonių. Už bet kurį pažeidimą pilotai gali būti nubausti nustūmimu į starto rikiuotės galą ar kita bausme^[18]. Užsidegus žaliems šviesoforo signalams pilotai pajuda į apšilimo ratą. Jo pabaigoje lenktynininkai vėl sustoja į savo vietas. Teisėjams įsitikinus, jog visi stovi savo vietose, uždegami penki raudoni šviesoforo signalai. Jiems užgesus rungtynės prasideda.

Lenktynės gali būti stabdomos, jei įvyksta rimta avarija, smarkiai pablogėja oro sąlygos ar atsiradus kitiems pavojams. Tokiu atveju rodomos raudonos vėliavos. Lenktynės taip pat gali būti pristabdytos į trasą išvažiavus saugos automobiliui (angl. safety car), tačiau esant tokiai situacijai lenktynių laikas bei distancija toliau skaičiuojasi. Trasoje esant saugos automobiliui pilotai negali vienas kito lenkti, o lenktynių tempą diktuoja saugos automobilis.

Per lenktynes komandos keičia padangas, tvarko pažeidimus ar gedimus aptarnavimo zonoje, vadinamuose boksuose. Jų zonoje greitis ribojamas iki 80 km/val arba 60 km/h, priklausomai nuo trasos.^[19] Sustojimų boksuose metu lenktynininkai dažnai aplenkia vienas kitą, tad sustojimų kiekis, trukmė ir konkretus jų momentas turi didžiulę reikšmę pasirinktai komandinei strategijai.^[20] Iki 2009 m. sezono galo boksuose buvo leidžiamas kuro papildymas, nuo 2010 m. tai uždrausta.

Nuo 2021 m. sezono iš anksto parinktuose etapuose savaitgalio formatas būna pakeistas. Penktadienį vyksta viena treniruotė, o po jos kvalifikacija. Po šeštadienio treniruotės vyksta sprinto lenktynės (100 km lenktynės be privalomo sustojimo techninėje aptarnavimo zonoje). Šiose lenktynėse finišavę pirmose 8 vietose gauna taškus. Taip pat finišo tvarka sprinto lenktynėse nustato starto tvarką pagrindinėms sekmadienio lenktynėms.^[21]

Nuo 2023 m. sezono per metus vyksta 6 sprinto lenktynės.^[22]

F-1 lenktynių direktorius (nuo 2019 m. Michael Masi) yra atsakingas už pagrindinius lenktynių aspektus. Jis kiekviename etape rūpinasi komandų logistika, automobilių tikrinimu Parc fermé prieš lenktynes, tvirtinant FIA taisykles, reguliuojant starto šviesoforo šviesas. Kaip vienas vadovų, jis padeda spręsti įvairius komandų ir lenktynininkų nesutarimus. Lenktynių direktorius skiria įvairias nuobaudas lenktynių metu ar po jų.

Formulės 1 automobiliai privalo atitikti griežtas FIA numatytas taisykles. Kiekvieno etapo metu jie yra tikrinami FIA specialistų; esant net menkiausiems neatitikimams komandos privalo pritaikyti automobilius, kad šie atitiktų taisykles ir gali būti nubaustos už pažeidimus.

Abu komandos automobiliai privalo būti vienodi.

Automobilio pakabą komandos gaminasi pačios arba perka iš kito gamintojo.

Pakabos pagrindą sudaro anglies pluoštas; jis vertinamas dėl gero atsparumo smūgiams bei nedidelio svorio. Automobilio pagrindą sudaro vadinamasis monokokas – sudėtingos formos darinys, kurį sudaro piloto kabina, automobilio nosis, šoniniai skydai, variklio bei pavarų dėžės, sparnų tvirtinimo elementai. Prie monokoko tvirtinami visi už jo ribų esantys komponentai. Kokpito tvirtumą griežtai reguliuoja FIA – jis turi išlaikyti smūgio testus. Komandai modifikavus monokoką, testus privaloma pakartoti.

F1 automobilių variklius, kaip ir pakabas, komandos gaminasi pačios arba perka iš kitų gamintojų.

Komandos privalo naudoti keturtakčius 6-ių cilindrų vidaus degimo variklius, kurių darbinis tūris neviršija 1600 cm³. Variklio apsisukimai negali viršyti 15000 aps/min. Per vieną sezoną pilotas negali viršyti variklių limito, t. y. 3 variklių. Jei naudojamas variklis viršijantis limitą, pilotas baudžiamas 10-ies starto pozicijų nuobauda.

Pagrindinis straipsnis – Formulės 1 padangos.

Iki 2011 m. sezono Formulėje 1 visas komandas aptarnavo vienintelis padangų gamintojas, japonų firma „Bridgestone“. Į kiekvieną etapą „Bridgestone“ atveža po du padangų tipus (minkštesnį ir kietesnį). Taip pat pristatomos ir šlapiam orui skirtos padangos. Nuo 2009 m. sezono Formulėje 1 naudojamos „slick“ tipo padangos be griovelių. Minkštesnės sudėties padangų šonas yra nudažomas spalvota juosta, kad žiūrovai lengviau atskirtų, kokias padangas naudoja pilotas. Lenktynių metu kiekvienas pilotas turi bent kartą važiuoti abiem padangų tipais. Nuo 2011 m. sezono „Bridgestone“ kompaniją Formulėje 1 pakeitė italų gamintojas „Pirelli“.

2017 m. sezone „Pirelli“ pradėjo tiekti platesnes, didesnes ir patvaresnes padangas. Šiais veiksmais siekta padidinti automobilių greitį.

2018 m. sezonui italų gamintoja tieks net 9 skirtingo mišinių padangas (įskaitant ir lietaus padangas).^[23]

F1 automobiliuose yra daug elektroninių mazgų. Kiekvienas pilotas su komanda palaiko radijo ryšį, automobilis į boksus nuolat siunčia telemetrijos duomenis, elektronika valdo variklio nustatymus ir t. t. Nuo 2008 m. sezono smarkiai apribota elektronikos įtaka automobilio valdymui. Uždrausta traukos kontrolė (angl. traction control), stabdymas varikliu, o FIA kartu su „McLaren“ specialistais sukūrė standartinę elektronikos sistemą, kurią naudoja visos komandos. Taip pat uždrausta automatinė starto kontrolė.

F1 automobiliai turi 278 mm diametro ir 28 mm storio anglies pluošto stabdžių diskus, leidžiančius 300 km/val. greičiu lekiančiam automobiliui visiškai sustoti per 3,5 s. Tokio stabdymo metu pilotą veikia 6G perkrova. Stabdymo metu stabdžiai smarkiai įkaista – galima plika akimi įžiūrėti, kaip jie įkaista iki raudonumo. Stabdžius komandoms gamina trys gamintojai: „Whilst Hitco“, „Brembo“ ir „Carbon Industry“.

Po 1994 m. sezone Imolos trasoje vykusių lenktynių, kurių metu žuvo brazilas Ayrtonas Senna ir austras Rolandas Ratzenbergeris, smarkiai susirūpinta automobilių bei trasų saugumu – renovuoti kai kurie trasų posūkiai, platintos saugos zonos posūkiuose, atitolintos tribūnos. F1 automobilių saugumui taip pat taikomi nauji standartai. Automobilio monokokas privalo atlaikyti smūgio testą, piloto kabinos šonai turi apsaugoti piloto šalmą nuo šoninių smūgių, pats pilotas avarijos atveju turi per penkias sekundes išlipti iš automobilio. Automobilio ratus saugo lynai, kurie neleidžia po smūgio ratams nulėkti į tribūnas arba sužeisti paties piloto.

Formulėje 1 tam tikru laiku (kai įvyko didelė avarija, ant trasos yra automobilio nuolaužų ar kitų šiukšlių) į trasą išvažiuoja saugos automobilis. Jis važiuoja visų automobilių priekyje ir juos lydi tam tikru saugiu greičiu. Pagal taisykles niekas negali jo lenkti, išskyrus, kai trasa būna pakankamai saugi, saugos automobilį gali aplenkti ratu atsilikę sportininkai. Nuo 1996 m. sezono visoms lenktynėms saugos automobilius pristato Mercedes-Benz kompanija. 2010 m. vasario 26 d. Mercedes pristatė naują saugos automobilio versiją SLS AMG.^[24] Šis modelis tapo galingiausiu saugos automobiliu per visą sporto istoriją – jo 6,3 l V8 variklio galia sieks net 571 AG, o 100 km/val. greitį mašina pasieks vos per 3,8 sek. Į trasą išvažiavus saugos automobiliui bet kokie lenkimai ir važiavimai į techninio aptarnavimo zoną yra uždrausti. Tik visiems pilotams grįžus į savo vietas (susigrąžinus prarastus ratus) techninio aptarnavimo zona vėl atidaroma, tuomet į ją pilotai gali užvažiuoti. Likus ratui iki saugos automobilio pasitraukimo, jis užgesina oranžines šviesas ant savo stogo. Kirtus starto finišo liniją pilotai vėl gali lenktyniauti kaip įprastai. Saugos automobilį kiekvienose lenktynėse vairuoja buvęs DTM serijos lenktynininkas Berndas Mailėnderis.

2015 m. pradžioje buvo pristatytas naujas saugos automobilio modelis – juo tapo nuo 2014 m. gaminamas Mercedes-AMG GTS. Jis išvysto 503 AG, pasiekia maksimalų 310 km/val greitį.^[25]

Nuo 2015 m. sezono lenktynėse naudojama virtualaus saugos automobilio taisyklė – lenktynininkai tam tikrose trasos vietose privalo važiuoti tokiu greičiu, kuris nurodytas ekrane ant jų vairo.

2015 m. liepos 17 d. iš komos būsenos nepabudęs (dėl galvos traumų patirtų 2014 m. Japonijos Grand Prix) mirė prancūzas Jules Bianchi. Tai buvo pirmasis Formulės 1 lenktynininkas per 21 metus miręs dėl lenktynėse patirtų traumų.^[26]

Nuo 2018 m. sezono ant visų automobilių montuojamas Halo apsaugos lankas, kuris apsaugo lenktynininkų galvas nuo galimų smūgių ar pavojų.^[27]

Pagrindinis straipsnis – Formulės 1 trasos.

Formulės 1 varžybos vyksta tik F1 standartus atitinkančiose trasose. Keli čempionato etapai vyksta tam pritaikytose miesto gatvėse. Didelis dėmesys skiriamas saugumui, trasos taip pat turi būti tinkamo ilgio, neturėti pernelyg ilgų tiesiųjų ir pan., reikalinga aukštus reikalavimus atitinkanti infrastruktūra. Lenktynių savaitgalio metu trasą aplanko šimtas tūkstančių ar net daugiau sirgalių.

Pagrindinis straipsnis – Formulės 1 čempionas.

Iki 2016 m. už Formulės 1 populiarinimą bei rūpinimąsi visomis komercinėmis teisėmis buvo atsakinga Formulės 1 administracija (Formula One Group). Ši grupė priklauso Džersyje įsikūrusiai kompanijai „Delta Topco“ (70% komercinių teisių) ir JAV bankui JPMorgan Chase (kuris turi apie 20 % teisių). Likusios akcijos priklausė Bernie Ecclestone ir jo šeimai bei jų įkurtoms smulkioms finansinėms įmonėms.

Formulės 1 grupės dukterinės įmonės yra „Formula One Management“ (FOM), „Formula One Administration“ (FOA) ir „Formula One Licensing BV“.

2011 m. visas komercines teises Formulės 1 administracija perleido savo dukterinei įmonei „Formula One World Championship Ltd“ (FOWC). Ji derasi dėl kontraktų sąlygų su lenktynių rengėjais, organizuoja TV transliacijų kontraktus ir gauna visas licencijavimo pajamas iš Formulės 1 ženklų naudojimo. Tuo tarpu „Formula One Licensing BV“ (Nyderlanduose registruota kompanija) yra dukterinė „Formula One Group“ įmonė, kuri valdo visas teises susijusias su Formulės 1 ženklais – logotipu, žodžiais „Formula 1“, „Formula One“, „F1“ ir vaizdo klipu, pasirodančiu TV transliacijose prieš kiekvienas lenktynes.

Visas šias grupes valdo FOM kompanija. Būtent ji suformuoja sezono tvarkaraštį, apmoka komandoms tenkančią dalį (50 % nuo TV transliacijų pajamų) ir piniginius prizus po sezono. FOM taip pat aprūpina komandas visa reikiama įranga ir personalu joms keliaujant į lenktynes, vykstančias ne Europoje.^[28]

Formulės 1 komandos dėl visų gaunamų lėšų ir kitų klausimų su FIA ir FOTA pasirašo Konkordo sutartį. Dabar galiojanti sutartis buvo pasirašyta 2009 m.

Formulės 1 yra pelningas verslas. Televizijos perka Formulės 1 rodymo teises, o komandos gauna dalį šių pajamų bei uždirba iš reklamos ant automobilių.

Naujo autodromo statybos, kuriame gali vykti Formulės 1 varžybos, kainuoja šimtus milijonų JAV dolerių. Pastatyti laikiną gatvių trasą kainuoja žymiai mažiau. Tačiau autodrome galima rengti įvairias lenktynes ir renginius visus metus. Šanchajaus autodromo statybos kainavo 300 mln. dolerių^{[reikalingas šaltinis]}, Stambulo autodromas kainavo 150 mln. dolerių^{[reikalingas šaltinis]}. Ne visos trasos atsiperka – 2007 m. Australijos GP patyrė 32 milijonus JAV dolerių nuostolių.^{[reikalingas šaltinis]}

2007 m. kovą žurnalas „F1 Racing“ paskelbė kasmetinę Formulės 1 ekipų finansinę ataskaitą. Joje nurodyta, jog 2006 m. sezone visos ekipos kartu išleido 2,9 milijardo dolerių. Išlaidos pasiskirstė šitaip: Toyota – 418,5 milijono, Ferrari – 406,5 m., McLaren – 402 m., Honda – 380,5 m., BMW-Sauber – 355 m., Renault – 324 m., Red Bull – 252 m., Williams – 195,5 m., Midland F1/Spyker-MF1 – 120 m., Toro Rosso – 75 m., o Super Aguri 57 m.

2010 m. pabaigoje „McLaren“ paskelbė, kad 2009 metais jos pelnas siekė 50,1 milijoną svarų sterlingų. Prieš metus šis rodiklis siekė vos 5,9 milijonu svarų sterlingų. Papildomai prie pajamų iš rėmėjų padidėjo ir išmoka iš Bernio Ecclestono, kuris valdo komercines Formulės 1 teises. Dėka naujos „Concordo“ sutarties, premija padidėjo nuo 139 milijonų iki 175 milijonų svarų sterlingų už metus.^[29]

Po 2011 m. sezono paskirsčius Formulės 1 prizinį fondą komandoms, daugiausiai gavo „Scuderia Ferrari “– 104,6 mln. JAV dolerių. Čempione tapusi „Red Bull Racing“ ekipa gavo 93,1 mln. JAV dolerių, o McLaren – 84,8 mln. „Formulės-1“ prizinį fondą sudaro pajamos, gautos iš mokesčių už teisę rengti lenktynes, televizijos transliacijas bei reklamą trasose.^[30]

2012 m. intensyvėjo kalbos apie planus išplatinti akcijų biržose Formulės 1 akcijas. Visas sportas bankininkų vertinamas apie 10 milijardų JAV dolerių.^[31]

2016 m. rugsėjo 8 d. „Delta Topco“ kompaniją ir visas jos akcijas Formulės 1 valdyme už 4,4 milijardus JAV dolerių nusipirko JAV žiniasklaidos kompanija „Liberty Media“.^[32] 2017 m. sausio 23 d. buvo patvirtinta ir galutinis akcijų išpirkimas iš „Delta Topco“ už 8 milijardus JAV dolerių.^[33]

Buvęs komercijos direktorius Bernie Ecclestone buvo perkeltas į patarėjus. Jo vietą komercijos srityje perėmė Sean Bratches. Sportinės ir techninės Formulės 1 pusės vadovu tapo buvęs „Ferrari“ ir „Mercedes“ vadovas Ross Brawn. Naujuoju vykdomuoju direktoriumi tapo Chase Carey.^[34]

Formulės 1 lenktynės yra rodomos beveik visame pasaulyje, sutraukia didelę auditoriją. Pavyzdžiui, kiekvienas 2008 m. sezono lenktynes vidutiniškai žiūrėdavo po 600 milijonus žiūrovų visame pasaulyje.^[35] Bendras žiūrovų skaičius 2001 m. sezone sudarė 54 milijardus 200-uose šalių.^[36]

Pirmoji spalvota TV lenktynių transliacija įvyko 1967 m. sezone, Vokietijos GP metu. 2011 m. sezone lenktynių transliacijos pradėtos HD formatu.

2013 m. bendras šių lenktynių žiūrovų skaičius palyginus su 2012 m. sumažėjo 50 milijonų – iš viso lenktynes sezono metu stebėjo 450 milijonų žiūrovų.^[37]

2021 m. sezono duomenys parodė augančius Formulės 1 žiūrovų ir naudotojų socialiniuose tinkluose skaičius. Paskutines sezono lenktynes Abu Dabyje per TV stebėjo 108,7 milijonai žiūrovų (didžiausias žiūrovų skaičius per visą sezoną). Iš viso 2021 m. sezono lenktynės sutraukė 1,55 milijardo žiūrovų dėmesį.

Tarp visų 49,1 milijonų sekėjų Formulė 1 sulaukė didžiausio jų įsitraukimo tarp visų pagrindinių sporto organizacijų.^[38] Per šiuos metus vaizdo įrašų peržiūrų socialiniuose tinkluose skaičius pasiekė 7 milijardus, o bendras įsitraukimas – 1,5 milijardus.^[39]

• Oficialus Formulės 1 puslapis (anglų k.)
• Lietuvos Formulės 1 portalas F-1.LT
• Lietuvos Formulės 1 portalas f1news.lt