Everton FC

Everton

Pavadinimas	Everton Football Club
Pravardės	The Toffees, The Blues, The People's Club
Įkurtas	1878 m.
Stadionas	„Goodison Park“ stadionas, Liverpulis
Talpa	39 572
Lyga	Premier League (I)
2023–2024	15 vieta
Apranga namie Apranga svečiuose Trečioji apranga

Everton – Anglijos futbolo klubas iš Liverpulio. Vienas iš penkių sėkmingiausių Anglijos klubų, laimėjęs devynis kartus lygos čempionatą, penkias FA Taures ir vieną UEFA Taurių laimėtojų taurę.

Evertonas nuo pat įkūrimo žaidė „Anfield“ stadione, bet po nesutarimų su stadiono savininku persikėlė į „Goodison Park“ stadioną. Senąjį stadioną užėmė kita miesto komanda Liverpool FC, kuri susiformavo keturiolika metų vėliau (1892 m.).

1878 m. įkurtas klubas pradžioje buvo pavadintas „St. Domingo“ – pagal Šv. Dominyko medotistų parapijos pavadinimą – tačiau jau po metų buvo priimtas sprendimas keisti pavadinimą, nes klubo veikloje norėjo dalyvauti ir žmonės, nepriklausantys minėtai parapijai.^[1] 1879 m. klubas pagal vieną iš Liverpulio rajonų buvo pavadintas „Evertonu“, o pirmosiose rungtynėse įveikta „St. Peters“ komanda rezultatu 5–0.

„Evertonas“ tapo vienu iš Futbolo lygos steigėjų bei startavo debiutiniame 1888–89 m. sezone. Jau po 2 metų, 1890–91 m., klubas pirmą kartą laimėjo šalies pirmenybes, o 1906 m. – ir FA taurę. 1914–15 m. jie vėl laimėjo čempionų titulą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė sporto pirmenybių organizavimą. Iki 1919 m. čempionatai nebuvo rengiami, tik regioninės varžybos, kurių vienais iš nugalėtojų kartą tapo ir „Evertonas“ .

Atnaujinus šalies pirmenybių organizavimą, klubas keletą sezonų nepretendavo į aukštas vietas, tačiau 1927 m. tapo itin sėkmingi. Pagrindine to priežastimi tapo 1925 m. iš „Tranmere Rovers“ įsigytas puolėjas Dixie Dean, vėliau tapęs tikra „Evertono“ legenda. 1927–28 m. sezone per 39 rungtynes jis pelnė 60 įvarčių, pasiekdamas iki šiol nepagerintą pirmenybių rekordą, o klubas trečią kartą laimėjo šalies pirmenybes.^[2]

Nepaisant to, jau kitame sezone „Evertonas“ užėmė vos 18 vietą (tarp 22 komandų), o 1929–30 m. liko paskutiniai ir iškrito į žemesnįjį divizioną. Praleidę jame vieną sezoną, 1931–32 m. „Evertonas“ ne tik grįžo į stipriausiąją lygą, bet ir tapo jos nugalėtojais. 1933 m. klubas antrą kartą laimėjo FA taurę, o 1938–39 m. – penktąjį čempionų titulą.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui futbolo pirmenybių rengimas vėl nutrūko, o jas atnaujinus 1946 m. „Evertonas“ jau nebepretendavo į nugalėtojus. 1950–51 m. komanda antrą kartą iškrito žemesnę lygą. Čia klubas praleido 3 sezonus ir į aukščiausiąją lygą grįžo užėmę antrojoje lygoje 2 vietą ir žaidžia joje iki šiol.

Antrasis sėkmingas klubui laikotarpis prasidėjo 1961 m. treneriu tapus Harry Catterickui. Jau antrajame jo sezone 1962–63 m. komanda tapo čempionais, o 1966 m. laimėjo FA taurę. 1968 m. „Evertonas“ vėl pasiekė finalą, tačiau jame nusileido „West Bromwich Albion“ klubui. 1969–70 m. vėl buvo laimėtos šalies pirmenybės. Vėlesni sezonai nebebuvo tokie sėkmingi, komanda 3 sezonus iš eilės baigė turnyro lentelės antrojoje pusėje ir Harry Catterickas turėjo palikti postą. Kiek sėkmingesni buvo 1974–75 m., kai buvo užimta 4 vieta, ir 1977–78 m. (3 vieta).

1981 m. treneriu tapus Howardui Kendalllui, prasidėjo „Evertono“ pakilimas: 1984 m. laimėta FA taurė, 1984–85 m. ir 1986–87 m. – šalies pirmenybės (1985–86 m. užimta 2 vieta, į priekį praleidus tik „Liverpool FC“), o 1985 m. – UEFA Taurių laimėtojų taurė, finale įveikus Vienos „Rapid“ 3–1. Pusfinalio rungtynės, kuriose „Evertonas“ taip pat 3–1 (0–1 po 1 kėlinio) įveikė „Bayern“ komandą, dažnai vadinamos gražiausiomis „Goodison Park“ stadione vykusiomis varžybomis.

1985 m. „Evertonas“ buvo arti trečiojo titulą per vieną sezoną, tačiau FA taurės finale nusileido „Manchester United“.

Tais pačiais metais Briuselio „Heysel“ stadione įvykusi tragedija, kurios metu per UEFA čempionų taurės finalo varžybas „Liverpool“ klubo sirgalių sukeltus neramumus griuvo dalis stadiono konstrukcijų ir žuvo 39 žmonės, Anglijos klubams 5 metus buvo uždrausta dalyvauti Europos futbolo klubų turnyruose. Netekę galimybės žaisti tarptautinėje arenoje, komandą paliko dalis pagrindinių futbolininkų ir treneris Howardas Kendallas. 1989 m. „Evertonas“ dar pasiekė FA taurės finalą, tačiau jame po pratęsimo nusileido „Liverpool FC“ 3–2.

1992 m., įkūrus Premier League, „Evertonas“ buvo vienas jos steigėjų, tačiau komandai nesisekė rasti tinkamą strategą. 1990 m. į klubą grįžo Kendallas, tačiau ankstesnės sėkmės jam pasiekti nebepavyko. Vėliau jį pakeitė Mike Walkeris, šį – buvęs komandos žaidėjas Joe Royle, kuriam 1994–95 m. pavyko laimėti FA taurę. Šis titulas leido klubui po 10 metų pertraukos vėl rungtyniauti Europos futbolo turnyre, o 1995–96 m. pavyko užimti 6 vieta Premier League.

Vis dėlto sekantį sezoną „Evertonas“ baigė vos 15 vietoje ir Joe Royle paliko trenerio postą. Jį nesėkmingai mėgino pakeisti Dave Watsonas, o 1997 m. Howardas Kendallas trečią kartą tapo treneriu. Rezultatas buvo dar prastesnis – tik 17 vieta ir naujo trenerio Walterio Smitho, anksčiau vadovavusio „Rangers FC“, paskyrimas. Jam vadovaujant „Evertonas“ 3 sesonus baigė turnyro lentelės apačioje, tačiau 2002 m. kovą, iškilus grėsmei iškristi iš Premier League, Smithas buvo atleistas, į jo vietą paskiriant Deividą Mojesą. Komanda sezoną baigė 15 vietoje, o sekančiais metais pakilo iki 7 pozicijos – aukščiausios nuo 1996 m. 2004–05 m. „Evertonas“ užėmė 4 vietą ir gavo teisę rungtyniausti UEFA Čempionų lygos turnyre, tačiau nepateko į pagrindines varžybas, o netrukus iškrito ir iš UEFA taurės turnyro. 2007–09 m. komanda vėl rungtyniavo Europos turnyruose, o 2009 m. pasiekė FA taurės finalą, kuriame 1–2 nusileido „Chelsea FC“.

Deividas Mojesas treniravo „Evertoną“ iki 2013 m., kuomet pasibaigus sutarčiai persikėlė į „Manchester United“, o jo vietą užėmė ispanas Robertas Martinezas.^[3]

2014 m. vasario 1 d. namuose „Evertonas“ 2–1 įveikė „Aston Villa“. Tai buvo 300–oji klubo pergalė Premier League.^[4] Galutinėje rikiuotėje komanda užėmė 5 vietą ir garantavo vietą Europos lygos varžybose. Buvo surinkti 72 taškai – pirmą kartą nuo 1987–88 m. (tik tuomet už pergalę buvo skiriami 2 taškai).

2014 − 2015 m. sezone komanda dalyvavo Europos lygos varžybose, kur H grupėje užėmė 1 vietą (aplenkė VfL Wolfsburg, FC Krasnodar ir Lille OSC), eliminavo BSC Young Boys, tačiau 1/16 etape pralaimėjo FC Dynamo Kyiv. Romelu Lukaku su 8 pelnytais įvarčiais kartu su brazilu Allan buvo rezultatyviausi turnyro žaidėjai.

Komanda taip pat pasiekė Anglijos lygos taurės ir FA taurės pusfinalius, kuriuose pralaimėjo atitinkamai Manchester City FC ir Manchester United FC. Čempionate Evertonas liko tik 11−as, o dėl neišpildytų lūkesčių treneris R. Martinezas buvo atleistas iškart po pralaimėjimo FA taurėje.

Sezono pabaigoje klubo valdymą perėmė verslininkas Farhad Moshiri, kuris pažadėjo dideles investicijas į komandą bei naujojo stadiono statybas. Evertono treneriu tapo olandas Ronald Koeman, iki tol treniravęs Southampton FC, o komandai pavyko dar sezonui išsaugoti rezultatyviausią savo raidėją Romelu Lukaku, nors ir pats futbolininkas neslėpė noro rungtyniauti stipresnėje komandoje.

2015 − 2016 m. Evertonas finišavo 7 vietoje ir vėl iškovojo teisę rungtyniauti Europos lygos varžybose, o Lukaku su 25 įvarčiais rezultatyvumu lygoje nusileido tik Harry Kane.

Prieš 2016 − 2017 m. sezoną komanda tapo viena aktyviausių rinkos dalyvių, leidžianti didžiules sumas naujiems žaidėjams įsigyti. Buvo kelis kartus pagerinti transferų rekordai, o komandą papildė tokie futbolininkai kaip Jordan Pickford (30 mln. svarų sterlingų), Davy Klaassen (23,6 mln.), Michael Keane (30 mln.) ir Gylfi Sigurðsson (45 mln.). Tuo pačiu į Manchester United FC už 75 mln. buvo parduotas Romelu Lukaku, o kaip sandėrio dalis į Evertoną grįžo Wayne Rooney. Nepaisant didelių investicijų, sezono pradžia komandai susiklostė tragiškai ir po 9 turų ekipa atsidūrė iškritimo iš lygos zonoje. Spalio 23 d. buvo atleistas treneris Roland Koeman, tačiau laikinajam treneriui David Unsworth pasiekti geresnių rezultatų nepavyko, o komanda Europos taurės varžybose jau po 4 turų buvo prarado galimybę patekti į kitą etapą. Klubo vadovams niekaip nepavyko rasti naujo trenerio, kol galiausiai lapkričio 29 d. į pareigas buvo paskirtas buvęs šalies rinktinės strategas Sam Allardyce. Sezoną komanda baigė 8 vietoje ir nepateko į Europos turnyrus. Po sezono Sam Allardyce buvo atleistas, o į jo vietą nusamdytas Marco Silva.

Nepaisant tolimesnių didelių investicijų į komandos sudėtį, 2018-19 m. sezone klubas vėl užėmė 8 vietą, o 2019-20 m. sezone per pirmąsias 15 rungtynių buvo surinkta vos 14 taškų ir komanda atsidūrė 18 vietoje. Treneris Silva buvo atleistas gruodžio 5 d. po pralaimėjimo 5-2 Liverpool komandai (paskutinį kartą Mersisaido derbyje Evertono klubas 5 įvarčius buvo praleidęs 1982 m.). Vietoje jo komandai laikinai vadovauti buvo paskirtas buvęs jo asistentas ir ilgametis žaidėjas Duncan Ferguson.

2019 m. gruodžio 21 d. vyriausiuoju treneriu tapo italas Carlo Ancelotti, su kuriuo buvo pasirašyta 4,5 metų trukmės sutartis. Duncan Ferguson liko komandoje ir tapo Ancelotti asistentu. Klubas sezoną baigė 12 vietoje — žemiausioje nuo pat 2004 m.

Prieš naująjį sezoną komanda pasipildė keliais garsiais futbolininkais: Allanu bei James Rodriguez, kurie anksčiau buvo žaidę Ancelotti treniruotose komandose (attinkamai „S.S.C. Napoli“ bei „Real Madrid“) ir dabar išreiškė norą dar kartą su juo dirbti (Rodriguezą Madrido klubas netgi paleido nemokamai, kad nereikėtų mokėti gana didelės algos). Vis tik sezonas nesusiklostė ir komanda liko toli nuo Europinių turnyrų (10 vieta).

2021 m. vasarą treneris Ancelotti sulaukė „Real Madrid“ kvietimo grįžti treniruoti komandą, kurioje dirbo 2013–2015 m. Naujuoju „Evertono“ treneriu buvo paskirtas Rafael Benítez, kas sukėlė nemenką šurmulį sirgalių tarpe: Benitezas 2004–2010 m. treniravo „Liverpulį“ ir daugelio atmintyje įstrigo paniekinamai pavadinęs „Evertoną“ „mažu klubu“.^[5] Be to, jis tapo vos antruoju treneriu per visą istoriją, dirbusiu tiek „Liverpulyje“, tiek „Evertone“ (William Edward Barclay buvo „Evertono“ treneriu 1888–89 m., o 1892–96 m. treniravo „Liverpulį“^[6]). Komanda dėl galimų finansinių pažeidimų nebegalėjo investuoti didelių sumų į žaidėjus ir teko verstis ieškant laisvųjų agentų. Didžiausiu transferu vasaros etape tapo Demarai Gray įsigijimas iš „Bayer 04 Leverkusen“ už 1,7 mln svarų sterlingų). Negana to, prieš sezono pradžią Gylfi Sigurðsson sulaukė kaltinimų seksualiniais ryšiais su nepilnamete ir buvo suspenduotas visam sezonui, kol vyko tyrimas^[7].

Klube nuo pat pradžių prasidėjo trintis: Benitezas pardavė brazilą Bernardą, perleido Rodriguezą Kataro klubui „Al-Rayyan SC“, žiemos transferų lange vieną iš lyderių Lucas Digne pardavė į „Aston Villa“, kurį pakeitė Vitalijus Mykolenko. Nors klubas startavo 5 pergalėmis per 8 rungtynes, netrukus žaidimas ėmė strigti. 2022 m. sausio 16 d., kuomet Benitezas buvo atleistas (praėjus kelioms savaitėms po to, kai pardavė Digne), komanda buvo patyrusi 9 pralaimėjimus per 13 paskutiniųjų rungtynių. „Evertonas“ tuo metu balansavo ties iškritimo iš lygos riba ir trenerio pareigos buvo patikėtos buvusiam ilgamečiam Anglijos rinktinės saugui Frank Lampard. Komanda finišavo 16 vietoje, tik priešpaskutiniame ture užsitikrinusi išlikimą lygoje.

2023 m. žiemą treneris Dyche gavo kvietimą treniruotį šią ekipą. Treneris šiuo šansu pasinaudojo ir buvo oficialiai pristatytas klubo fanams - 2023 Sausio 30-tą dieną.

Pagrindinis straipsnis – Goodison Park.

Pradžioje „Evertonas“ rungtyniavo pietrytinėje Stanley parko pusėje, čia įvyko pirmosios klubo varžybos 1879 m. 1882 m. J. Cruittas išnuomojo klubui žemės sklypą Priory Road, kuriame šie rungtyniavo iki 1884 m. ir buvo priversti išsikraustyti kada šeimininkui pabodo didelės žmonių minios, besirenkančios stebėti varžybų.^[8] Klubas persikėlė į netoliese naujai pastatytą Anfield stadioną Anfield Road, kuriame tilpo 8000 žiūrovų. 1892 m. kilo nesutarimai tarp stadiono savininko Johno Orello ir „Evertono“ vadovo Džono Holdingo. Orellui siekiant susigrąžinti Anfield Road žemę, Holdingas pasiūlė įkurti kompaniją „Everton F.C. and Athletic Grounds Ltd, kuri ją nupirktų, tačiau tam pasipriešino kiti komiteto nariai, apkaltinę Holdingą siekimu pasipelnyti iš klubo. Kovo mėnesio klubo susirinkime Holdingo pasiūlymas buvo atmestas ir šis neteko posto. „Evertonas“ už 8 tūkstančius svarų sterlingų įsigijo sklypą Goodison parke, kur netrukus buvo pradėtas statyti stadionas (tarp Anfield ir Goodison Park stadionų yra vos 970 metrų^[9]). Naujojoje arenoje klubas rungtyniauja iki šiol, o Anfield stadionas tapo Holdingo naujai įkurtos komandos „Liverpool FC“ namais. Nuo tada šių dviejų komandų tarpusavio susitikimai, vėliau pavadinti Mersisaido derbiu, yra vieni svarbiausių Anglijos futbole.

1996 m. buvo pradėti svarstyti planai „Evertono“ klubui pastatyti naują stadioną, talpinantį 60000 žiūrovų. 2000 m. pasiūlytas variantas su 55000 vietų, tačiau klubas nebuvo pajėgus padengti pusę reikalingos sumos ir 2003 m. miestas šį pasiūlymą atmetė.^[10] Po metų svarstyta idėja Stanley parke pastatyti vieną didelį stadioną, kuriame galėtų rungtyniauti abi Liverpulio komandos, tačiau „Evertonui“ neturint galimybių padengti pusę statybos išlaidų, planai taip pat liko neįgyvendinti,^[11] o „Liverpool FC“ paskelbė apie planus statyti naują savo stadioną.^[12]

2006 m. klubas ėmė svarstyti naujus planus statyti stadioną Kirkbyje ir dėl šio varianto atliko gerbėjų apklausą. 59% apklaustųjų pasiūlymą palikti Goodison Park atmetė.

2017 m. sausį naujasis komandos savininkas Farhad Moshiri pristatė naujojo stadiono planus, pagal kuriuos jis turėtų iškilti Bramley − Moore dokuose iki 2022 m.

Rezervinė klubo komanda rungtyniauja Halton Stadium arenoje Vidnyje.

• 1878 m. – Saint Domingo FC
• 1879 m. – Everton FC

Anglijos varžybose laimėti trofėjai (2019-05-16 duomenys)
Varžybos	Pasiekimas	Kartai	Metai
Čempionatas	I vieta	9	1891, 1915, 1928, 1932, 1939, 1963, 1970, 1985, 1987
	II vieta	7	1890, 1892, 1902, 1905, 1909, 1912, 1986
	III vieta	7	1893, 1896, 1904, 1907, 1964, 1969, 1978
Taurė	Nugalėtojas	5	1906, 1933, 1966, 1984, 1995
	Finalininkas	8	1893, 1897, 1907, 1968, 1985, 1986, 1989, 2009
Lygos taurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	2	1977, 1984
Supertaurė	Nugalėtojas	9	1928, 1932, 1963, 1970, 1984, 1985, 1986, 1987, 1995
	Finalininkas	2	1933, 1966

• Anglijos II diviziono (dab. Futbolo lygos čempionatas) čempionas (1931 m.)

Metai Žaidėjas 2005–06 Mikel Arteta 2006–07 Mikel Arteta 2007–08 Joleon Lescott 2008–09 Phil Jagielka 2009–10 Steven Pienaar 2010–11 Leighton Baines 2011–12 John Heitinga 2012–13 Leighton Baines 2013–14 Séamus Coleman 2014–15 Phil Jagielka 2015–16 Gareth Barry 2016–17 Romelu Lukaku 2017-18 Jordan Pickford 2018-19 Lucas Digne 2019-20 Richarlison 2020-21 Dominic Calvert-Lewin 2021-22 Jordan Pickford

• Oficiali klubo svetainė
• facebook: Everton
• SOCCERWAY
• SOFASCORE
• Transfermarkt
• Globalsportsarchive

Ž • A • R Anglijos futbolo čempionatas – Premier League (2024–2025 m.) Premier League #2. Arsenal · Aston Villa · Bournemouth · Brentford · Brighton & Hove · Chelsea · Crystal Palace · Everton · Fulham · Ipswich Town · Leicester City · #3. Liverpool · #1. Manchester City · Manchester United · Newcastle · Nottingham Forest · Southampton · Tottenham Hotspur · West Ham · Wolverhampton Wanderers Football League Championship 24 komandos Anglijos Pirmoji futbolo lyga 24 komandos Anglijos Antroji futbolo lyga 24 komandos National League 24 komandos

Ž • A • R Anglijos futbolo sezonai 1871–1872 · 1872–1873 · 1873–1874 · 1874–1875 · 1875–1876 · 1876–1877 · 1877–1878 · 1878–1879 · 1879–1880 · 1880–1881 · 1881–1882 · 1882–1883 · 1883–1884 · 1884–1885 · 1885–1886 · 1886–1887 · 1887–1888 · 1888–1889 · 1889–1890 · 1890–1891 · 1891–1892 · 1892–1893 · 1893–1894 · 1894–1895 · 1895–1896 · 1896–1897 · 1897–1898 · 1898–1899 · 1899–1900 · 1900–1901 · 1901–1902 · 1902–1903 · 1903–1904 · 1904–1905 · 1905–1906 · 1906–1907 · 1907–1908 · 1908–1909 · 1909–1910 · 1910–1911 · 1911–1912 · 1912–1913 · 1913–1914 · 1914–1915 · 1915–1916 · 1916–1917 · 1917–1918 · 1918–1919 · 1919–1920 · 1920–1921 · 1921–1922 · 1922–1923 · 1923–1924 · 1924–1925 · 1925–1926 · 1926–1927 · 1927–1928 · 1928–1929 · 1929–1930 · 1930–1931 · 1931–1932 · 1932–1933 · 1933–1934 · 1934–1935 · 1935–1936 · 1936–1937 · 1937–1938 · 1938–1939 · 1939–1940 · 1940–1941 · 1941–1942 · 1942–1943 · 1943–1944 · 1944–1945 · 1945–1946 · 1946–1947 · 1947–1948 · 1948–1949 · 1949–1950 · 1950–1951 · 1951–1952 · 1952–1953 · 1953–1954 · 1954–1955 · 1955–1956 · 1956–1957 · 1957–1958 · 1958–1959 · 1959–1960 · 1960–1961 · 1961–1962 · 1962–1963 · 1963–1964 · 1964–1965 · 1965–1966 · 1966–1967 · 1967–1968 · 1968–1969 · 1969–1970 · 1970–1971 · 1971–1972 · 1972–1973 · 1973–1974 · 1974–1975 · 1975–1976 · 1976–1977 · 1977–1978 · 1978–1979 · 1979–1980 · 1980–1981 · 1981–1982 · 1982–1983 · 1983–1984 · 1984–1985 · 1985–1986 · 1986–1987 · 1987–1988 · 1988–1989 · 1989–1990 · 1990–1991 · 1991–1992 · 1992–1993 · 1993–1994 · 1994–1995 · 1995–1996 · 1996–1997 · 1997–1998 · 1998–1999 · 1999–2000 · 2000–2001 · 2001–2002 · 2002–2003 · 2003–2004 · 2004–2005 · 2005–2006 · 2006–2007 · 2007–2008 · 2008–2009 · 2009–2010 · 2010–2011 · 2011–2012 · 2012–2013 · 2013–2014 · 2014–2015 · 2015–2016 · 2016–2017 · 2017–2018 · 2018–2019 · 2019–2020 · 2020–2021 · 2021–2022 · 2022–2023 · 2023–2024 · 2024–2025