Ebru (iš pers.ابرى = abrî – „debesuotas popierius“) – dažų liejimo ant vandens paviršiaus technika; jos būdu sukurtas paveikslas vėliau gali būti perkeltas ant popieriaus lapo.
Į negilų ir platų indą pripilama vandens. Tada atsargiai ant jo paviršiaus užlašinami dažai, o rašaliniu teptuku sukuriami norimi raštai. Sukūrus piešinį, ant jo dedamas vaši popieriaus lapas, ir piešinys nuo vandens prilimpa prie lapo. Reikiamam klampumui gauti nuo seno naudoti įvairūs organiniai stabilizatoriai, tačiau dabar populiariausias yra Chondrus crispusdumblio ekstraktas. Į pigmentinius dažus yra maišoma jaučio tulžies.
Ebru technologija yra kildinama iš Kinijos ir Japonijos. Šaltiniuose „piešimas ant vandens“, „plaukiojantis rašalas“ minimi nuo IX-X a. Nuo XV a. ebru pradėta naudoti Vidurinėje Azijoje (tačiau nėra žinoma, ar ši technologija ten buvo atrasta, ar pateko iš Kinijos). Šis menas suklestėjo Sefevidų Persijoje, Mogolų Indijoje ir Osmanų imperijoje. Vėliau per Osmanus ebru technologija pateko į Europą (kur vadinta „turkiška marmuro imitacija“).
Ebru seniau buvo naudota ne tik kaip meno kūrybos priemonė, bet ir kaip stilizuotų kūrinių (pvz., Korano) rašymo būdas.
Turkija 
