DNS

DNS (angl. Domain Name System, liet. Srities vardų struktūra) – internete be skaitinių IP adresų naudojami simboliniai vardai. Leidžia kreiptis į tinklo resursus lengviau įsimenamu simboliniu vardu. Pvz., lt.wikipedia.org, o ne 91.198.174.2. Jie dar vadinami domeniniais ir sudaromi pagal tam tikrą hierarchinę struktūrą. DNS serveris yra neatskiriama TCP/IP tinklų dalis. Susijungiant kompiuteriams internete, DNS serveriai naudojami kiekvieną kartą, kai vartotojas nurodo serverio, tam kad priskirti duotos sistemos vardui jo IP adresą. Atskiro kompiuterio vartotojas DNS serverio adresą gauna susijungdamas su savo interneto tiekėju. TCP/IP tinklų administratoriai nurodo DNS serverio adresus konfigūruodami klientų TCP/IP.

Kiekvieno DNS vardo pirmasis žodis iš dešinės nurodo aukščiausiojo lygio domeną (angl. top level domain). Šie domenai iš esmės funkcionuoja kaip registracijos biurai antrojo lygio domenams. Pvz., example.net administratorius kreipėsi į aukščiausiojo lygio domeną net ir užregistruoja ten vardą example.net, sumokėjęs tam tikrą pinigų sumą. Dabar šis administratorius turi išskirtinę teisę skirti vardus šio „example.net“ domeno ribose, pavyzdžiui, www.example.net ir abc.def.example.net

Aukščiausiojo lygio domenų skirstymas:

• bendrieji:
  • com – komercinės organizacijos;
  • edu – Šiaurės Amerikos mokslo įstaigos;
  • gov – JAV vyriausybinės organizacijos;
  • int – organizacijos, sukurtos tarptautiniu susitarimu;
  • mil – JAV karinės organizacijos;
  • net – tinklo organizacijos;
  • org – ne komercinės organizacijos.
• valstybių:
  • CC - dviraidis šalies kodas (CC - country code)

2000 m. lapkričio 17 d., ICANN patvirtino naujas aukščiausio lygmens sritis:

• biz – verslo organizacijos;
• info – neapribotam naudojimui;
• name – privatiems asmenims;
• pro – profesiniams atstovams;
• museum – muziejams;
• aero – oro transporto kompanijoms;
• coop – kooperacinėms bendrovėms;

Sritys edu, gov, int ir mil registruotos sertifikuotų organizacijų naudojimui, o sritys – com, org ir net vadinami globaliais domenais (global domain), kadangi bet kokios organizacijos gali užregistruoti savus antro lygio domenus šiuose domenuose.

Dauguma atvejų DNS serveriai, neturintys informacijos apie prašomą vardą, siunčia iteracinę užklausą vienam iš šakninių vardų serverių. Šakniniai vardų serveriai (Root Name Server) saugo informaciją apie visus aukščiausiojo lygio domenus, esančius DNS vardų erdvėje.

Diegiant naują DNS serverį, vieninteliai adresai, reikalingi klientų užklausų apdorojimui, yra šakninių serverių adresai, kadangi šie serveriai gali nukreipti užklausą į bet kurį aukščiausiojo lygio domeną ir taip toliau iki autoritetinio informacijos šaltinio. Šiuo metu egzistuoja 13 šakninių serverių, kurie apdoroja milijonus užklausų kiekvieną parą.

Aukščiausiojo lygio domeno vardų registracijos tarnybos saugo įrašus, identifikuojančius kiekvieno antro lygio domenų savininkus, taip pat dviejų jų DNS serverių IP adresus, kurie funkcionuos kaip tolesnis informacijos šaltinis apie antro lygio subdomenus. Norėdama formuoti antrojo lygio domeną, organizacija turi turėti mažiausiai du DNS serverius, dar vadinamus autoritetiniais.

Egzistuoja DNS serverių versijos visoms pagrindinėms tinklų operacinėms sistemoms. Šie serveriai yra vieninteliai šaltiniai apie pilną konkretaus domeno informaciją. Kai tinklo administratorius nori papildyti savo tinklą dar vienu hostu ar subdomenu, jis būtinai atnaujina informaciją savo DNS serveryje. Kai vartotojas arba programa, kur nors internete bando nustatyti IP adresą susieta su konkrečiu vardu, jo užklausos keliauja iš DNS aukščiausiojo lygio serverio į nurodytą antrojo lygmens domeno serverį. Būtent dėl to DNS nusakoma, kaip išskirstyta duomenų bazė.

Informacija apie atskirus hostus, įeinančius į konkretų domeną, saugomas to domeno autoritetiniame to domeno serveryje. Nėra jokio pilno visų hostų vardų sąrašo interneto tinkle.

Žiūrint kliento akimis, procedūra vykdoma šitaip: taikomoji programa siunčia užklausą DNS serveriui, kuris saugo ieškomą vardą, paskui serveris atsako pranešimu, kur saugomas IP adresas, atitinkamas duotajam vardui. Gavusi šį adresą programa jau gali nusiųsti pranešimą reikiama kryptimi.

Procesas, kai hostų vardai ir IP adresai suvedami į duomenų bazę, vadinasi vardo registracija (name registration). Vardų registracijai skirta daug tarnybų, registracijos kaina svyruoja priklausomai nuo vardo srities. Kai kurių šalių sritys registruojamos nemokamai.

Korporacinis tinklas, sujungtas su internetu, gali naudoti interneto tiekėjo DNS serverius, taip pat turėti savo nuosavus DNS serverius. Naudojimasis interneto tiekėjo DNS serverio privalumas tame, kad galima dalį darbo perkelti tiekėjui, tuo pačiu mažiau rūpinantys DNS serverio priežiūra. Kitas privalumas gali būti tai, kad interneto tiekėjas paprastai turi plačiajuostį interneto ryšį, užtikrinanti greitą ryšį su DNS serveriu. Tačiau yra daug atveju, kai administratoriai savo DNS serverius turi prižiūrėti patys.

Šiuo metu dauguma DNS serverių yra pritaikytos įvairioms operacinėms sistemoms: UNIX, Windows, NetWare. Visi šie serveriai atitinka pagrindinius DNS standartus ir užtikrina iš esmės tas pačias funkcijas, tik kiek skirtinga vartotojo sąsaja.

Įprasta, kad DNS serverių versijos skirtos įvairioms UNIX atmainoms, skiriasi nuo Windows analogų didesnių galimybių gausa, didesniu lankstumu, o dažnai ir ne tokia draugiška sąsaja. Pats populiariausias šių serverių vadinamas BIND (Berkley Internet Name Domain).

Iš pradžių ši sistema buvo skirta naudoti su operacine sistema BSD – UNIX, bet paskui pritaikyta ir kitoms sistemoms, tarp jų ir Windows. Operacinė sistema Novell NetWare naudoja programą pavadinimu UNICO. Ši programa turi tekstinę sąsają ir valdoma per meniu sistemą.

DNS veiksmingumui ir diagnozei naudojama įvairių programinių priemonių, kaip, pvz., nslookup ir k.t.

LT adresų sritis įkurta 1992 m. Nuo 1995 m. Lietuvos (.LT) adresų sritį administruoja KTU SC (dabartiniu metu KTU ITD Interneto paslaugų centras). Pirmieji įkurti .LT adresų srities pavadinimai buvo: KTU.LT, VU.LT, MII.LT

Iki 2004 m. lapkričio mėn. įkurta 20 800 .LT adresų sričių pavadinimų.

Iki 2001 m. gruodžio mėnesio .LT adresų sričių pavadinimų duomenų bazė buvo laikoma RIPE WHOIS duomenų bazių serveriuose Amsterdame. 2001 m. gruodžio 10 d. .LT adresų sričių pavadinimų duomenų bazė perkelta į DomReg WHOIS duomenų bazių serverį: whois.domreg.lt

Šiuo metu pasaulyje yra 7 autoritetiniai .LT srities vardų serveriai: Pirminis: a.tld.lt Antriniai:

• b.tld.lt (Anycast, pasiekiamas IPv6)
• c.tld.lt (Anycast, pasiekiamas IPv6)
• d.ltd.lt (Anycast, pasiekiamas IPv6)
• e.tld.lt (Anycast)
• f.tld.lt (Anycast, pasiekiamas IPv6)

• TCP/IP

• OpenDNS