Anglijos geografija

Anglijos geografija
Žemynas	Europa
Regionas	Vakarų Europa
Plotas	132 938 km² 98 % žemės 2 % vandens
Pakrantė	3 200 km
Sienos	Škotija 96 km Velsas 257 km
Aukščiausias taškas	Skofel Paikas 978 m
Žemiausias taškas	Fensas -4 m
Ilgiausia upė	Severnas 354 km
Didžiausias ežeras	Vindermyras 298 km²

Anglija – viena iš keturių Jungtinės Karalystės šalių. Šiaurėje ji ribojasi su Škotija (96 km), o vakaruose su Velsu (257 km). Šalies plotas yra 132 938 km². Anglija apima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, t. y. net du jos trečdalius. Didžiausia Anglijos sala yra Vaito sala. Anglija yra netoli žemyninės Europos. Iki žemyninės Europos dalies yra vos 52 km. Jas skiria siauras 33 km jūros tarpelis – Lamanšo sąsiauris.^[1] Po juo einantis 50 km ilgio Eurotunelis^[2] jungia Angliją su Prancūzija. Anglijos ir Prancūzijos siena yra ties tunelio viduriu.^[3]

Didelį Anglijos paviršiaus plotą sudaro kalvos. Kalnų grandinė Šiaurės Anglijoje vadinama Peninais. Kitos kalvotos sritys šiaurėje yra Ežerų kraštas ir Pik Distriktas.

Didžiausias natūralus uostas Anglijoje yra Pulas, esantis pietinėje pakrantėje. Tai yra antras pagal dydį uostas pasaulyje, po Sidnėjaus, Australijoje.

Anglijoje vyrauja vidutinių platumų klimatas. Čia ištisus metus gausiai lyja, tačiau klimatas švelnesnis nei panašiose platumose esančiose vietovėse, pavyzdžiui, Niufaundlande, Kanadoje arba Sachaline, Rusijoje. Metų laikai gana įvairūs, tačiau temperatūra retai nukrenta žemiau -5 °C arba pakyla aukščiau 30 °C. Vyraujantis pietvakarių vėjas iš Atlanto vandenyno į Angliją reguliariai atneša švelnius ir drėgnus orus. Sausiausia yra šalies rytuose, o šilčiausia – pietuose, kurie yra arčiausiai Europos žemyno. Žiemą ir ankstyvą pavasarį gali pasitaikyti sniego, nors toli nuo aukštumų jis nėra labai dažnas.

Anglijoje maksimali ir minimali temperatūra visus metus yra aukštesnė nei kitose Jungtinės Karalystės šalyse, nors Velse minimali temperatūra lapkričio-vasario mėnesiais yra švelnesnė, o Šiaurės Airijoje maksimali temperatūra gruodžio-vasario mėnesiais yra aukštesnė. Anglijoje taip pat ištisus metus šviečia daugiau saulės, tačiau, priešingai nei Velse, Šiaurės Airijoje ir Škotijoje, saulėčiausias mėnuo yra liepa – iš viso apie 192,8 valandos.

Aukščiausia temperatūra Anglijoje užfiksuota 2019 m. liepos 25 d. Kembridžo universiteto botanikos sode – 38,7 °C.^[5] Žemiausia temperatūra Anglijoje buvo užfiksuota 1982 m. sausio 10 d. Edžmonde, netoli Šropšyro, -26,1 °C.

Pietvakarių Anglijos klimatas yra gana savitas ir šiek tiek švelnesnis nei likusioje Anglijoje ir sudaro atskirą klimato kategoriją. Pietvakariuose pasėlius, gėles ir augalus galima pradėti auginti daug anksčiau nei likusioje Anglijos ir Jungtinės Karalystės dalyje.

Didžioji Anglijos dalis patenka į 8 atšiaurumo zoną, tačiau Peninų kalnai ir Ežerų kraštas patenka į šaltesnę 7 zoną, o pietvakarių Anglija, Airijos jūros pakrantė, pietinė pakrantė ir Londonas – į šiltesnę 9 zoną. Labai maža Anglijos teritorija, Silio salos, patenka į šilčiausią Britų salų zoną – 10 zoną, kuri artima subtropinei zonai.

Anglijos klimatas  Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis Vid. aukščiausia °C 6,6 6,9 9,3 11,7 15,4 18,1 20,6 20,5 17,5 13,6 9,5 7,4 13,1 Vid. žemiausia °C 1,1 1,0 2,4 3,6 6,3 9,1 11,4 11,2 9,3 6,6 3,5 2,0 5,6 Krituliai mm 84,2 60,1 66,5 56,8 55,9 62,9 54,1 66,7 73,3 83,6 83,5 90,4 838,0 Duomenys: Jungtinės Karalystės Meteorologijos tarnyba[4] (1971-2000 m. vidurkiai) 2022 12 12

Anglijoje daugiausia yra nuosėdinių uolienų. Jauniausios uolienos yra pietryčiuose, o jų amžius didėja šiaurės vakarų kryptimi. Tiso-Ekso linija skiria jaunesnes, minkštesnes ir žemiau esančias uolienas pietryčiuose ir senesnes, kietesnes ir paprastai aukščiau esančias uolienas šiaurės vakaruose. Anglijos geologiją galima pastebėti grafysčių kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, Kambrijos, Kento ir Norfolko kraštovaizdžiai labai skiriasi vienas nuo kito. Šiaurės Anglijos ir Vakarų Anglijos geologija šiek tiek artimesnė kaimyninių Velso ir Škotijos geologijai, o Pietų Anglijos ir Rytų Anglijos geologija labiau panaši į Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio Šiaurės Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų geologiją.

Geologinės ypatybės:

• Čedaro tarpeklis – didžiausias Didžiosios Britanijos tarpeklis
• Juros periodo krantas – UNESCO pasaulio paveldo objektas
• Solsberio lyguma
• Tiso-Ekso linija
• Vinsilis
• Londono dubuma
• Hampšyro dubuma
• Londono-Brabanto masyvas
• Dartmūras – viena iš kelių pelkių, esančių pietvakarių Anglijoje, kurioje ant granitinio batolito formuojasi torai
• Lizardo kompleksas – senovinis vandenyno plutos gabalas, esantis sausumoje (t. y. ofiolitas).

Geologiniai ištekliai:

• Anglis
• Šiaurės jūros nafta
• Smėlis ir žvyras
• Kaolinitas
• Varis ir alavas
• Akmuo
• Šiaurės jūros dujos
• Potašas^[6]

ir ne taip gausiai,

• Geoterminė energija
• Naftos gavyba sausumoje

Londonas yra didžiausias miestas Anglijoje ir vienas didžiausių bei judriausių miestų pasaulyje. Kiti miestai, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje, taip pat yra labai dideli ir įtakingi. Didžiausių Anglijos miestų sąrašas yra diskutuotinas, nes, nors įprasta miesto reikšmė yra „ištisai užstatyta aglomeracija“, ją gali būti sunku apibrėžti, ypač dėl to, kad Anglijos administracinės teritorijos dažnai nesutampa su miestų plėtros ribomis, o daugelis miestų ir miestelių per šimtmečius išaugo į sudėtingas miestų aglomeracijas.^[7][8]

Pagal ONS miestų teritorijų gyventojų skaičių ištisai užstatytose aglomeracijose, žemiau pateikiama 15 didžiausių aglomeracijų (2001 m. gyventojų surašymo duomenys):

Didžiausi Anglijos miestai yra šie (abėcėlės tvarka):

Tolimiausi Anglijos taškai yra šie:

• Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
• Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
• Piečiausias taškas – Lizardo kyšulys, Kornvalis
• Piečiausia gyvenvietė – Lizardas, Kornvalis
• Vakariausias taškas – Žemės Kraštas, Kornvalis
• Vakariausia gyvenvietė – Senen Kovas, Kornvalis
• Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
• Ryčiausia gyvenvietė – Loustoftas, Safolkas

• Šiauriausias taškas – Maršal Medouso įlanka, Nortumberlandas
• Šiauriausia gyvenvietė – Maršal Medousas, Nortumberlandas
• Piečiausias taškas – Vakarų uolos, Silio salos
• Piečiausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
• Vakariausias taškas – Krim uolos, Silio salos
• Vakariausia gyvenvietė – Sent Agnesas, Silio salos
• Ryčiausias taškas – Neso kyšulys, Safolkas
• Ryčiausia gyvenvietė – Loustoftas, Safolkas

Anglija apskritai yra žemesnė ir lygesnė už likusią Jungtinės Karalystės dalį, tačiau ji turi du pagrindinius skiriamuosius bruožus: pietų, rytų ir vidurio žemumas bei šiaurės ir vakarų kalvotesnes ir kalnuotesnes vietoves. Rytų Anglija yra žemiausia Anglijos teritorija, nes joje nėra aukštų kalvų ar kalnų, o jos teritorijoje yra žemiausia Anglijos teritorija Fensas. Aukščiausia Anglijos vietovė yra Šiaurės Vakarų regionas, kuriame yra aukščiausios Anglijos kalvos ir kalnai, įskaitant aukščiausią – Skofel Paiką.

Anglijoje kalnu oficialiai laikomas aukštesnis nei 600 metrų kalnas, todėl dauguma jų yra Šiaurės Anglijoje. Kai kurios kalvų ir kalnų grandinės Anglijoje:

• Ežerų kraštas – aukščiausi Anglijos kalnai, kuriuose yra Skofel Paikas.
• Ševioto kalnai – kartais laikomi Pietinių aukštumų Škotijoje arba Peninų kalnų tęsiniu.
• Pasienio pelkės ir miškai – aukštumos į pietus nuo Ševioto kalnų.
• Peninai būdingi didžiajai Šiaurės Anglijos daliai ir dažnai vadinami „Anglijos stuburu“.
  • Pik Distriktas – aukštumos, sudarančios pietinį Peninų kalnų galą centrinėje ir šiaurinėje Anglijoje.
  • Pietų Peninai – pietinių Peninų kalnų teritorija tarp Pik Distrikto, Boulando miško ir Jorkšyro slėnių.
  • Boulando miškas – vakarinė Peninų kalnų atšaka Lankašyre.
  • Jorkšyro slėniai – kalnuota šiaurinių Peninų kalnų vietovė.
  • Šiaurės Peninai – aukštumos, sudarančios šiaurinį Peninų kalnagūbrio galą.
• Hougilio kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir Jorkšyro slėnių.
• Ortono kalvos – aukštumos Kambrijoje tarp Ežerų krašto ir Ideno slėnio.
• Šiaurės Jorko dykros – kalvų ir pelkių teritorija prie Šiaurės jūros.
• Eksmūras – aukštumos prie Bristolio įlankos.
• Dartmūras – kalnuota vietovė Devono širdyje.
• Kotsvoldo kalvos – tipiška ir stereotipinė Anglijos kaimo vietovė.
• Čilterno kalvos – žemų kalvų grupė.
• Pietų žemakalniai – žemos kalvos netoli Lamanšo sąsiaurio, sudarančios baltas Anglijos pietinės pakrantės uolas.
• Šropšyro kalvos – aukštumos netoli Velso.

Aukščiausiai esantys miestai yra Šefildas, Bradfordas, Stokas prie Trento ir Birmingamas. Žemiausiai esantys miestai yra Londonas, Liverpulis, Noridžas ir Jorkas.

Pagrindinės Anglijos salos pagal plotą ir gyventojų skaičių yra šios:

Ilgiausia Anglijos upė yra Severnas, kuris išteka Velse, įteka į Angliją ties santaka su Vernujumi ir galiausiai įteka į Bristolio įlanką. Ilgiausia upė, tekanti tik per Angliją, yra Temzė, tekanti per Anglijos ir Didžiosios Britanijos sostinę Londoną. Jorko slėnyje ir Fense teka daugelis didesnių Anglijos upių.

Anglijos pakrantės ilgis yra 4422 km.^[10] Anglijos pakrantės kraštovaizdis labai priklauso nuo jūrų ir regionų, su kuriais ji ribojasi. Šiaurės jūros pakrantė Anglijoje daugiausia lygi, smėlėta, su daugybe kopų ir panaši į pakrantes kitapus jūros esančiuose Nyderlanduose. Anglijos Šiaurės jūros pakrantė yra svarbi paukščių gyvenamoji vietovė. Čia gyvena daugybė pakrančių ir buriuojančių paukščių. Pietų pakrantė palei Lamanšo sąsiaurį kyla į stačiomis baltomis Doverio uolomis, kurios dažnai laikomos Anglijos ir Didžiosios Britanijos simboliu.

Pietų pakrantė tęsiasi iki Vaito salos, kur pereina į Juros periodo krantą Dorsete, turtingą grožio, istorijos ir fosilijų.

Ties Devonu ir Kornvaliu pakrantė tampa labiau uolėta ir stati. Šioje pakrantėje daug uolų ir mažų žvejų kaimelių. Šis pakrantės ruožas driekiasi nuo Devono iki Žemės Krašto Kornvalyje, labiausiai į vakarus nutolusioje žemyninės Anglijos dalyje. Devono ir Kornvalio pakrantė panaši į priešais esančios Prancūzijos Bretanės pakrantę.

Važiuojant šiaurę, pakrantės kraštovaizdis išlieka toks pats kaip Devono ir Kornvalio pietuose, tačiau šiaurėje ji tęsiasi šalia Keltų jūros, kol galiausiai pasiekia Bristolio įlanką – svarbų laivybos ir prieplaukų sąsiaurį.

Šiaurės vakarų Anglijoje pakrantė panaši į Šiaurės jūros pakrantę, nes daugiausia yra lygi ir smėlėta, o vienintelės žymios uolos šiame pakrantės ruože yra ties Sent Biso kyšuliu, Kambrijoje. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra gausu estuarijų, o Viralas yra pusiasalis, kurį riboja dvi upės – Di ir Mersis. Liverpulyje ir Mersisaide šioje pakrantėje gyvena daug gyventojų ir veikia svarbi pramonė, o toliau į šiaurę yra turistiniai Sautporto ir Blakpulo kurortai. Anglijos Airijos jūros pakrantėje yra dvi svarbios geografinės vietovės: didelė Morkamo įlanka ir Ferneso pusiasalio bei Volnio salos teritorija. Toliau į Kambrijos šiaurę, palei šią pakrantę stovi Selafildo atominė elektrinė. Angliškoji Airijos jūros pakrantės dalis baigiasi prie sienos su Škotija Solvėjaus fjorde.

Su Anglija besiribojančios jūros:

• Šiaurės jūra
• Lamanšo sąsiauris
• Keltų jūra
• Bristolio įlanka
• Airijos jūra

Nors Anglija yra didžiausia Jungtinės Karalystės šalis, joje santykinai nėra didelių ežerų, nes daugelis buvusių pelkių viduramžiais buvo nusausintos. Dauguma didžiausių ežerų telkšo taikliai pavadintame Ežerų krašte Kambrijoje, Šiaurės Anglijoje.

Bendras Anglijos plotas yra 132 938 km².^[11] Pasėliai ir pūdymai sudaro 30 % žemės ploto, žolės ir ganyklos – 36 %, kita žemės ūkio paskirties žemė – 5 %, miškai ir miškingos vietovės – 8 %, miesto plėtra – 21 %.^[12]

Anglija turi dvi sausumos sienas: 96 km ilgio sieną su Škotija, kuri eina Ševioto kalnais, ir 257 km ilgio sieną su Velsu, kuri eina Ofos pylimu. Vakaruose Airijos jūra skiria Angliją nuo Airijos ir Meno salos, rytuose Šiaurės jūra skiria Angliją nuo Danijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos, o pietuose Lamanšo sąsiauris skiria Angliją nuo Prancūzijos ir Normandijos salų.

Aplinkinės gyvenvietės
	Islandija	Škotija	Norvegija
	Velsas, Airija		Nyderlandai, Vokietija
	Ispanija	Prancūzija	Prancūzija, Belgija

Anglija pasižymi viena didžiausių ekonomikų Europoje ir net pasaulyje – vidutinis BVP vienam gyventojui siekia 22 907 svarus sterlingų. Anglijos ekonomika paprastai laikoma mišriąja rinkos ekonomika, joje, priešingai nei Europoje vyraujančiame Reino kapitalizme, priimta daug laisvosios rinkos principų, tačiau išlaikyta pažangi socialinės gerovės infrastruktūra. Anglijos valiuta yra svaras sterlingų, dar vadinamas GBP. Anglija spausdina savo banknotus, kurie taip pat cirkuliuoja Velse. Anglijos ekonomika yra didžiausia Jungtinės Karalystės ekonomikos dalis.

Regioniniai skirtumai:

Anglijos ekonomikos stiprumas įvairiuose regionuose skiriasi. Didžiausias BVP ir BVP vienam gyventojui yra Londone. Apskritai šiaurinės ir vakarinės Anglijos sritys yra skurdžiausios, o pietinės ir rytinės – turtingiausios. Toliau esančioje lentelėje pateikiamas visos Anglijos ir kiekvieno iš devynių regionų BVP (2004 m.) vienam gyventojui.

Anglija, anksčiau buvusi karalystė ir nepriklausoma šalis, susijungė su Škotija ir ilgainiui tapo Jungtine Karalyste (tuo metu Velsas buvo laikomas Anglijos dalimi).

Anglijoje yra unikali ir prieštaringa politinė padėtis – nuo 2015 m. ji yra politinis subjektas Jungtinėje Karalystėje, neturintis savivaldos. Anglijai Jungtinės Karalystės parlamente atstovauja parlamento nariai, o klausimus, susijusius tik su Anglija, taip pat sprendžia Jungtinės Karalystės parlamentas. Prieš „Breksitą“ Anglija buvo suskirstyta į kelis regionus, kurie atskirai siuntė savo atstovus į Europos Parlamentą.