7 (skaičius)
| 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 | |
| Kiekinis skaitvardis | septyni |
| Kelintinis skaitvardis | septintas |
| Daugikliais | pirminis |
| Dalikliai | 1, 7 |
| Romėniškas skaičius | VII |
| Priešdėliai | hept(a)- (graikiškai)
septua- (lotyniškai) |
| Dvejetainis | 111 |
| Aštuntainis | 7 |
| Dvyliktainis | 7 |
| Šešioliktainis | 7 |
| Jūrinis vėliavėlės signalas |  |
7 (septyni, septynetas) – skaitmuo, septynių objektų skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis pirminis skaičius einantis po 6 ir prieš 8.
Skaičius 7 laikomas tiek laimės, tiek mistikos simboliu. Rigvedoje išskiriami septyni rišiai (saptarṣi).[1] Mesopotamijos mitologijoje būta septynių išminčių Apkalu, septyneto žmonėms palankių dievybių ir septynių demonų, ir vieni, ir kiti vadinti Sebitu.[2] Antikoje taip pat būta Septynių išminčių. Anot legendų, tai buvo Antikos viešojo gyvenimo asmenybės, kurių mąstymas, gyvenimas bei kūryba buvo laikomi pavyzdiniais.[3] Krikščionybėje išskiriamos septynios didžiosios nuodėmės ir dorybės. Šis dorybių sąrašas kilo dar iš Platono laikų, ir vėliau buvo adaptuotas krikščionių teologų (Šv. Ambrozijaus, Šv. Augustino, Tomo Akviniečio).[4]
Antikoje pradėta mokinti ir septynių laisvųjų menų, mokslų lavinančių žmogų visapusiškai.[5] Pasak Marcijano Kapelos („Merkurijaus ir Filologijos vedybos“), Merkurijus yra Jupiterio žodis (sermo), o tikrasis jo vardas – Totas (Thouth). Atlikus numerologines kombinacijas paaiškėja, kad Merkurijaus-Toto skaičius 4, o Filologijos – 3. Šiuos skaičius „sutuokus“ gimsta 7 laisvieji menai. Šis septynetas yra dieviškojo Intelekto (nous), kurį reprezentuoja Minerva arba Atėnė, skaičius. Marcijano Kapelos nurodyti septyni laisvieji menai, kuriuos globoja Merkurijus, kyla iš Merkurijui Trismegistui tapataus Intelekto.[6]
Pitagoras sukūrė standartinę diatoninę dermę (mažorinę gamą sudaro septyni dermės garsai). Pitagoras visų pirma buvo mistikas ir laikė matematiką dieviškumo apraiška. Anot jo, skaičius 7 apjungė fizinės ir dvasinės plotmės skaičius (4 ir 3 atitinkamai) ir jo buvo laikomas ypatingu.[7]
Septynetas yra dar žinomas kaip septynių antikinių planetų skaičius.[8] Anglų kalboje septynios savaitės dienos minimos skandinavų mitinių ir astralinių (astrologija) būtybių vardais (Sun-day, Moon-day, Tiw’s-day, Woden’s-day, Thor’s-day, Frigg’s-day, Saturn-day). Tiras (Tiw) buvo skandinavų karo dievas, o Frėja (Frigg) buvo Odino (Woden) žmona. Toras (Thor) – griaustinio dievas. Kitos savaitės dienos pažymėtos Saulės (angl. Sun), Mėnulio (angl. Moon), Saturno (angl. Saturn) dangaus kūnų vardais.[7]
Tais laikais buvo išskiriami ir Septyni pasaulio stebuklai (garsiausi antikinio pasaulio statiniai, iš kurių iki mūsų dienų išliko tik Cheopso piramidė).[9]
Matematikoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Septyni yra ketvirtasis pirminis skaičius, tai ne tik Merseno skaičius (nes 2³ − 1 = 7), tačiau ir dvigubas Merseno skaičius, nes 3, jo eksponentė, pats yra Merseno skaičius.[10]
Arabiško skaičiaus raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Moksle
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Chemija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Septyni yra azoto atominis skaičius.
- Periodinėje cheminių elementų lentelėje yra septynios horizontalios elementų eilės.
- Septintą grupę periodinėje elementų lentelėje sudaro halogenai.
Astronomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Plejadžių žvaigždyne yra septynios Atlanto dukterys.
- Dižiuosius Grįžulo ratus sudaro septynios ryškiausios žvaigždės, indams jos simbolizavo 7 rišius.[11]
Unikodas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be arabiško skaitmens 7, Unikodas numato ir kitus specialius ženklus (Ⅶ, ⅶ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅶ, ⅶ.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Seibutis. Rišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ A. Griffiths, "Seven Sages", in Oxford Classical Dictionary (3rd ed.). All the sources are collected in Bruno Snell, Leben und Meinungen der Sieben Weisen. Griechische und lateinische Quellen erläutert und übertragen. Munich, 1971.
- ↑ Waldron, Martin Augustine (1912). „Virtue“. Catholic Encyclopedia. New Advent.
- ↑ Artes liberales tradicija ir jos vaidmuo Vytauto Didžiojo universitete Archyvuota kopija 2018-12-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
- ↑ 7,0 7,1 „Number symbolism“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-09.
- ↑ Erich Bischoff. Skaičių mistika ir magija. – Vilnius: Vaga:, 2002. – 44 p. ISBN 5-415-01554-X
- ↑ Viskas apie pasaulio stebuklus. – Vilnius: Bestiary, 2011. – 128 p.: iliustr. – ISBN 978-609-456-006-4
- ↑ Weisstein, Eric W. „Double Mersenne Number“. mathworld.wolfram.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-08-06.
- ↑ Ursa Major. Britannica online encyklopedia. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.