Šingu
| Šingu | |
|---|---|
 Šingu San Felis do Šingu savivaldybėje
| |
| Ilgis | 2100[1][2] km |
| Baseino plotas | 513 000 km² |
| Vidutinis debitas | 16 000 m³/s |
| Ištakos | Ronkadoro kalnai |
| Žiotys | Amazonė |
| Šalys |  Brazilija
|
 Vikiteka |
Šingu |
Šingu (port. Rio Xingu) – upė Brazilijoje, Amazonijoje, Mato Groso ir Paros valstijose; Amazonės dešinysis intakas.
Prasideda Mato Groso plynaukštėje, Ronkadoro kalnuose, susiliejus keletui upių[3] (Kuriseu, Batovi, Romurui).[2] Teka į šiaurę kirsdama Brazilijos plokščiakalnį ir formuodama gausius slenksčius bei krioklius. Žemupyje teka Amazonės žemuma. Prieš įtekėdama į Amazonę Šingu suformuoja 160 km ilgio, 8–12 km pločio estuarijos formos žiotis.[1] Ties žiotimis sudaro didžiulį protakų ir salų labirintą.[3] Įteka Amazonėn aukščiau Gurupos, tarp Amazonės ir Šingu protakų yra didelė upinė Gurupos sala.
Didžiausi intakai: Kuluenė, Ronuras, Suja Misu, Arajasas, Komandante Fontora, Freskas, Iriri, Bakaža, Žarausu.
Upė laivuojama 190 km nuo žiočių.[4] Vandeningiausia spalio–balandžio mėnesiais.[1] XX a. 8-ajame dešimtmetyje upėje išplėtota Šingu–Aragvajos hidroelektrinių sistema.[2]
Šingu baseine gyvena Šingu indėnai, upės aukštupyje – bakairiai. Sudarytas Šingu nacionalinis parkas, daug indėnų teritorijų. Pirmasis europietis, tyrinėję Šingu baseiną (1884–87 m.) buvo vokiečių etnologas ir keliautojas Karlas fon den Štainenas.[2]
Miestai prie upės: San Felis do Šingu, Altamira, Vitorija do Šingu, Senador Žoze Porfirijas, Porto di Mozas.
-
Šingu upė Amazonės baseino žemėlapyje
-
Belo Montės užtvanka ant Šingu
-
Upė vakarėjant Šingu nacionaliniame parke
-
Laivas upėje ties Altamira
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Xingu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Xingu River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ 3,0 3,1 R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.