Demiurgas

Demiurgas (sen. gr. δημιουργός = dēmiurgos – 'amatininkas, kūrėjas'^[1]) – pasaulį iš amžinos pirmapradės materijos, chaoso kuriantis Dievas Platono filosofijoje.^[2] Demiurgas priešpastatomas krikščioniškajam Dievui, kuris pasaulį sukūręs iš nieko (creatio ex nihilo).^[2]

Demiurgo terminą Platonas vartojo dialoge „Timajas“.^[3] Kartais laikoma, kad Demiurgas – platoniškoji aktyviojo intelekto personifikacija.^[3] Demiurgo terminą vartojo ir kiti filosofai, kaip antai Filonas Aleksandrietis, neoplatonikai, gnostikai.^[2] Dualistinėje gnostikų pasaulio sampratoje Demiurgas – viena iš blogio jėgų, jam priskiriama atsakomybė už neapkenčiamo materialaus pasaulio sukūrimą.^[3] Aukščiausiajam gėrio Dievui Demiurgas, gnostikų supratimu, esąs absoliučiai svetimas.^[3]

Religijotyroje demiurgu vadinamas mitinis veikėjas, kuriantis medžiagiškąjį pasaulį, kosminę sąrangą. Paprastai vaizduojamas kaip amatininkas – kalvis, puodžius, audėjas. Pavyzdžiui, kalvis Hefaistas gamina skydą, atitinkantį pasaulietinio gyvenimo modelį, suomių kalvis Ilmarinenas nukala Saulę, Mėnulį ir stebuklingąjį Sampo, egiptiečių dievas Chnumas pasaulį ir žmones sutveria puodžiaus rateliu, o indų Višvakarmanas – tašytojas, kalvis, audėjas – sukuria regimą pasaulį.^[4]

Daugelyje mitologinių sistemų susilieja demiurgo ir dangaus dievo paveikslai – dievas sutvėrėjas kuria ne tik regimuosius pasaulio matmenis, tačiau visą kosmosą. Ir ne amatiniu veiksmu, o mintimi, širdimi, įvardijimu ir panašiai. Kitais atvejais demiurgas būna kaip aukščiausiojo dievo pagalbininkas. Archajinėse mitinėse sistemose demiurgas dažnai tapatus kultūriniam didvyriui, išmokančiam žmones amatų ir gudrybių.^[4]