žemėti

• žr. pagr. f. žemėti, žemėja, žemėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: žemėjąs, žemėjantis, žemėjanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: žemėjęs, žemėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: žemėdavęs, žemėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: žemėsiąs, žemėsiantis, žemėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: žemėjamas, žemėjama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: žemėtas, žemėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: žemėsimas, žemėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: žemėtinas, žemėtina.
• taip pat žr. pdlv.: žemėjant, žemėjus, žemėdavus, žemėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: žemėdamas, žemėdama.
• taip pat žr. bdn.: žemėte, žemėtinai.
• Skiemenys: že-mė-ti

žemėti

1. eiti žemyn, darytis žemesniam
   • Iššauta kulka pamažu ima žemėti. Aukštuma vandenyno linkui žemėja.
2. tepti žemėmis, purvinti
   • Drabužius žemėti.
3. virsti žeme

<= žemė

• žr. pagr. f. vyr. g. žemėtas, mot. g. žemėta.