pykti

• Skiemenys: pyk-ti
• žr. pagr. f. pyktis

• žr. pagr. f. pykti, pyksta, pyko

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: pykstąs, pykstantis, pykstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pykęs, pykusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: pykdavęs, pykdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: pyksiąs, pyksiantis, pyksianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: pykstamas, pykstama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: pyktas, pykta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: pyksimas, pyksima.
• taip pat žr. reik. dlv.: pyktinas, pyktina.
• taip pat žr. pdlv.: pykstant, pykus, pykdavus, pyksiant.
• taip pat žr. psdlv.: pykdamas, pykdama.
• taip pat žr. bdn.: pykte, pyktinai.
• Skiemenys: pyk-ti

pykti

1. pyktį, susierzinimą, norėti atkeršyti už nuoskaudą
   • Ko (už ką) tu pyksti ant manęs?

• žr. pagr. f. vyr. g. pyktas, mot. g. pykta.

pykti

1. tas, kurį pyko

<= pykti, pyksta, pyko