kyla

• žr. pagr. f. kilti, kyla, kilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: kyląs, kylantis, kylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: kilęs, kilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: kildavęs, kildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: kilsiąs, kilsiantis, kilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: kylamas, kylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: kiltas, kilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: kilsimas, kilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: kiltinas, kiltina.
• taip pat žr. pdlv.: kylant, kilus, kildavus, kilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: kildamas, kildama.
• taip pat žr. bdn.: kilte, kiltinai.
• Skiemenys: ky-la

kyla

1. keltis aukštyn:
   • Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus:
   • Visi kyla anksti, reik kelti ir man.
3. keltis iš mirusiųjų:
   • Kukuoja gegelė žalioje girelėje, nesikelia matušė, mūsų senoji.
4. (prk.) pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką:
   • Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija.
5. eiti, vykti:
   • Laikas kilti namo.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus):
   • Prie pat miško kilo nauja sodyba.
7. didėti, stiprėti:
   • Žmonių susipratimas kils.
8. brangėti:
   • Paskui kils turgus, tai papelnysim.
9. klestėti, tarpti:
   • Kasmet kyla žmonių kultūra ir gerovė.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą):
    • Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti.
11. pradėti rastis, prasidėti:
    • Kilo ginčas, triukšmas.
12. paeiti (iš ko), gimti:
    • Jis iš aukštos giminės kìlęs.
13. pradėti augti:
    • Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos:
    • Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti.
15. geisti patino (apie gyvulius):
    • Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi.
16. rodytis (vaizduotėje):
    • Prieš akis kyla kaimas gimtinis.

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.