areštuoti

• žr. pagr. f. areštuoti, areštuoja, areštavo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: areštuojąs, areštuojantis, areštuojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: areštavęs, areštavusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: areštuodavęs, areštuodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: areštuosiąs, areštuosiantis, areštuosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: areštuojamas, areštuojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: areštuotas, areštuota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: areštuosimas, areštuosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: areštuotinas, areštuotina.
• taip pat žr. pdlv.: areštuojant, areštavus, areštuodavus, areštuosiant.
• taip pat žr. psdlv.: areštuodamas, areštuodama.
• taip pat žr. bdn.: areštuote, areštuotinai.
• Skiemenys: a-reš-tuo-ti

areštuoti

1. suimti
2. uždėti draudimą savo nuožiūra naudotis turtu

• žr. pagr. f. vyr. g. areštuotas, mot. g. areštuota.