nešti

• žr. pagr. f. nešti, neša, nešė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: nešąs, nešantis, nešanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: nešęs, nešusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: nešdavęs, nešdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: nešiąs, nešiantis, nešianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: nešamas, nešama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neštas, nešta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: nešimas, nešima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neštinas, neština.
• taip pat žr. pdlv.: nešant, nešus, nešdavus, nešiant.
• taip pat žr. psdlv.: nešdamas, nešdama.
• taip pat žr. bdn.: nešte, neštinai.
• Skiemenys: neš-ti

neša

1. (Veiksmai) – paėmus su savimi gabenti

   Pvz. Neša lagaminą.

2. rinkti, krauti

   Pvz. Bitės neša medų.

3. laikyti.

   Pvz. Arklys gražiai galvą neša.

4. pasibaidžius bėgti su vežimu ar jojiku

   Pvz. Arklys ėmė nešti.

5. varyti, traukti su savimi

   Pvz. Bangos neša laivą.

6. duoti, teikti

   Pvz. Linksmą žinią neša.

7. grobti

   Pvz. Lapė neša vištą.

8. pakelti, pajėgti

   Pvz. Dirba kiek sveikata neša.

9. patirti, kęsti

   Pvz. Kantriai neša jungą.

10. ištekti, siekti

    Pvz. Lentos ilgis neneša. (per trumpa)

11. žr. nešėjas, nešėja, nešikas, nešikė, nešimas

• žr. pagr. f. vyr. g. neštas, mot. g. nešta.

• žr. pagr. f. vyr. g. neštas, mot. g. nešta.

nešti

1. tas, kurį nešė

<= nešti, neša, nešė