Miunchenas
Miunchenas vok. München | |
---|---|
Miuncheno panorama | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Bavarija |
Regionas | Aukštutinė Bavarija |
Meras | Dieter Reiter[1] |
Gyventojų | 1 563 723 |
Plotas | 310,43 km² |
Tankumas | 5 037 žm./km² |
Altitudė | 519 m |
Pašto kodas | 80331–81929 |
Tel. kodas | 089 |
Tinklalapis | Muechen.DE |
Vikiteka | Miunchenas |
Kirčiavimas | Miùnchenas |
Miunchenas (vok. München) – miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro upės. Bavarijos žemės sostinė.
Svarbus pramonės ir kultūros centras. Turistus vilioja įdomiomis parduotuvėmis, aludėmis, mugėmis ir festivaliais.
Stambus transporto mazgas, išsiskiria ypač geru susisiekimu – yra metropolitenas, tramvajai, platus autobusų tinklas. Be to, yra stambus geležinkelio mazgas, liečiamas kelių autobanų, šalia plyti vienas didžiausių Europos oro uostų – Miuncheno tarptautinis oro uostas.
Senamiestyje (vakariniame Izaro upės krante) daug baroko ir rokoko pastatų, dauguma jų statyti XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Bavarijos valdovai sparčiai stengėsi priartinti Miuncheną prie žymių Italijos miestų.
Centre yra Marijos aikštė (Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė (Neues Rathaus, statyta 1867–1908 m.). Netoli stovi Marijos bažnyčia (Frauenkirche), didelė gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99/100 m aukščio).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietė žinoma nuo VIII a., miestas nuo 1158 m. 1175 m. gavo miesto teises. Nuo XIII a. iki 1918 m. buvo Bavarijos kunigaikščių Wittelsbachų sostinė ir rezidencija. Nuo 1506 m. visos Bavarijos sostinė. Stipriai nukentėjo per Trisdešimties metų karą. 1634–1635 m. nuo maro išmirė apie trečdalis gyventojų.
Sparčiausiai plėtėsi XIX a., ypač 1839 m. nutiesus geležinkelį ir pradėjus kurtis pramonės įmonėms.
1923 m. vyko Alaus pučas. 1938 m. pasirašyta Miuncheno sutartis, pagal kurią Čekoslovakija turėjo iki 1938 m. spalio 10 d. perduoti Vokietijai Sudetų sritį, per 3 mėn. dalį savo teritorijų atiduoti Lenkijai ir Vengrijai. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai subombarduotas, pokario metais daugelis pastatų restauruota.
2007 m. surengti MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007.
Pramonė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarptautinis kongresų ir parodų centras.
Miunchene įsikūrusios pagrindinės koncernų „Allianz“, „BMW“, „Linde“, „MAN“, „Siemens“ būstinės.
Svarbiausios pramonės šakos – elektronikos ir elektrotechnikos, mašinų ir transporto priemonių, tiksliųjų ir optinių prietaisų gamyba. Dar yra poligrafijos, maisto, chemijos, tekstilės, aviacijos, telekomunikacijų technikos pramonės įmonės.
Miunchenas ir apylinkės – Vokietijos informacinių technologijų įmonių centras, dar vadinamas Izaro slėniu.
Aukštasis mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Liudviko-Maksimiliano universitetas Miunchene – antras studentų skaičiumi šalies universitetas[2]; įkurtas 1472 m. Ingolštadte. Be to, veikia Miuncheno technologinis universitetas (Technische Universität München), jame – dar beveik 50 000 studentų[3].
Yra Vokietijos kariuomenės universitetas, privatus Ukrainos laisvasis universitetas, daug kitų aukštųjų mokyklų.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniausi išlikę pastatai – treji XV a. miesto vartai ir senoji (1480 m.) rotušė. Išliko ir naujoji (1867–1908 m.) miesto rotušė. Miesto senamiestyje gausu bažnyčių – vėlyvosios gotikos Dievo motinos katedra, Šv. Petro, Šv. Dvasios, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Mieste gausu renesanso ir baroko rūmų ansamblių. 1901 m. jugendo stiliumi pastatyti Operos rūmai. Veikia dvi įspūdingos paveikslų galerijos – Senoji (1836 m.) ir Naujoji (1981 m.) Miuncheno pinakotekos.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1972 m. vyko XX vasaros olimpinės žaidynės. Dalis varžybų vyko Olimpiniame stadione.
1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas
1988 m. VIII Europos futbolo čempionatas
2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas.
Garsiausias miesto futbolo klubas yra FC Bayern München. Kitas, anksčiau konkuravęs ir buvęs plačiau žinomu, buvo TSV 1860 München.
Ryšiai su Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ryšiai su Lietuva seni, tai liudija Vyčio atvaizdai ant miesto pastatų.
Teatinų bažnyčios (vok. Theatinkirche) fasade Odeono aikštėje (vok. Odeonplatz) pritvirtintas plafonas su bavariečių Wittelsbachų herbais, o dešinėje – lenkų Erelis ir lietuvių Vytis. Plafoną vainikuoja Bavarijos valdovo Maksimiljano III Juozapo, kuris buvo ATR karaliaus Jono Sabieskio anūkas, karūna.
Abiejų Tautų Respublikos herbai stebimi ir ant Senojo Rezidencinio teatro (vok. Altes Rezidenztheater), taip pat Nimfenburgo rūmų (vok. Nymphenburg) liturginėje dalyje. Pastarajoje Bavarijos valdovų vasaros rezidencijoje kabo ir Jono Sobieskio dukters Teresės Kunegundos (1676–1730), kuri buvo ištekėjusi už elektoriaus Maksimiliano II. Ji mirė 1730 m. Venecijoje, palaidota Miuncheno Taetinų bažnyčios kriptoje.
Eksponatų, susijusių su Lietuva, turi ir Rezidencijos muziejus (vok. Residenzmuseum). Tai Lietuvos globėjo ir kunigaikščio šv. Kazimiero biustas, taip pat daugybė prabangos daiktų iš bendros Lietuvos-Lenkijos valstybės, patekusių į Miuncheną. Tai Žygimanto Vazos dukters Onos Kotrynos Konstancijos ir Friedricho Augusto II dukters Onos Marijos Sofijos kraičio dalys.[4] Rezidencijos muziejuje esantys ąsotis ir dubuo su LDK ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos herbu (pagaminti apie 1600 metus Milane (?)) 2009 m. buvo eksponuojamas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje. Lankytojams Vilniuje buvo parodytas ir arasas – austinis gobelenas su auksčiau minėtos Onos Kotrynos Konstancijos herbu (Briuselis, 1630–1640).[5]
Miunchene nuo seno studijavo lietuviai. XIX a. čia mokėsi rašytojas kunigas Antanas Baranauskas, archeologas Tadas Daugirdas, skulptorius Antanas Jucaitis, XX a. pradžioje – tapytojai Mstislavas Dobužinskis, Petras Kalpokas, ekonomistas Vladas Jurgutis, po Pirmojo pasaulinio karo – rašytojai Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, dailininkai Vladas Eidukevičius, Antanas Žmuidzinavičius, kalbininkas Kazimieras Alminas, kunigas Juozapas Čepėnas, po Antrojo pasaulinio karo – Vincas Bartusevičius, Ligija Bieliukienė, fotografas Augustas Didžgalvis ir kt.
Nuo 1922 m. Miunchene veikė lietuvių ateitininkų kuopa. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių čia gyveno keli tūkstančiai. 1947 m. mokslo metus Miuncheno aukštosiose mokyklose pradėjo 324 lietuviai studentai. Tarp dėstytojų irgi buvo lietuvių – inžinierius Jurgis Gimbutas, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Čia pradėjo veikti lietuviškos mokyklos, veikė chorai, šokių rateliai. 1945–1949 m. Miunchene išleistos 48 lietuviškos knygos. Ėjo daug periodinės spaudos – „Aidai“, „Mūsų gyvenimas“, „Naujasis gyvenimas“, „Sandora“, „Sporto žinios“. Iš Miuncheno buvo transliuojamos „Amerikos balso“ ir „Laisvės radijo“ laidos lietuvių kalba. Dabar čia atkurta šeštadieninė lietuvių mokykla.
Šiuo metu veikia Miuncheno lietuvių bendruomenė.
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestai, su kuriais Miunchenas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
- Edinburgas, Škotija, Jungtinė Karalystė (1954)
- Verona, Italija (1960)
- Bordo, Prancūzija (1964)
- Saporas, Japonija (1972)
- Sinsinatis, Ohajas, JAV (1989)
- Kijevas, Ukraina (1989)
- Hararė, Zimbabvė (1996)