Petras Kalpokas

Petras Kalpokas
Gimė	1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje, Kvetkų valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1945 m. gruodžio 5 d. (65 metai) Kaune
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinėse
Vaikai	Rimtas Kalpokas
Veikla	dailininkas – tapytojas, profesorius.
Vikiteka	Petras Kalpokas

Petras Kalpokas (1880 m. kovo 31 d. Miškinės vienkiemyje, Kvetkų valsčius, Rusijos imperija – 1945 m. gruodžio 5 d. Kaune) – dailininkas – tapytojas, profesorius.

Gimė Miškinės vienkiemyje (sodžiuje) kitame Nemunėlio upės krante priešais Kvetkus. Mokėsi Mintaujos, vėliau – Rygos gimnazijose, 1898–1900 m. – Odesos dailės mokykloje. 1900 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose. Tapė peizažus, buitines kompozicijas, portretus. Studijavo tapybą A. Ažbės mokykloje Miunchene. 1908–1912 m. gyveno Vengrijoje, Šveicarijoje. Apie 1909 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką gyveno Kvetkuose. 1914 m. apsigyveno netoli Lokarno (Šveicarija), 1915 m. persikėlė į Italiją, vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė.

1920 m., po 20 metų klajonių, grįžo į Lietuvą. 1921 m. pradėjo dėstyti Justino Vienožinskio įsteigtuose piešimo kursuose. 1922 m. įsikūrusioje Kauno meno mokykloje dėstė piešimą ir tapybos technologiją. 1928 m. surengė didelę personalinę parodą Kaune. Ta proga Lietuvių dailės draugija išleido „Petro Kalpoko apžvalginės parodos katalogą“. 1929–1940 m. vadovavo Tapybos studijai, dėstė piešimą, freską ir mozaiką. 1930 m. išleido „Tapybos technikos vadovėlį“. 1941–1945 m. dėstė tapybą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1945 m. tapo profesoriumi.

Jo mokiniai: Marija Cvirkienė, V. Palaima, V. Mackevičius, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė ir kt. Žymiausi darbai: „Šveicarijos peizažas“ (1915 m.), „Rudenį“ (1921 m.), „Vakaras“ (1926 m.), „Laiptai Tivolyje“ (1927 m.), „Palangos kurpius“ (1930 m.), „Alkoholikas“ (1935 m.), „Autoportretas“ (1939 m.), kalbininko Jono Jablonskio, pedagogo Jurgio Talmanto (1939 m.), Olgos Dubeneckienės portretai. „Metropolio“ restorano užsakymu reprezentacijų salei 1921 m. nutapė drobę su trijų Didžiųjų kunigaikščių: Gedimino, Kęstučio ir Vytauto portretais. Juozo Tumo-Vaižganto pakviestas, Kauno Vytauto bažnyčiai sukūrė dvi didžiules drobes: „Vytauto Didžiojo padėka Švč. Mergelei Marijai po Vorkslos mūšio“ (1921 m.) ir „Pieta“ (1927 m.). Kauno Arkikatedros bazilikos altorių 1921 m. papuošė jo drobė „Šv. Zita“. Daug paveikslų 1920–1921 m. nutapyta Veliuonos bažnyčiai („Švč. Trejybė", „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų" (?), „Šv. Antanas Paduvietis", „Šv. Jonas Nepomukas", „Šv. Marija Magdalena", „Šv. Teklė", „Veraikonas", „Dievo Apvaizdos akis").

Kartu su sūnum P. Kalpokas išdekoravo Kauno centrinio pašto salės operacijų langelius lietuviškų pašto ženklų atvaizdais. Su J. Januliu, V. Didžioku, O. Dubeneckiene sukūrė 20 figūrinių kompozicijų plafoną Lietuvos banko rūmuose Kaune, 1938-1939 m. nutapė 3 pano „Rytas“, „Žvejai“, „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“ Kretingos banko rūmams. Piešė karikatūras, iliustravo knygas, kūrė plakatus, dekoracijas kai kuriems Valstybės teatro spektakliams. 1938 m. Pramonės, prekybos ir amatų rūmams sukūrė monumentalias freskas: „Sielininkai“, „Kanklininkas“, „Darbas“. Nemaža dalis jo kūrinių saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. 1946 m. pastatytas antkapinis paminklas (dail. Rimtas Kalpokas).

• P. Gudynas ir R. Kalpokas parengė albumą „Petras Kalpokas“ (1956 m.).
• Pranas Gudynas išleido knygelę „Petras Kalpokas“ (1962 m.).
• Nijolė Tumėnienė parengė albumą „Petras Kalpokas“ (1983 m.).
• 2005 m. sausio 8 d. serijoje „Žymūs žmonės“ jo atminimui išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
• 1968 m. atidengta atminimo lenta Kaune, Žemaičių ir P. Kalpoko gatvių kampe,^[1] šalia Žaliakalnio viaduko. P. Kalpoko namą suprojektavo arch. Vsevolodas Kopylovas.^[2]
• Nijolė Tumėnienė 2021 m. parengė albumą "Petras Kalpokas. Tapyba ir aplinka".

• Biografija Archyvuota kopija 2004-12-22 iš Wayback Machine projekto.
• Ignas Šlapelis. Dailininkas Petras Kalpokas