Euruopa

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Euruopa — vėns mažiausiu (ontros pu Australėjės) Svieta žemīnu, anuos pluots (10,4 mln. km²), ožjem tiktās 1/15-ājė svieta terituorėjės. Karto so Azėjė sodara Eurazėjės žemīna. Euruopuo gīvėn aple 745 mln. žmuoniū (trets palē gīvėntuoju skaitliu žemīns pu Afrėkas ė Azėjės). Euruopa tēpuogė tonkē īr vadėnama „Senoujo kuontinento“ kāp prīšprīša „Naujājam kuontinentou“ (Amerėka).

„Euruopa“ īr vėns ėš dėdliausē gėnčītėnu geuograpėniu termėnū. Patė pavadėnėma etimuoluogėjė nier aiškė, tēpuogė ginčītėnė īr Euruopas robežē.

Pluots – 10,18 mln. kvadratėniu km;
Gīvėntuoju skaitlios – 745 mln.;
Aukštiausis kalns – Monblans – 4807 m;
Ėlgiausė opė – Volga – 3531 km;
Dėdliausis ežers – Ladoga – 17700 kvadratėniu km;
Dėdliausis miests – Maskva – 10 mln. gīvėntuoju.

Skėrtėnguom metuodoluogėjuom skaitliounont, žemīna sodara 44-50 sovereniū šaliū (aba anū šmuotu), ėš katrū 27 prigol ES, vuo net 46 - Euruopas Tarībā.