Filadelfijos 76ers

 

1939 m. buvo įkurta nepriklausoma profesionali Sirakūzų „Nationals“ komanda. 1946 m. Danny Biasone nusiuntė 5000 dolerių vertės čekį tuometinei NBL (National Basketball League), kurios biuras buvo įsikūręs Čikagoje ir komanda tapo pilnateise NBL nare. 1949 m. ji tapo viena iš 7 šios lygos komandų, kurios suformavo dabartinę NBA. Jie yra tapę NBA čempionais tris kartus – 1955, 1967 ir 1983 m.

Ankstyvaisiais 1960-aisiais Sirakūzų „Nationals“ turėjo sunkumų. Sirakūzai („Syracuse“) buvo didžiausias iš vidutinio dydžio miestų, tačiau buvo per mažas, kad profesionali komanda būtų pelninga. Popieriaus magnatas Irv Kosloff 1963 metais nupirko komandą iš Danny Biasone ir perkėlė ją į Filadelfiją. Taip, po metų pertraukos, į Filadelfiją vėl sugrįžo NBA rungtynės, po to, kai buvusi vietos komanda Warriors persikėlė į San Fransiską. Naujam komandos pavadinimui išrinkti buvo paskelbtas konkursas, kuriame nugalėjo Walt Stahlberg. Komandos pavadinimas buvo pakeistas į „76ers“, pagal 1776 metus, kuriais Filadelfijoje buvo pasirašyta JAV Nepriklausomybės deklaracija. Žurnalistai komandai prilipdė pravardę „Sixers“. Greitai šis pavadinimas neteko pravardės statuso, nes abu pavadinimai rinkodaros tikslais buvo pradėti naudoti kaip sinonimai.

1964-1965 metų sezone, Sixers iš San Fransisko „Warriors“ įsigijo legendinį Wilt Chamberlain. Jis buvo vidurinės mokyklos legenda ir savo karjerą Filadelfijoje pradėjo dar su tuometine komanda Warriors. Jau per patį pirmąjį sezoną „Sixers“, sugražinę Filadelfijai legendą, nutraukė Bostono „Celtics“ aštuonerių metų vienvaldystę reguliajame sezone Rytų Divizione. Pastaroji komanda buvo smarkiai išgasdinta, kai septintosiose Rytų Konferencijos finalo rungtynėse Sixers atsilikinėjo vos dviem taškais 110:108. Tačiau po netikslaus Hal Greer perdavimo, kurį perėmė John Havlicek, Filadelfijos komanda rungtynes pralaimėjo.

Vadovaujant treneriui Alex Hannum 76ers pradėjo svajonių sezoną su 46 pergalėmis ir 4 pralaimėjimais, ir baigė sezoną turėdami net 68 pergales ir tik 13 pralaimėjimų, sumušdami geriausio sezono tuometinėje NBA istorijoje rekordą. Wilt Chamberlain, Billy Cunningham ir Hal Greer, kartu su įžymybėmis Chet Walker, Lucious Jackson ir Wali Jones vėl nuvedė komandą į Rytų Konferencijos finalą. Šį kartą „pasenusi“ ir traumų praretinta Celtics komanda priešinosi iki penktųjų serijos rungtynių. Penktosiose rungtynėse, kai Sixers nugalėjo Celtics ir iškovojo teisę žaisti NBA finale, džiūgaujantys komandos fanai skandavo „Bostonas mirė!“ - tuo parodydami, kad aštuonerių metų Bostono karaliavimas baigėsi. NBA finale Filadelfijos „naujokai“ turėjo įveikti buvusią vietos komandą Warriors. Po šešerių rungtynių „Warriors“ vis dėlto turėjo nusileisti, taip 76ers pagaliau iškovojo NBA čempionų titulą. Švenčiant 35-ąjį NBA gimtadienį, 1966-1967 metų sudėties „76ers“ buvo paskelbti geriausia visų laikų komanda.

1967-1968 metų sezone, Sixers žaidė naujoje Spektro (The Spectrum) aikštėje bandydami išsaugoti čempionų vardą. Komanda iškopė į NBA atkrintamąsias varžybas, Rytų Konferencijos finale vėl susitikdami su Bostono „Celtics“. 76ers pirmavo serijoje iki keturių pergalių rezultatu 3-1, tačiau savanaudiškas žaidimas pakišo koją, ir Celtics septintosiose rungtynėse išplėšė Rytų Konferencijos čempionų vardą ir teisę žaisti NBA finale. Sezonui pasibaigus, „76ers“ kažkodėl iškeitė legendinį Wilt Chamberlain į Los Anždelo Lakers ginčytinos vertės žaidėją Archie Clark ir du vidutiniokus Darrell Imhoff ir Jerry Chambers. Keitimas tikriausiai buvo pats neefektyviausias NBA istorijoje, „Sixers“ komandos šlovė greitai pradėjo blėsti. Šį procesą smarkiai pagreitino komandos pagrindinis vadovas Jack Ramsy tiesiog visai nesuprantamai iškeisdamas dar ir tuometinę įžymybę, puolėją Chet Walker į kelis visiškai nepajėgius žaidėjus.

Smarkiai praretinti „76ers“ dar tris sezonus bandė kovoti, tačiau nebuvo iškopę aukščiau nei į atkrintamųjų varžybų antrajį ratą. O 1971-1972 metų sezone, kai buvo praėję vos penkeri metai po Sixers triumfo NBA finale, komanda baigė sezoną su vos 30 pergalių ir net 52 pralaimėjimais. Filadelfijos 76ers pirmą kartą nepateko į atkrintamąsias varžybas per visą komandos gyvavimo istoriją.

Sekančiame, 1972-1973 metų sezone, Filadelfija pasiekė patį dugną pradėdami sezoną 15 pralaimėjimų iš eilės. Po kelių mėnesių „76ers“ netgi sumušė lygos anti - rekordą pralaimėdami net 20 rungtynių iš eilės, savo „sąskaitoje“ turėdami 4 pergales ir net… 58 pralaimėjimus! Būtent tada jie buvo pralaimėję 34 iš 35 susitikimų. „76ers“ sezoną baigė gėdingai - 9 pergalės ir 73 pralaimėjimai. Filadelfijos spauda pagal šį pergalių - pralaimėjimų santykį jiems prilipdė naują pravardę - Devintukas ir „73ers“. Tuo metu komandai vadovao treneris Roy Rubin, su juo Sixers iš tų 9 pergalių pasiekė „net“ 4, o pralaimėjo 47 kartus. Tai buvo pirmas ir paskutinis šio trenerio darbas NBA. Būtent esant rezultatui 4-47 komandos vadovybė pakeitė Roy Rubin žaidžiančiu treneriu Kevin Loughery, bet ir šis niekuo nebegalėjo padėti - su juo komandą iškovojo dar 5 pergales, bet pralaimėjo 26 kartus. Nuo Atlanto Diviziono čempionų Bostono „Celtics“ „76ers“ atsiliko net 59 pergalėmis. Mažiau pergalių sezone yra pasiekusi tik viena komanda NBA istorijoje - tai Providenso „Steamrollers“ 1947-1948 metais, tiesa, tuo metu ir visą sezoną sudarė tik 48 rungtynės. O štai 73 pralaimėjimus yra patyrusios dar kelios NBA komandos, tačiau 73 tarsi magiškas skaičius - niekas nėra pralaimėjęs daugiau kartų. Negana to, nepaisant, kad prieš šešerius metus Filadelfijos 76ers sumušė lygos rekordą su daugiausia pergalių sezone, dabar jie sumušė lygos anti - rekordą, kuris nėra „pagerintas“ iki šiol - jų pergalių - pralaimėjimų santykis siekė vos 0,11 %.

Kitame sezone Sixers į vyriausiojo trenerio postą priėmė Gene Shue ir komanda pradėjo pamažu atsigauti. 1975-1976 metų sezone 76ers iš Indianos „Pacers“, tuomet dar žaidusios ABA (American Basketball Association) įsigijo George McGinnis ir kartu su juo, po penkerių metų pertraukos, vėl pateko į atkrentamąsias varžybas. Ir nepaisant to, kad po trejų rungtynių jie turėjo nusileisti Bafalo Braves komandai, „76ers“ ilgam užsitikrino vieno iš lygos lyderių pozicijas.

• Charles Barkley
• Wilt Chamberlain
• Billy Cunningham
• Julius Erving
• Hal Greer
• Bailey Howell
• Earl Lloyd (įamžintas kaip daug nusipelnęs komandai, ne kaip žaidėjas)
• Moses Malone
• Dolph Schayes

Klubas yra įamžinęs garsiausių savo krepšininkų marškinėlius. Numeriai marškinėlių, kuriuos jie nešiojo, daugiau niekada nebus naudojami komandoje. Į šį sąrašą įeina:

• 2 Moses Malone, CP, 1982-86 & 1993-94 (nebuvo oficialiai įamžinti, bet jau nenaudojami)
• 3 Allen Iverson, G, 1996-2006 ir 2009-2010
• 6 Julius Erving, P, 1976-87
• 10 Maurice Cheeks, G, 1978-89
• 13 Wilt Chamberlain, CP, 1965-68 (also Philadelphia native, and Philadelphia Warriors, 1959-62)
• 15 Hal Greer, G, 1963-73 (1958-73 if Syracuse Nationals service is included)
• 24 Bobby Jones, P, 1978-86
• 32 Billy Cunningham, P, 1965-72 ir 1974-75; vyr. treneris, 1977-85
• 34 Charles Barkley, P, 1984-92
• Mikrofonas – Dave Zinkoff, pranešėjas, 1963-85 (taip pat „Warriors“, 1946-62)

• Oficiali Philadelphia 76ers svetainė