Kėnis
Abies | ||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Balzaminio kėnio (Abies balsamea) viršūnė su bręstančiais kankorėžiais palei Meipl Ridžo taką (Maple Ridge Trail) maždaug 1127 m aukštyje virš jūros lygio, vakariniuose Mansfildo kalno šlaituose, esančiuose Mount Mansfield valstybiniame miške prie Stou, Lamoilo apygardoje, Vermonte (JAV). | ||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
Binomas | ||||||||||
Abies Mill., 1754 | ||||||||||
Paplitimas | ||||||||||
Kėnių genties apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje | ||||||||||
Kėnių genties apytikslis paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje | ||||||||||
Kėnių genties rūšių apytikslis paplitimo arealas Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje |
Kėnis (lot. Abies) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.
Paplitimas
redaguotiPaplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų, subtropikų klimato juostose bei keletas rūšių auga atogrąžose.
Matmenys ir amžius
redaguotiTiesiakamieniai medžiai, priklausomai nuo rūšies, užauga iki 10–91 m aukščio, o kamieno skersmuo nuo 0,5 iki 3,8 m storio. Aukščiausi yra kvapieji kėniai (Abies procera), kaliforniniai kėniai (Abies grandis var. grandis), kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana). Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio kvapusis kėnis, kurį sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis[1]. Vegetuoja nuo 150 iki 500–800 metų, vieni trumpiausiai sibiriniai kėniai (Abies sibirica), vieni ilgiausiai purpuriniai kėniai (Abies amabilis).
Apibūdinimas
redaguotiLaja kūgiška ir tanki. Mediena balta, minkšta, naudojama statybose, popieriaus ir pakuočių gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaminamas kėnių aliejus, iš kai kurių kėnių rūšių – balzamas.[2]
Klasifikacija
redaguotiGentyje išskiariama apie 48–55 rūšys.
- Sekcija: Balsamea
- Abies fraseri – Dervingasis kėnis;
- Abies balsamea – Balzaminis kėnis;
- Abies bifolia
- Abies lasiocarpa – Subalpinis kėnis;
- Abies sibirica – Sibirinis kėnis;
- Abies sachalinensis – Sachalininis kėnis;
- Abies koreana – Korėjinis kėnis;
- Abies nephrolepis – Baltažievis kėnis;
- Abies veitchii – Japoninis kėnis;
- Sekcija: Grandis
- Sekcija: Abies
- Sekcija: Piceaster
- Sekcija: Momi
- Sekcija: Amabilis
- Sekcija: Pseudopicea
- Sekcija: Oiamel
- Sekcija: Nobilis
- Sekcija: Bracteata
Kėniai Lietuvoje
redaguotiSprendžiant pagal Butėnų parastratotipinį[paaiškinti] tarpledynmečio pjūvį, maždaug 440–370 tūkst. m. pr. mūsų erą Lietuvos teritorijoje augo europiniai kėniai[3]. Dabar Lietuvoje nėra savaime augančių kėnių genties medžių, bet kai kurios jų rūšys naujai įveistos. Artimiausiai nuo Lietuvos pietinių sienų, Belovežo girioje, auga europiniai kėniai (Abies alba). Kita arčiausiai Lietuvos sienų auganti rūšis yra sibiriniai kėniai (Abies sibirica), kurių vakarinė savaiminio paplitimo arealo riba yra maždaug už 300 km į pietryčius nuo Onegos ežero, esančio europinės Rusijos šiaurėje.
Lietuvoje introdukuotų ir kitų mažiau auginamų kėnių rūšių sąrašas:
- Balzaminis kėnis (Abies balsamea);
- Europinis kėnis (Abies alba);
- Japoninis kėnis (Abies veitchii);[4]
- Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana);
- Korėjinis kėnis (Abies koreana);
- Lygiažvynis kėnis (Abies homolepis);
- Pilkasis kėnis (Abies concolor);
- Puošnusis kėnis (Abies spectabilis);
- Sachalininis kėnis (Abies sachalinensis);
- Sibirinis kėnis (Abies sibirica);
- Smailiaspyglis kėnis (Abies holophylla);
- Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa)
Galerija
redaguoti-
Balzaminio kėnio virgininis porūšis (Abies balsamea var. phanerolepis)
-
Pilkasis kėnis (Abies concolor)
-
Korėjinis kėnis (Abies koreana)
-
Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa)
-
Kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana)
-
Kvapusis kėnis (Abies procera)
-
Japoninis kėnis (Abies veitchii)
-
Delavajo kėniai (Abies delavayi)
-
Smailiaspyglis kėnis (Abies holophylla)
-
Didingasis kėnis (Abies magnifica)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ conifers.org / Abies procera
- ↑ Kėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 736 psl.
- ↑ www1151.vu.lt / LIETUVOS GAMTINIS PAMATAS Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto., F.Kavoliutė, Vilniaus Universitetas, 2012 m.
- ↑ http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.884.html Archyvuota kopija 2011-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Gudžinskas Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius. 212 P. ISBN 9986-662-14-1.
Nuorodos
redaguoti- worldfloraonline.org / Abies Mill. | anglų k.
- powo.science.kew.org / Abies Mill. | anglų k.
- theplantlist.org / Abies | anglų k.
- conifers.org / Abies | anglų k.
- sodasirdarzas.lt / Kėniai