Imperatorius Juozapas II

Kilęs iš Habsburgų Lotaringų dinastijos, vyriausias imperatorės Marijos Teresės ir jos vyro imperatoriaus Pranciškaus I sūnus. Juozapas II buvo „Apšviestojo absoliutizmo“ šalininkas.

 

 

 

 

Po tėvo Pranciškaus I mirties 1763 m. oficialiai valdė Austrijos žemes kartu su motina. Nuo 1780 m. tapo vienvaldis Austrijos valdovas. Turėjo dvi žmonas: Parmos princesę Izabelę Mariją ir Vitelsbachų dinastijos princesę Mariją Jozefą, tačiau mirė bevaikis.

Jozefas II vykdė radikalias reformas: sušvelnino cenzūrą, panaikino 700 vienuolynų, konfiskuodamas jų turtus, garantavo lygias teises visoms krikščionių bažnyčioms bei sektoms, 1781–1785 m. panaikino baudžiavą ir apribojo dvarininkų jurisdikciją, skelbė visų luomų teisinę lygybę. Norėdamas labiau centralizuoti savo margą ir į autonominius vienetus suskirstytą valstybę, šalį suskirstė į apskritis, 1784 m. vokiečių kalbą paskelbė visiems privaloma valstybine kalba,^[1] buvo surašyti gyventojai. Teismuose lotynų kalba pakeista vokiečių kalba, uždrausti vadinamieji raganų teismai. Šioms reformoms labai priešinosi bajorija, dvasininkai ir nevokiškoji Austrijos gyventojų dalis, ypač vengrai. Dėl to prieš pat mirtį Juozapui II teko daugelį savo reformų atšaukti, išskyrus įstatymus, liečiančius valstiečių gyvenimą ir tikybinę toleranciją.

Užsienio politikoje Juozapas II du kartus bandė užgrobti Bavariją. Kovodamas su stiprėjančia Prūsija rėmėsi Rusija. Per Pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą 1772 m. prisijungė Galiciją.^[2] 1787 m. sąjungoje su Rusija paskelbė karą Turkijai, 1775 m. iš Turkijos gavo Bukoviną, tačiau karui nepasibaigus mirė, užleisdamas sostą savo jaunesniajam broliui Leopoldui II.

• Karl Gutkas: Kaiser Joseph II. Eine Biographie. Zsolnay, Wien 1989. ISBN 3-552-04128-1.
• Francois Fejtö: Joseph II. Porträt eines aufgeklärten Despoten. Matthes & Seitz, München 1987. ISBN 3-88221-512-7.
• Justin V. Prášek: Panování císaře Josefa II., I.-II., Prag 1903, 1904
• Robert Widl: Joseph II. und Isabella von Parma. Roman einer wundersamen Ehe. Stieglitz 2003
• Alfred Ritter von Arneth: Joseph II und Katharina von Russland „Ihr Briefwechsel“, Wien 1869
• Friedrich Weissensteiner, Die Söhne Maria Theresias, Kremayer & Scheriau, 1991
• Lorenz Mikoletzky, Kaiser Joseph II – Herrscher zwischen den Zeiten, Göttingen-Frankfurt-Zürich 1979
• Ernst Wangermann: Die Waffen der Publizität. Zum Funktionswandel der politischen Literatur unter Joseph II.. 2004. ISBN 978-3-486-56839-4