III amžius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Trečiasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 201 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 300 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: II amžius – III amžius – IV amžius

Įvykiai

220 Kinijoje baigiasi Han dinastijos valdymas, prasideda politinio susiskaldymo periodas.
220-265 Cao Vei valstybė (Kinijos regione).
221-264 Šu Han valstybė (Kinijos regione).
221-280 Rytų U valstybė (Kinijos regione).
265-316 Vakarų Dzin valstybė (Kinijos regione).
269 – Imperatoriui Klaudijui II (Claudius II) kovojant su krikščionimis, buvo nukankintas Romos katalikų Bažnyčios kunigas Valentinas, vėliau tapęs visų įsimylėjėlių šventuoju.

Baltai

Užkariavus Dunojaus vidurio žemes, romėnai sukūrė gintaro prekyba dideliais mastais, organizuojant ekspedicijas skirtingais keliais iš Panonijos prie Baltijos jūros, ypatingai Sembos. Prekybos plėtros suklestėjimas priskiriamas III amžiuj. Pagrindinis prekybos gintaru centras Romos imperijoje buvo Aquileia [Adrijos jūros pakrantėje, vienas iš amatų centras Romoje].
Vyslos žemupio gotams ėmus veržtis į pietus bei pietryčius, į pietus nuo rytinių baltų arealo susiformuoja užkariautojų gotų konsoliduota „alaniškai-sarmatiško“ etnoso Černiachovo kultūra - Aujum (Oium) valstybė.
Žemaitijoje, Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje atsirado turtingų diduomenės kapų, susiformuoja vadystės.
Kernavėje Pajautos slėnyje III a.–IV a. klestėjo miestas. Archeologiniai radiniai rodo, jog čia gyveno labai specializuoti amatininkai (juvelyras, kauladirbys), pagal rastus importinius papuošalus galima spėti čia gyvenus turtingus miestiečius.
Apie 300 m. Lietuvos pajūryje gyvenviečių smarkai sumažėjo, nes kartu su Gotlando gyventojais gepidais link Juodosios jūros patraukė ir dalis pajūrio gyventojų, palikdami pakeliui būdingus vakarų baltų kultūrai pėdsakus.
Išsiskyrė vakarinė geležies amžiaus archeologinė Djakovo kultūra arba piliakalnių kultūra, paplitusi prie Volgos, Okos aukštupių ir Valdajaus aukštumoje, su ryškia rytų baltų kultūros įtaka, kapų nerasta.
Dalis galindų prisijungė prie gotų žygių ir dalyvavo Didžiajame tautų kraustymesi.
Amžiaus pab. Lietuvos pietuose ir pietryčiuose plito apskriti pilkapiai su akmenų sampilais. Akmeningas kapinynas siejamas su jotvingiais.

Dešimtmečiai ir Metai

10-as	191	192	193	194	195	196	197	198	199	200
1-as	201	202	203	204	205	206	207	208	209	210
2-as	211	212	213	214	215	216	217	218	219	220
3-as	221	222	223	224	225	226	227	228	229	230
4-as	231	232	233	234	235	236	237	238	239	240
5-as	241	242	243	244	245	246	247	248	249	250
6-as	251	252	253	254	255	256	257	258	259	260
7-as	261	262	263	264	265	266	267	268	269	270
8-as	271	272	273	274	275	276	277	278	279	280
9-as	281	282	283	284	285	286	287	288	289	290
10-as	291	292	293	294	295	296	297	298	299	300
1-as	301	302	303	304	305	306	307	308	309	310