Gegužės 11

Mamertas – Miglė – Pilypas – Skirgaudas – Vaitnoras – Vaitnorė – Dileta

• 1855 – įkurtas Vilniaus senienų muziejus;
• 1920 – Prancūzija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

• 1759 m. – Jeronimas Vincentas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1786 m.).
• 1864 m. – Vincas Karalius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, leidėjas (m. 1944 m.).
• 1876 m. – Vytautas Mošinskis, inžinierius energetikas, metalų technologijos profesorius (m. 1955 m.).
• 1888 m. – Jonas Vilkaitis, kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1975 m.).
• 1904 m. – Vincas Balickas, ekonomistas, Lietuvos diplomatas (m. 1996 m.).
• 1925 m. – Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (m. 2021 m.).
• 1931 m. – Algimantas Grigelis, profesorius, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1933 m. – Stepas Janušonis, Lietuvos radijo inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • Jonas Daunoravičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zina Kubilienė – Vestartaitė, inžinierė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1947 m.:
  • Aleksandra Kubilickienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Viačeslav Škil, inžinierius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Irena Joana Šliaužienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1955 m. – Arūnas Bėkšta, Lietuvos restauravimo technologas, aukščiausios kategorijos restauratorius, ekspertas.
• 1956 m. – Antanas Sireika, krepšinio treneris, Šiaulių miesto garbės pilietis.
• 1957 m. – Petras Variakojis, lietuviško cirko artistas-klounas, oro gimnastas (karjeros pradžioje), dresuotojas. Seniausios Lietuvos cirko artistų dinastijos atstovas. Vienintelio Lietuvoje profesionalaus „Baltijos cirko“ įkūrėjas ir direktorius.
• 1958 m. – Saulius Jurkus, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1959 m. – Audrius Liaudanskas, Lietuvos skulptorius.
• 1960 m.:
  • Rimantas Čeponis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ričardas Juška, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Angelė Bajorienė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Laima Bloznelytė-Plėšnienė, Lietuvos gydytoja onkologė, chirurgė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1962 m. – Gintautas Zabiela, Lietuvos archeologas, archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1969 m. – Rolandas Kazlas, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius.
• 1978 m. – Vidas Ginevičius, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje. Žaidžia įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
• 1980 m. – Mindaugas Mockus, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Klaipėdos „Naftos-Uni-Laivitės“ komandoje.
• 1981 m. – Deividas Džervus, Lietuvos ir Alytaus miesto politinės bei visuomenės veikėjas.
• 1988 m. – Vytautas Buzas, Lietuvos krepšininkas žaidžiantis LKL, Panevėžio „Techaso“ komandoje. V. Buzas yra Palangos sporto mokyklos „Naglis“ auklėtinis.
• 1988 m. – Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje.

• 1881 – Vanda Didžiulytė-Albrechtienė, poetė, vertėja gydytoja, beletristė, hitlerininkų sušaudyta 1941 m.

• 1881 m. – Tomas Jurgis Dobševičius, Lietuvos kunigas, istorikas, pedagogas (g. 1807 m.).
• 1886 m. – Jonas Juška, Lietuvos kalbininkas (g. 1815 m.).
• 1907 m. – Motiejus Juozapas Radvila, didikas, visuomenės veikėjas (g. 1842 m.).
• 1957 m. – Povilas Žadeikis, Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris (g. 1887 m.).
• 1975 m. – Klemensas Balčiūnas, Lietuvos mechanikos inžinierius (g. 1929 m.).
• 2001 m. – Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.).
• 2005 m. – Ignas Pikturna, Lietuvos rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. 1924 m.).
• 2007 m. – Jonas Antanas Januška, Lietuvos agronomas, kolekcionierius, verslo ir politinis veikėjas (g. 1935 m.).
• 2020 m. – Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).

• 1867 – Oficialiai ratifikuojamas Liuksemburgo nepriklausomybės aktas, priimtas 1839;
• 1895 – Vokietijos parlamentas (Reichstagas) vienbalsiai atmetė vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą, kuriuo buvo numatyta imtis represijų prieš socialistus;
• 1916 – Albertas Einšteinas viešai pristatė reliatyvumo teoriją;
• 1920 – Anglijos Oksfordo universiteto taryba priėmė sprendimą, leidžiantį moterims gauti aukštąjį išsilavinimą šioje aukšojoje mokykloje;
• 1949 − Siamo karalystė pakeitė savo pavadinimą į Tailando;
• 1997 – kompanijos IBM sukurtas kompiuteris Deep Blue įveikia Garį Kasparovą ir tampa pirmuoju kompiuteriu, įveikusiu pasaulio šachmatų čempioną;
• 1998 – Prancūzijoje nukaldinta pirmoji euro moneta;
• 2000 – Naujojo Delio ligoninėje gimė milijardasis Indijos gyventojas.
• 2014 – įvyko separatistų „referendumas“ Donecke ir Luhanske. Pastarieji paskelbė rezultatus, kuriais piliečiai remia liaudies respublikų įkūrimą.

• 1854 m. – Otmaras Mergentaleris, rašomosios mašinėlės išradėjas (m. 1899 m.).
• 1865 m. – Janas Hendrikas Leopoldas, olandų poetas simbolistas (m. 1925 m.).
• 1904 m. – Salvadoras Felipas Žasintas Dali Domenekas, ispanų dailininkas, tapytojas, grafikas ir skulptorius, vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų (m. 1989 m.).
• 1906 m. – Jacqueline Cochran, amerikiečių lakūnė (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Camilo Jose Cela, ispanų karališkosios akademijos narys, 1989 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 2002 m.).
• 1918 m. – Richard Phillips Feynman, vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs Nobelio premiją už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje (m. 1988 m.).
• 1930 m. – Edsgeras Dijkstra, informatikos mokslų daktaras^[1] (m. 2002 m.).
• 1960 m. – Jurgenas Šultas, vokiečių disko metikas, pasaulio rekordininkas.
• 1965 m. – Stefano Domenicali, Formulės-1 komandos Ferrari direktorius.
• 1966 m. – Kristofas Doom Šnaideris, vokiečių grupės Rammstein būgnininkas.
• 1974 m. – Simonas Aspelinas, profesionalus Švedijos tenisininkas. Šiuo metu ATP dvejetų reitinge jis užima 23 vietą. Aukščiausias jo pasiekimas reitinge buvo septintoji vieta. Per savo karjerą Simonas laimėjo jau 11 ATP dvejetų titulų. 2008 metais, Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse jis kartu su Tomu Johansonu laimėjo olimpinį sidabro medalį. Simonas gimė Švedijoje. Dabar jis gyvena Londone, JK. Aspelinas profesionalu tapo 1998 metais. Simoną treniruoja jo tėtis Olofas Aspelinas.
• 1984 m. – Andresas Iniesta Luchanas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir FC Barcelona klubo saugas.
• 1986 m.:
  • Alyosha, Ukrainos dainininkė. Baigė Kijevo nacionalinį kultūros ir meno universitetą. 2006 m. iškovojo pirmą vietą „Jalta-2006“ festivalyje.
  • Migelis Luišas Pintas Velozas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Sporting CP klubo saugas.
• 1989 m. – Giovani Alex dos Santos Ramírez, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Galatasaray SK klubo saugas.

• 1930 – Edsgeras Dijkstra, informatikos mokslų daktaras;
• 1978 – Perttu Kivilaakso, suomių grupės Apocalyptica violončelininkas.

• 912 m. – Leonas VI Išminčius, 886–912 m. Bizantijos imperatorius (g. 866 m.).
• 1304 m. – Machmudas Gazanas, septintasis Persijos ilchanas (g. 1271 m., kitur nurodoma gegužės 17 d. gimimo data).^[2]
• 1891 m. – Karlas Vilhelmas fon Negelis, Šveicarijos botanikas. Aprašė ląstelės branduolio dalijimąsi, Augalų audinių susidarymą ir augimą, indų kūlelių sandarą, atrado paparčių spermatozoidus. Vienas pirmųjų ėmė botanikoje naudotis matematiniais metodais. Sukūrė spekuliatyvią paveldimumo ir evoliucijos teoriją (ortolamarkizmą), pagal kuria organizmų vystymąsi lemia jų nematerialios vidinės savybės (g. 1817 m.).
• 1944 m. – Leonas Kozlovskis, Lenkijos politikas, archeologas (g. 1892 m.).
• 1954 m. – Sait Faik Abaslyanik, Turkijos apsakymų rašytojas, poetas (g. 1906 m.).
• 1963 m. – Herbert Spencer Gasser, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1888 m.).
• 1976 m. – Alvaras Hugas Henrikas Altas, suomių architektas, urbanistas, dizaineris, funkcionalizmo atstovas (g. 1898 m.).
• 1981 m. – Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1897 m.).

• 1871 – Džonas Heršelis, britų astronomas, atradęs daugiau kaip 500 dangaus kūnų;
• 1981 – Bobas Marlis, Jamaikos regio dainininkas.