Fiodoras Šaliapinas

Fiodoras Šaliapinas gimė 1873 m. rusų valstiečių šeimoje. Vaikystėje jis dainavo cerkvės chore. F. Šaliapinas solinę karjerą pradėjo 1890 m. kovo mėn. Kazanėje, Zareckio vaidmeniu operoje Eugenijus Oneginas. Vėliau dirbo Ufoje, Tiflise. Geriausius vaidmenis atliko Maskvos Didžiajame bei Sankt-Peterburgo Marijos teatruose. Daug gastroliavo užsienyje.

 

 

1918 m. buvo paskirtas Marijos teatro meno vadovu, gavo Respublikos liaudies artisto vardą.

1921 m. išvykęs gastrolių į JAV, iš jų į Tarybų Rusiją negrįžo. 1927 m. rugpjūčio mėn. Rusijos liaudies komisarų tarybos nutarimu „už tai, kad nenori tarnauti tai liaudžiai, kurios artisto vardas jam suteiktas“, F. Šaliapinui buvo atimtas Liaudies artisto vardas ir uždrausta grįžti į TSRS.

1937 m. pavasarį jam diagnozuota leukozė. Miręs buvo palaidotas Paryžiuje, o 1984 m. perlaidotas Maskvoje, Novodevičės kapinėse. 1927 m. nutarimas dėl Liaudies artisto vardo atėmimo buvo atšauktas tik 1991 m. birželio mėn.

Išlikę dainininko gramofoniniai įrašai gana prastos kokybės, todėl spręsti apie F. Šaliapino kūrybą galima tik jo amžininkų prisiminimų. Balsas – aukštas bosas, bosas-baritonas, šviesaus tembro. Amžininkai mini puikią dikciją, gerai sklindantį balsą, girdimą net pačiose tolimiausiose salės vietose. F. Šaliapinas tapo populiarus ne tik dėl balso, bet ir dėl aktorinių gabumų, puikios sceninės išvaizdos – buvo aukštas, gražaus stoto, ryškių demoniškų veido bruožų, skvarbaus žvilgsnio. Balsas nebuvo ypatingai stiprus, tačiau išdainuodavo kiekvieną natą ir rasdavo tikslias ir nuoširdžias kiekvieno dainos žodžio intonacijas.

Garsusis Lietuvos tenoras Kipras Petrauskas bičiuliavosi su F. Šaliapinu. 1934 m. jų draugystės ryšių dėka F. Šaliapinas gastroliavo Kaune, dainavo Mefistofelį Š. Guno operoje „Faustas", bei dalyvavo Klaipėdos operos atidaryme.

Vikiteka: Fiodoras Šaliapinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• F. Šaliapinas ir K. Petrauskas^{[neveikianti nuoroda]}