Balandžio 12

• Pasaulinė aviacijos ir kosmonautikos diena;
• Rusija – Kosmonautų diena.

Galkantas – Galkantė – Julijus – Jūratė

• 1917 – Peterburge išleistas pirmasis lietuvių bolševikų dienraštis „Tiesa“;
• 1919 – pradėjo dirbti ketvirtoji Lietuvos Vyriausybė;
• 1922 – Steigiamasis Seimas patvirtino naują Lietuvos universiteto statutą;
• 1927 – prezidento Antano Smetonos konstituciniu aktu paleistas Trečiasis Seimas;
• 1944 – Raudonieji partizanai užpuolė ir sudegino Bakaloriškių kaimą.

• 1883 m. – Jonas Jakaitis, smuikininkas, orkestro ir choro dirigentas, pedagogas (m. 1963 m.).
• 1905 m. – Nikodemas Čerekas, Lietuvos futbolininkas, sporto veikėjas, tarptautinės kategorijos futbolo ir krepšinio teisėjas (m. 1965 m.).
• 1909 m. – Stefanija Gruodytė, Lietuvos gydytoja infektologė, medicinos mokslų daktarė (m. 1991 m.).
• 1910 m. – Petronėlė Bernadišienė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 1993 m.).
• 1911 m.:
  • Adolfas Karaška, vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
  • Vytautas Sirijos Gira, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas, poeto Liudo Giros sūnus (m. 1997 m.).
• 1912 m.:
  • Alfonsas Motiejūnas, Lietuvos tapytojas (m. 1979 m.).
  • Eleonora Marčiulionienė, Lietuvos keramikė (m. 2001 m.).
• 1913 m. – Julius Kazėnas, dainininkas, pedagogas, chorvedys (m. 1998 m.).
• 1924 m. – Vitalija Bagdonienė, Lietuvos gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2007 m.).
• 1928 m. – Vladas Kazlauskas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, sportininkas, treneris, socialinių mokslų daktaras.
• 1931 m.:
  • Aloyzas Toleikis, Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas (m. 2021 m.).
  • Elena Adomavičienė, Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė, edukologijos mokslų daktarė.
  • Julius Danusevičius, Lietuvos miškininkas, miško genetikas ir selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1932 m.:
  • Alfredas Erichas Senas, lietuvių-šveicarų kilmės JAV mokslininkas, istorikas, baltistas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų.^[1].
  • Jonas Biržiškis, Lietuvos kelių inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1933 m.:
  • Anicetas Uogelė, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinis meistras, Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas, varžybų teisėjas (m. 2020 m.).
  • Vytautas Karvelis, Lietuvos pedagogas, psichologas (m. 2011 m.).
• 1934 m. – Birutė Ona Didžgalvytė-Jaruševičienė, Lietuvos teatro aktorė.
• 1938 m.:
  • Albertas Miškinis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Pranas Jurkonis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1940 m. – Gediminas Baravykas, Lietuvos dailininkas architektas (m. 1995 m.).
• 1941 m. – Albinas Bagdonas, Lietuvos psichologas, sociologas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Juozas Matonis, Lietuvos dokumentinio kino režisierius, operatorius.
• 1949 m. – Vincas Kapočius, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Stasė Kuktaitė, Lietuvos ir Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Teresė Gailiūnienė, pedagogė, Lietuvos ir Rokiškio rajono profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1951 m. – Kęstutis Mikėnas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Kęstutis Rimkus, mokslinis agronomas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
• 1956 m.:
  • Tadeušas Pavlovskis, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Zigmas Viržintas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Jonas Balčius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Sigitas Dobilinskas, Lietuvos vadybininkas, Klaipėdos verslo ir politinis veikėjas.
• 1959 m.:
  • Elvyra Klimavičienė, Lietuvos architektė.
  • Nijolė Narmontaitė, lietuvių aktorė.
• 1960 m.:
  • Arvydas Dapšys, lietuvių aktorius ir režisierius.
  • Dalia Miklovienė-Šilgalytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1982 m. – Juras Požela, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2016 m.).

• 1913 – Vincentas Šliogeris, kunigas, poetas.
• 1967 m. – Antanas Kvedaras, miškininkas, vienas pirmųjų Lietuvos aplinkosaugininkų (g. 1887 m.).
• 1991 m.:
  • Stasys Bekeris, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1911 m.).
  • Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas (g. 1902 m.).
• 2009 m. – Ramutis Balčiūnas, lietuvių dirigentas (g. 1934 m.).

• 1657 – Jokūbas Paškevičius, jėzuitas, misionierius;

• 1204 – Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu užimtas Konstantinopolis;
• 1654 – Airija ir Škotija susivienijo su Anglija;
• 1861 – prasidėjo 5 metus trukęs JAV pilietinis karas tarp šiaurinių ir pietinių valstijų;
• 1911 – pirmą kartą aviacijos istorijoje Pierre Prier be nutūpimo per 3 valandas ir 56 minutes iš Londono atskrido į Paryžių;
• 1955 – oficialiai pranešta apie tai, kad Džonasas Edvardas Solkas (1914–1995) išrado vakciną nuo poliomielito;
• 1961 – pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą: „Vostok“ kapsulė su Jurijum Gagarinu;
• 1966 – JAV karo aviacija pirmą kartą bombordavo Šiaurės Vietnamą;
• 1981 – pirmojo šatlo (Space Shuttle) skrydis;
• 1983 – pirmą kartą Čikagoje meru buvo išrinktas juodaodis Harold Washington;
• 1989 – pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo SSRS buvo įvestos kortelės – pirmiausia ribojamas cukraus pardavimas gyventojams;
• 1993 – NATO pradėjo kontroliuoti neskraidymo zoną virš Bosnijos;
• 1997 – popiežius Jonas Paulius II pradėjo vizitą Sarajeve.

• 1577 m. – Kristijonas IV, 1588–1648 m. Danijos ir Norvegijos karalius (m. 1648 m.).
• 1766 m. – Anne Louise Germaine de Staël, prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, gyvenusi Paryžiuje bei užsienyje. Ji turėjo didelės įtakos literatūriniam skoniui XVII – XIX amžių sandūroje (m. 1817 m.).
• 1823 m. – Aleksandras Ostrovskis, rusų dramaturgas, Peterburgo mokslų akademijos narys (m. 1886 m.).
• 1884 m. – Otto Fritz Meyerhof, 1922 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1951 m.).
• 1903 m. – Jan Tinbergen, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[3] (m. 1994 m.).
• 1939 m. – Lyall Watson, Pietų Afrikos antropologas^[4] (m. 2008 m.).
• 1946 m. – Edward „Ed“ O’Neill, JAV aktorius, 2 kartus nominuotas „Auksiniam gaubliui“. Žymiausias jo vaidmuo humoro seriale Vedęs ir turi vaikų, kur suvaidino pagrindinį personažą, batų pardavėją, šeimos galvą Elą Bandį. Iš viso O’Neilas suvaidino daugiau nei 30 filmų.
• 1948 m.:
  • Joseph Martin (Joschka) Fischer, Vokietijos politikas, žaliųjų (partijos) aktyvistas.
  • Marcello Romeo Lippi, Italijos futbolo treneris ir buvęs žaidėjas. Iki 2010 m. vidurio jis treniravo nacionalinę Italijos vyrų futbolo komandą. 1996 ir 1998 m. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija Lippi įvardijo kaip geriausią pasaulio metų trenerį, o 2006 m. – kaip geriausią nacionalinės rinktinės trenerį.^[5].
• 1950 m. – Flavio Briatore, Italijos verslininkas. Jis buvo dviejų Formulės 1 komandų vadovas. Paskutiniu metu nuo 2000 iki 2009 m. jis vadovavo Renault ekipai. Nuo 2007 m. jis buvo Londono futbolo klubo Queens Park Rangers FC vienas vadovų ir bendrasavininkų.
• 1961 m. – Lisa Gerrard, Australijos dainininkė ir kompozitorė, grupės Dead Can Dance narė.
• 1962 m. – Carlos Sainz Cenamor, autosporto lenktynininkas iš Ispanijos. Jis 1990 ir 1992 m. nugalėjo Pasaulio ralio čempionate su Toyota automobiliu.
• 1973 m. – Christian Panucci, futbolininkas, Italijos rinktinės, šiuo metu žaidžiantis Parma klube, gynėjo pozicijoje.
• 1974 m. – Silvio Mendešas Kamposas Žunioras, Brazilijos futbolininkas, gynėjas.
• 1975 m. – Marcelo „Marcelinho“ Machado, Brazilijos krepšininkas.
• 1977 m. – Giovanny Espinoza, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir Čilės „Union Española“ klubo gynėjas.
• 1979 m.:
  • Dženifer Merė Morison, amerikiečių aktorė, modelis ir prodiuserė.
  • Mateja Kežmanas, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Paris Saint-Germain FC klubo puolėjas.
• 1980 m. – Erik Mongrain, Kanados kompozitorius ir gitaristas, pasižyminti savo unikalia akustinės gitaros technika.
• 1981 m. – Nikolas Burdiso, Argentinos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje Argentinos rinktinėje ir Italijos Internazionale klube.

• 1871 – Joanis Metaksas (Ioannis Metaxas), Graikijos diktatorius (1936–1941);
• 1933 – Montserrat Caballe, Ispanijos operos dainininkė.

• 1555 m. – Joana, Kastilijos ir Leono valdančioji karalienė, valdė nuo 1504 m. lapkričio 26 d. iki mirties. Astūrijos princesė nuo 1502 m. kovo 8 d. iki 1504 m. lapkričio 26 d. Aragono, Sicilijos, Neapolio, Majorkos ir Valensijos valdančioji karalienė, Barselonos valdančioji grafienė, valdė nuo 1516 m. sausio 23 d. iki mirties. Brabanto, Limburgo, Lotaringijos ir Liuksemburgo hercogienė, Namūro markizienė, Artua, Flandrijos, Chalorijos, Hainauto, Olandijos, Zelandijos ir Burgundijos grafienė nuo 1496 m. spalio 20 d. iki 1506 m. rugsėjo 25 d (g. 1479 m.).
• 1817 m. – Šarlis Mesjė, prancūzų astronomas, pirmojo ūkų ir žvaigždžių spiečių katalogo autorius (g. 1730 m.).
• 1871 m. – Pjeras Leru, Prancūzijos filosofas, socialistas utopistas. Vienas krikščioniškojo socializmo pradininkų (g. 1797 m.).
• 1938 m. – Fiodoras Šaliapinas, vienas garsiausių rusų operos dainininkų, bosas (g. 1873 m.).
• 1945 m. – Franklinas Delanas Ruzveltas, 32-asis JAV prezidentas (g. 1882 m.).
• 1980 m. – Clark McConachy, Naujosios Zelandijos angliškojo biliardo ir biliardo žaidėjas (g. 1895 m.).
• 1981 m. – Delesio Antonio Berni, italų kilmės Argentinos tapytojas, grafikas; neorealizmo Argentinos dailėje pradininkas (g. 1905 m.).
• 1997 m. – George Wald, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1906 m.).
• 2020 m. – Stirling Moss, buvęs Formulės 1 pilotas iš Anglijos. Jis dažnai vadinamas "geriausiu pilotu nelaimėjusiu čempionato", mat per 11 Formulėje 1 praleistų metų jis net 4 kartus buvo galutinėje įskaitoje antras ir 3 kartus - trečias (g. 1929 m.).

• 65 ??? – Seneka, romėnų filosofas, rašytojas ir valstybės veikėjas.